Lietuvoje

2020.01.03 11:50

LRT FAKTAI. Kaip Estija privertė užsidaryti „Sputniką“?

Jurga Bakaitė, LRT.lt 2020.01.03 11:50

Estija ėmėsi sankcijų prieš Rusijos propagandinio naujienų puslapio „Sputnik“, veikiančio Estijoje, vadovą, skandalingąjį veikėją Dmitrijų Kiseliovą. Nuo sausio 1-osios redakcijoje neliko nė vieno darbuotojo.

„Prašau jūsų pagalbos. Ką Rusijos valstybė gali padaryti dėl rusų žurnalistų, kurie kovoja su Vakarų cenzūra? Prašom pasakyti, kaip vertinate Estijos valdžios veiksmus?“, – taip į Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną metinėje spaudos konferencijoje kreipėsi estiškojo „Sputniko“, naujienų puslapio, dažnai vadinamo Kremliaus ruporu, žurnalistė Jelena Černyševa. V. Putinas iš pradžių atsakė „deja, nieko“, o vėliau užsiminė „pažiūrėsime“.

Spalį buvo įšaldytos įmonės banko sąskaitos, o darbuotojai iš Estijos policijos gavo laiškus dėl gresiančios baudžiamosios atsakomybės, jei nenutrauks darbo sutarčių. Sausio 1 d. estiškasis „Sputnikas“ paskelbė pradedantis dirbti nepaprastuoju režimu. Estijos pareigūnai sako viso labo vykdantys Europos Sąjungos sankcijas Rusijai dėl Krymo aneksijos. LRT FAKTAI aiškinasi, kas iš tiesų lėmė Estijos veiksmus prieš „Sputniką“.

Siūlo pripažinti, kad Estija negali tapti demokratiška

Kremliaus politiką palaikantys Rusijos žurnalistai šiandien velkasi geltonas liemenes ir socialiniuose tinkluose dalijasi grotažyme „Sputniko jėga“. Akcijos iniciatoriai sako, kad šį protestų simbolį jie pasiskolino norėdami atkreipti dėmesį į rusišką žiniasklaidą, kurią neva spaudžia Estijos valdžia. Tačiau su protesto liemenėmis pasirodė ne tik žiniasklaidos atstovai, bet ir Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova. Spaudos konferenciją ji pradėjo kalba apie nepateisinamą Estijos valdžios elgesį žiniasklaidos atžvilgiu.

„Spaudimas žiniasklaidai, bet kokia spaudimo ar grasinimų forma, kai nebuvo nei pažeisti įstatymai, nei akreditavimo procedūros, o remiamasi išimtinai politinėmis priežastimis, yra nepateisinamas“, – sakė ji.

M. Zacharova taip pat pridūrė, kad Estija nesilaiko tarptautinės bendruomenės kreipimųsi, ir netgi leido suprasti, kad tai Estija pažeidžia europietiškas vertybes. „Šalis turi jų laikytis arba atsisakyti atsakomybės ir pripažinti savo negalėjimą“, – sakė Rusijos URM atstovė.

Metinėje spaudos konferencijoje nuomonę apie Estiją išreiškė ir prezidentas Vladimiras Putinas, sakydamas, kad „jie elgiasi taip, kaip kaltina besielgiant mus pačius“.

„Informacijos laisvė yra viena iš pagrindinių laisvių šiandienos demokratiniame pasaulyje. Deja, ne visi nori remtis šia paradigma, vedami kitų, savo pačių susikurtų, taisyklių“, – kalbėjo V. Putinas.

Be to, tiek M. Zacharova, tiek kiti Rusijos pareigūnai išsakė nuomonę, kad „atakos“ yra susijusios su Didžiosios Britanijos ministro pirmininko Boriso Johnsono vizitu Estijoje ar net yra padiktuotos šios šalies vyriausybės.

Estija: sankcijos taikomos ne žurnalistams

Kilus konfliktui, Estijos pareigūnai paskubėjo pabrėžti, kad veiksmai pradėti ne dėl žurnalistinės veiklos, o dėl ES taikomų sankcijų Dmitrijui Kiseliovui.

