Lietuvoje

2020.01.02 21:14

Politologai laikosi vieningai dėl Skvernelio: daro gėdą visai valstybei, kai neatsistatydina

Ko politikos padangėje laukti 2020 metais? Kaip baigsis susisiekimo ministrui? Koks premjero likimas? Galų gale ką atneš rudenį vyksiantys Seimo rinkimai?

Visa tai LRT laidoje „Dienos tema“ žurnalistas Mindaugas Jackevičius aiškinosi su politologais – Lietuvos karo akademijos profesore Jūrate Novagrockiene ir Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dekanu Šarūnu Liekiu.

– Ko laukti Lietuvos politinėje padangėje šiemet?

J. Novagrockienė: Pirmiausia tai artėjantys Seimo rinkimai. Turbūt jie bus pagrindinis įvykis, į kurį orientuosis tiek valdantieji, tiek į parlamentą nepatekusios partijos arba dariniai, kurie formuosis šiuo metu. Turbūt laukia labai aštri, kartais agresyvi, konkurencinė kova. Tokia ryški neformali rinkimų kampanija, manau, prasidėjo dabar – puolimai prieš Tėvynės sąjungą, kaip vos ne valstybės išdavikę, ar panašiai.

– Rinkimų kampanija jau prasidėjo?

J. Novagrockienė: Manyčiau, taip. Yra tikslas kažkiek izoliuoti arba apjuodinti tą pagrindinį priešininką, nes kol kas tai yra pirmaujanti pagal reitingus politinė partija. Dauguma veiklų bus nukreipta būtent į Seimo rinkimų vieną ar kitą rezultatą. Kitas dalykas – einamieji reikalai. Kokios bus pasekmės priimto biudžeto, nes ekspertai, ypač ekonomistai, kalba, kad nepadaryta analizė ir kad iš tikrųjų pasekmės bus kitokios, negu žadama.

Dienos tema. Politologai laikosi vieningai dėl Skvernelio: daro gėdą visai valstybei, kai neatsistatydina

– Nebus viskas taip sklandžiai?

J. Novagrockienė: Nebus. Vienas dalykas – surinkimas į biudžetą, antras dalykas – kiek socialiai jausis kiekvienam žmogui. Dažnai sakau, kad vaiko pinigai minus padidinti benzinui akcizai – tai vaiką nuveši į mokyklą ir išleisi visus tuos padidėjusius vaiko pinigus. Trečias dalykas – Vyriausybės klausimas. Pirmiausia dėl Jaroslavo Narkevičiaus – ar jisai bus atstatydintas, ir tada iškyla prezidento pozicijos klausimas. Manau, šitie būtų patys įdomiausi įvykiai ir galbūt, aišku, užsienio politika.

– Jau praėjusiais metais prezidentas Gitanas Nausėda pasakė, kad neturi dirbti ministras J. Narkevičius. Patarėjas ir šį rytą tą patį pakartojo, tačiau ministras kaip dirbo, taip dirba. Kaip manote, kaip išsispręs šitas klausimas?

Š. Liekis: Toks moralinis spaudimas, bandymas šnekėti viena ar kita tema nebūtinai priveda prie kažkokių veiksmų, kaip mes puikiai žinome. Aišku, politikai labai dažnai, kaip mes įpratę matyti, „ką matau, tą dainuoju“. Numatymo, ilgalaikės strategijos, ką jie čia veiks daugiau negu jų kadencija, nėra, ir akivaizdu, kad J. Narkevičiaus atvejis yra pavyzdys, kai susiduria premjero, Vyriausybės, Seimo daugumos ir Prezidentūros skirtingos politinės valios. Problemą galima iškelti iš kitos pusės – netgi ne J. Narkevičiaus, o premjero problema. Ta keliuko istorija tiek plačiajai visuomenei, tiek VTEK ir visoms kitoms institucijoms, kurios tuo klausimu turėtų rūpintis, ne taip svarbu, todėl savotiškai J. Narkevičius šitame kontekste atrodo gana mažas prasikaltėlis.

– Tai Saulius Skvernelis kaltesnis su kelio istorija?

