Lietuvoje

2020.01.12 10:28

Specialistai: dažna pamokų praleidinėjimo priežastis – moksleivius kamuojanti depresija

Jonė Kučinskaitė, LRT RADIJO laida „10 balų“, LRT.lt2020.01.12 10:28

Priežasčių, dėl kurių vaikai praleidinėja pamokas, daugybė, tačiau neretai jos susiję su prasta moksleivių emocine būsena, sako Nacionalinės švietimo agentūros Tyrimų skyriaus vedėjas dr. Pranas Gudynas. Anot jo, slegiami žemų pasiekimų paaugliai pasineria į depresiją, nelanko mokyklos ir taip įsisuka į užburtą ratą.

Statistika rodo, kad Lietuvos moksleiviai kasmet praleidžia apie 28 mln. pamokų. Statistiškai vienas mokinys praleidžia nuo 60 iki 120 pamokų per vienerius mokslo metus, o iš viso per mokslo metus mokiniui (priklausomai nuo klasės) susidaro apie 1 tūkst. pamokų. Taigi, galima sakyti, kad kiekvienas mokinys kasmet nebūna maždaug dešimtadalyje visų pamokų.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Strateginių programų skyriaus patarėja dr. Rita Dukynaitė sako, kad tokie skaičiai stulbina.

P. Gudyno teigimu, mokyklos nelankymas yra greičiau simptomas nei pirminė blogų rezultatų priežastis. Kitų šalių praktika, anot jo, rodo, kad bloga emocinė vaiko savijauta yra susijusi su pamokų praleidinėjimu.

„Depresija yra viena iš priežasčių, kodėl jie nelanko mokyklos. Priežastimi gali būti ir žemi pasiekimai, bloga mokyklos kultūra, draugų turėjimas taip pat koreliuoja su mokyklos nelankymu“, – pažymi pašnekovas.

P. Gudynas pastebi, kad prastai besimokinantis vaikas neretai nenori eiti į mokyklą, nes prastai mokosi ir atvirkščiai. Tokį uždarą ratą, anot jo, tam tikromis priemonėmis turėtų nutraukti pedagogai.

„Šiuolaikinės pedagogikos tyrimai atskleidžia daug įdomių dalykų, pavyzdžiui, kaip paaugliai jaučiasi. Didžiausios problemos su pamokų nelankymu prasideda paauglystėje. Pradinėje mokykloje dažniausiai tėvai tiesiog leidžia neiti į pamokas ar vaikus kur nors išsiveža. Vėliau tai vyksta pačio vaiko iniciatyva“, – kalba P. Gudynas.

Depresija yra viena iš priežasčių, kodėl jie nelanko mokyklos

Pagal praleistų pamokų skaičių, Lietuva nėra pačioje blogiausioje situacijoje, sako R. Dukynaitė. Pasak jos, Lietuva EBPO vidurkį lenkia 2 proc., tačiau, kaip bebūtų, šie skaičiai neatskleidžia problemos gilumo.

„Reikia pasižiūrėti, kaip koreliuoja lankymas su praleidinėjimu ar vėlavimu. Paskutiniai PISA tyrimai rodo, kad, jei vaikas nepraleido nė vienos pamokos, jis stipriai pralenkia EBPO šalių vidurkį.

Didžiausios problemos su pamokų nelankymu prasideda paauglystėje

Pavyzdžiui, surinko 500 gamtos mokslų raštingumo taškų arba 496 matematinio ir skaitymo gebėjimų taškus, kas yra stipriai aukščiau vidurkio. Jei vieną ar du kartus praleidžia, rezultatas krenta apie 30–40 taškų“, – aiškina R. Dukynaitė.

Anot P. Gudyno, pamokų nelankymas – blogos švietimo kultūros požymis.

„Pamokų lankymas yra mokinio darbas ir šeima turėtų į tai žiūrėti labai rimtai. Gebėjimai mokytis yra viso gyvenimo pagrindas. [...] Praleidus vieną pamoką galbūt iškrenta visa savaitė, nes kol prisimenama, ką išvis mokeisi, neįgyjama pagrindų“, – pabrėžia pašnekovas.

R. Dukynaitės apibendrinimu, visuomenė tūrėtų atsakingiau žiūrėti į mokyklos lankymą.

„Tolerancijos laipsnis pamokų nelankymui, vėlavimui į jas ar papildomoms atostogos yra pernelyg aukštas“, – pabrėžia ji.

Išsamiau – laidos „Dešimt balų“ įraše.

Parengė Gabrielė Sagaitytė.


Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.