„Sputniko“ žurnalistinis turinys nėra svarbus finansinėms sankcijoms. Esminis faktorius buvo D. Kiseliovas, „Sputniko“ dukterinės įmonės Estijoje direktorius, ir jo vaidmuo puolant Ukrainą bei įsitraukimas ir pelnas iš „Rossija segodnia“ veiklos“, – teigiama gruodžio 25 d. Užsienio reikalų ministerijos išplatintame pranešime.

Dmitrijus Kiseliovas yra sąraše, kuriame nurodyti asmenys ir organizacijos, pripažinti savo veiksmais kenkiantys Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenumui ir nepriklausomybei, todėl ES šalys įsipareigoja užšaldyti jų turtą ir neleisti kirsti sienos.

Dokumente pažymima, kad Kiseliovas yra „centrinė [Rusijos] vyriausybės propagandos, palaikančios Rusijos pajėgas Ukrainoje, figūra“, nes vadovauja Putino įsakymu 2013 m. įkurtai valstybinei naujienų agentūrai. „Sputnik“ yra išskirtinai užsienio auditorijai skirtas naujienų kanalas, pranešantis vietines naujienas keliolika kalbų visame pasaulyje.

Sankcijų sąraše yra ir kitų Rusijos bei Ukrainos pareigūnų ir separatistinių organizacijų nariai.

Estijos pareigūnai LRT FAKTAMS nurodė, kad buvo įspėti daugiau nei 30 žmonių, dirbančių su Rusijos naujienų agentūra.

„Pagal [sankcijų] reguliavimą, tiek sąraše esančių žmonių, tiek su jais susijusių (jų valdomų) juridinių asmenų finansai turi būti užšaldyti, jokie ekonominiai resursai jiems neturi būti prieinami – nei tiesiogiai, nei netiesiogiai“, – LRT sakė Estijos policijos ir pasienio tarnybos Finansų stebėjimo skyriaus vadovas Madis Reimandas.

Jo teigimu, tokiais atvejais sankcijas vykdo atskiros institucijos, pavyzdžiui, bankai, o vyriausybė tik prižiūri sankcijų vykdymą.

M. Reimandas sakė, kad Estijos bankas Rusijos naujienų agentūros pinigus įšaldė jau 2015 metais. Pasak jo, tai ne pirmas atvejis, kai Estija vykdo sankcijas prieš sąraše esantį pareigūną – anksčiau buvo įšaldytos Aleksejaus Chaly, per 2014 m. Krymo krizę pasiskelbusio Sevastopolio meru, sąskaitos Estijoje.

„Sputnikas“ bandė registruoti ir Latvijoje

Nepaisant to, kad įvykiai Estijoje pritraukė aukščiausių Rusijos pareigūnų dėmesį, tai ne pirmas „Sputniko“ veiklos apribojimas.

2015 m. Latvijos juridinių asmenų registras atsisakė registruoti „Rossija segodnia“, motyvuodamas tuo, kad įmonės pateikta informacija neatitinka Latvijos konstitucijos ir normatyvinių aktų, o „Rossija segodnia“ tikslas yra platinti Rusijos Federacijos užsienio politiką atitinkančią informaciją Latvijos informacinėje erdvėje.

Tiesa, Rusijos juridinių duomenų registras rodo, kad naujienų agentūra turi padalinį Latvijoje. Kiti jos padaliniai yra Panamoje, Urugvajuje, Pietų Osetijoje ir Abchazijoje.

Gegužės mėnesį Lietuvos pasieniečiai į šalį neįleido Marato Kasemo, Latvijos piliečio, kuris vėliau portale pristatytas kaip vyriausiasis „Sputnik Lietuva“ redaktorius. Jis įtrauktas į asmenų, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvą, sąrašą.

Kreipėsi pagalbos į tarptautines organizacijas

Tiek „Sputnikas“, tiek Rusijos politikai pabrėžė, kad Estijos veiksmai prieštarauja pamatinėms laisvėms, ir apeliavo į tarptautinės bendruomenės paramą.