Š. Liekis: Akivaizdu.

– Tačiau jis dirba toliau ir nemato problemų dėl kelio.

Š. Liekis: Ir kiti nemato problemos. Tai čia matau problemą, kad sistema nemato tame problemos.

– Kaip manote, kaip klostysis S. Skvernelio tolesnis politinis likimas ir ar jis eis su „valstiečiais“ ir žaliaisiais į Seimo rinkimus? Ką rodo dabartiniai jo pareiškimai, tarkime, dėl konservatorių, kad jie antivalstybinė partija? Reikia prisiminti, kad prieš metus panašiai kalbėjo apie konservatorius, kad jie dirba Kremliui ir su jo saugumo struktūromis susiję. Čia rinkimų kampanija prasidėjusi?

Š. Liekis: Akivaizdu, kad rinkimų kampanija prasideda. Rinkimai nebetoli, ir S. Skverneliui vis tiek reikės apsispręsti, ar jisai toliau yra premjeras ir kiek ilgai, – iki kovo mėnesio spėčiau.

– Kodėl iki kovo, o ne sausio? Galbūt galima sulaukti kadencijos pabaigos?

Š. Liekis: Jeigu sulauksi kadencijos pabaigos su šiuo chaosu, kuris dabar vyrauja sistemoje, kada yra suardyta valstybės tarnyba, kada, sakykime, vyksta realūs feodalizacijos procesai. Pasižiūrėkime, metų pabaigoje Vyriausybės apsaugos departamentas gauna privilegijas, išeina realiai iš sistemos, o iš kitos pusės – užguitieji gaisrininkai. Kitaip sakant, mes turime visišką sistemos fragmentaciją. Netgi tose diskusijose dėl universitetų (aišku, čia šališka šiuo atveju), sakykim, kur dabar diskutuojama, ar gali būti edukologijos studijos Vilniuje, kurias vykdys VDU. Mano nuomone, tai prieštarauja toms pačioms Pasaulio prekybos organizacijos nuostatoms, ir universitetas drąsiai galėtų ten skųstis dėl labai paprasto dalyko: negali pasakyti, kad tik Kaune bus „Rimi“, o Vilniuje – tiktai „Maxima“. Kitaip sakant, tuos pačius principus, kuriais yra šiuolaikinė nacionalinė valstybė sukurta, Vyriausybė kasdieniais sprendimais ardo, fragmentuoja ir realiai mus grąžina į 18-ą amžių.

– Profesore, kokia jūsų prognozė dėl S. Skvernelio? Kaip klostysis jo politinė karjera ir kiek įtakos turės kelio istorija?

J. Novagrockienė: Ji turėtų būti galbūt net pagrindiniu svertu prezidento rankose, todėl, kad prezidentas per daug švelniai, man atrodo, paminėjo, jog čia turėtų pats S. Skvernelis vienaip ar kitaip pasižiūrėti tą istoriją. Visiškai pritarčiau Šarūnui, kad tai daro gėdą visai valstybei, daro visiškai nedemokratinės, nebrandžios, marginalinės visuomenės pavyzdžiu, kai premjeras neatsistatydina. Manyčiau, vienas iš svertų – siūlyti S. Skverneliui atsistatydinti.

– Prezidentas turėtų to imtis?

J. Novagrockienė: Taip, tada spręstųsi J. Narkevičiaus klausimas. Čia viskas prezidento rankose. Jisai gavo labai didelį kozirį, svertą politikoje, kurį jis galėtų panaudoti. Šiaip dar prisimenant, kas atsitinka prieš kiekvienus rinkimus, tai prisiminkime 2019 m. pradžią prieš prezidento ir savivaldybių rinkimus – tai sąmokslo teorijos. Dabar girdime vėl apie kažkokius sąmokslus, antivalstybinę veiklą, ir taip toliau. Manau, S. Skverneliui (aišku, dar yra sveikatos problema – irgi labai svarbus dalykas) neturėjimas moralinių standartų, kas politikoje yra nepaprastai svarbu ir šiandien visiškai nurašyta, tai sugrąžinimas tų moralinių dalykų į politiką didintų pačių rinkėjų paramą ir kitokį požiūrį į politikus. Patys rinkėjai sako, kad dar tokio dalyko nebuvo, jog tikrai baisu žiūrėti į tuos mūsų vadinamuosius lyderius, kurie leidžia sau elgtis ir sakyti „ne tavo reikalas“, „mano reikalas“, „jerunda“ ar dar kažkokius žodžius vartoti, kurie iš tikrųjų nedaro garbės politiniam elitui.