Rusijos parlamentarai teigė, kad bus kreipiamasi į Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizaciją (ESBO) ir Europos Tarybos Parlamentinę asamblėją. ESBO pareigūnas jau išreiškė pastabą Estijai.

„Raginu [Estijos] valdžią susilaikyti nuo nebūtinų užsienio žiniasklaidos apribojimų, kurie galėtų paveikti laisvą informacijos judėjimą“, – savo „Twitter“ paskyroje rašė Harlemas Desiras, ESBO atstovas žiniasklaidos laisvės klausimais.

Politologės Dovilės Jakniūnaitės teigimu, ESBO šiandien yra žinoma kaip Rusijai palanki organizacija, kurioje, įtariama, veikia ir Rusijos žvalgybai dirbantys asmenys.

„Tai turbūt vienintelė europinė organizacija, kur Rusija turi aktyvią narystę. Nėra kitų formatų, kur Rusija galėtų veikti, Rusija čia daug investavo ir turi tikrai didelę įtaką“, – sako ji.

Ji taip pat nemano, kad ESBO pareiškimas galėtų pakenkti Estijai: „Estija kariauja savo karus, o Rusija – savo, tiesiog Estija turi savo poziciją, kad tai ne žiniasklaida, o propaganda“, – teigė ekspertė.

Politologo Nerijaus Maliukevičiaus teigimu, „Sputnikas“ galimai veikia ne tik kaip naujienų agentūra, bet ir kaip Rusijos žvalgyba, o Estijos precedentas gali paskatinti ir kitų valstybių veiksmus.

„Estijos sprendimas labai logiškas. Iš dalies bus apsunkintas propagandinis ir dezinformacinis [Rusijos] darbas, tačiau kita žinutė, siunčiama Vakarams, – kaip galima formuoti politiką šios organizacijos atžvilgiu“, – sako jis.

Estijos žingsnis – nacionalinis kanalas rusų kalba

Ar Talinas gali būti kaltinamas rusiškos žiniasklaidos spaudimu? Politologo Luko Pukelio teigimu, nors Estijos žiniasklaida sukuria nemažai turinio rusų kalba, vietiniai rusakalbiai pirmenybę teikia rusiškiems kanalams.

„Estija padarė stiprų žingsnį paleisdama ETV+ nacionalinį televizijos kanalą rusų kalba. Ten daug kokybiško turinio, nors nusiskundimų, kaip nušviečiami kai kurie įvykiai, pasitaiko ir ten. Bėda ta, kad tas kanalas tiesiog nepritraukia auditorijos – vietiniai rusakalbiai mieliau žiūri TV iš Rusijos. <...> Geriausia situacija yra su internetu, kur santykinai daug Estijoje sukurto turinio rusų kalba“, – sako jis.

L. Pukelis nesutiko, kad Estijoje iki šiol pastebima mažiau incidentų dėl Rusijos žiniasklaidos nei Lietuvoje ar Latvijoje.

„Čia gal daugiau tokia regimybė, kadangi Estijoje medijų karo tema yra mažiau artikuliuojama, tačiau bendra valstybės laikysena ir politika rusiškos medijos ir žurnalistų atžvilgiu panaši kaip Latvijoje ir Lietuvoje“, – sako jis.

Remiantis organizacijos „Reporteriai be sienų“ 2019 metų ataskaita, Estija užima 11 vietą pasaulyje pagal žiniasklaidos laisvės indeksą (Lietuva – 30, Latvija – 24, Rusija – 149).

Kas tas „Sputnik“?

Nors tas pats „Sputnikas“ sako patyręs žodžio laisvės suvaržymus, daug šaltinių abejoja šios naujienų agentūros darbo principais.