– Kalbant apie valdančiuosius „valstiečius“ ir žaliuosius, kaip prognozuojate jiems galėtų pasisekti Seimo rinkimai? Reitingai dabar nieko gero nežada, bet dar yra daug laiko iki Seimo rinkimų, kurie vyks spalį.

Š. Liekis: Rinkėjai visą laiką reaguoja gana trumpą laikotarpį. Žmogaus atmintis dėl technologijų plėtros, negebėjimo sukaupti dėmesio daro įtaką rinkėjo kasdieniam elgesiui. Įvykiai, kurie vyko prieš mėnesį, yra labiau svarbūs negu tai, kas įvyko, sakykim, 2019 m. rudenį su keliukais.

– Kalbant apie prezidentą, kaip prognozuojate, kaip jam seksis kurti gerovės valstybę?

Š. Liekis: Geriausiai gerovės valstybę turėtų kurti premjeras, jeigu jis suprastų, kas ta gerovės valstybė. Realiai prezidentas neturi tiek daug instrumentų tai gerovės valstybei. Jis, kaip politinio elito ar institucinio politinio elito dalis, gali diktuoti tam tikras madas, sakyti, kas svarbu, aktualu, tačiau realūs svertai visą laiką yra Vyriausybėje ir Seime. Su tais instrumentais, kurie yra prezidento rankose, daug nelabai gali padaryti. Tikimasi, gal su kitais rinkimais atsiras labiau tokių į gerovės valstybę orientuotų politinių jėgų, kurios labiau galvos apie gerovės valstybę, o ne vien imituos. Situacija, akivaizdu, kol kas prezidentui nėra palanki dėl gerovės valstybės.

– Kaip klostysis prezidento santykiai su valdančiaisiais?

J. Novagrockienė: Manyčiau, tikrai bus toliau įtempti santykiai, nes kol kas bent visą laiką diktuoja vienokią ar kitokią sąlygą ar bent pasiekia savo tikslą Seimo dauguma, R. Karbauskis įvairiai manipuliuodamas, ir panašiai. Reikėtų, kad prezidentas rastų kažkokių priemonių, kaip subalansuoti tą santykį ir galų gale iniciatyvą perimti į savo rankas. O dėl gerovės valstybės dar irgi norėčiau pridurti, kad prezidentūra pati turėtų parengti labai aiškią viziją, kas ta gerovės valstybė, įdėti daug turinio, o paskui jau reikia derėtis su naujai išrinkta Vyriausybe, nes šita tai jau tikrai tuo neužsiims. Šūkis labai visiems patinka, naudoja nauji ir senesni politikai, bet vizijos nėra. Prezidentūra galėtų tokią stipresnę poziciją susiformuoti, nes čia jos reikalas, strategija, vizija, o jau Vyriausybė galėtų šitą dalyką realizuoti tardamasi galbūt jau su naujai atėjusiomis jėgomis.

– Kas galėtų šiandien laimėti Seimo rinkimus? Kurios partijos turi daugiausia šansų būti viršuje?

Š. Liekis: Dar nežinome, kaip baigsis bandymas žeminti patekimo į Seimą kartelę. Jeigu vis dėlto tai įvyks, akivaizdu, kad viešojoje opinijoje esantys lyderiai: konservatoriai, socialdemokratai, Darbo partija, truputį mažiau laimės, ir Seimas bus margesnis. Tada svarbesnės bus koalicijos, tarimosi reikalai. Bandyti prognozuoti ir pasakyti, kas šiuos rinkimus laimės, dar per anksti. Tuo labiau, kad niekas – nei spauda, nei politinės partijos – į tyrimus, kas laimės rinkimus, labai neinvestuoja.