Pavyzdžiui, 2016 m. Europos Parlamentas paskelbė rezoliuciją, kurioje „Sputnikas“ vadinamas „pseudonaujienų agentūra“ ir viena iš priemonių ir institucijų, kuriomis Rusijos vyriausybė Europos Sąjungoje skleidžia dezinformaciją ir propagandą. Rezoliucijoje Rusijos propagandos grėsmė minima greta „Islamo valstybės“ naudojamų informacinio karo priemonių.

Žiniasklaidoje taip pat buvo pasklidusi informacija, kad tarptautinė organizacija „Reporteriai be sienų“ Rusijos naujienų agentūrą pavadino „žurnalistikos priešu“.

Tačiau LRT FAKTAI išsiaiškino, kad šią žinutę labiausiai garsino pats „Sputnikas“, iškreipdamas organizacijos atstovės žodžius, – naujienų agentūra nevengia eskaluoti patiriamo spaudimo ir keliamų kaltinimų.

Portalas „EUobserver“, nagrinėjęs netikras naujienas, skleidžiamas Rusijos šaltinių, yra atkreipęs dėmesį ir į „Sputniko“ žinutes – pavyzdžiui, pranešimą, kad naujoji NATO būstinė Briuselyje pastatyta naudojant nacistinę simboliką.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas per savo rinkimų kampaniją atsisakė išduoti akreditacijas „Sputniko“ atstovams.

„Jų elgesys – ne kaip žiniasklaidos atstovų ir ne kaip žurnalistų, bet kaip įtakos ir propagandos agentų“, – sakė jau išrinktas Prancūzijos prezidentas, beje, kalbėdamas spaudos konferencijoje Versalyje greta paties V. Putino. Kibernetinio saugumo ekspertai po rinkimų tvirtino, kad juos bandė paveikti Rusijos kibernetinio šnipinėjimo grupė.

Tais pačiais metais socialinis tinklas „Twitter“ paskelbė, kad atsisako bet kokios reklamos iš „Sputniko“ ir „Rossija Segodnia“ paskyrų, ir taip pat susiejo tai su JAV prezidento rinkimų incidentais. Buvo skelbiama, kad nuo 2011 iki 2017 m. „Rossija segodnia“ galėjo išleisti beveik 2 mln. JAV dolerių reklamai šiame socialiniame tinkle.

Europos Žmogaus Teisių Teismas gruodžio mėnesį paskelbė, kad Lietuva teisėtai iš šalies išsiuntė du „Rossija 24“ žurnalistus, sukėlusius incidentą Rusijos opozicijos renginyje. Teismas sutiko, kad Lietuvos sprendimas taip padaryti dėl grėsmės nacionaliniam saugumui yra teisėtas.

Manipuliacija / propaganda

„Sputniko“ sąskaitos Estijoje užšaldytos ne dėl žiniasklaidos laisvės ribojimo, o taikant visoje Europos Sąjungoje galiojančias sankcijas Rusijai dėl Krymo aneksijos. Mažai tikėtina, kad tai sustabdys tinklalapio veiklą Estijoje, priešingai, nei teigiama pačios naujienų agentūros, kuri dažnai eskaluoja patiriamą spaudimą. Jos veikla ne kartą buvo pripažinta kaip neatitinkanti žiniasklaidos etikos, todėl apribota, pavyzdžiui, Prancūzijoje ir JAV. Priešingai, nei teigia Rusijos politikai, tarptautinės bendruomenės atsakas Estijai taip pat nėra tikėtinas.

LRT FAKTAI – LRT ir tarptautinės tiriamosios žurnalistikos organizacijos OCCRP (Organized Crime and Corruption Reporting Project) projektas, kuris padeda visiems mums - informacijos vartotojams - geriau ją suprasti. LRT FAKTAI pateikia viešumoje pasirodžiusios įtartinos informacijos dekonstrukciją ir paaiškina, ko galimai buvo siekiama, platinant klaidinančią žinią.

Propaganda, Spaudžiamos antraštės („clickbait“), Užsakytas turinys, Dezinformacija, Satyra ir melaginga žinutė, Klaida, Vienpusiška ir šališka informacija, Manipuliacija, Pramanai, Melaginga/suklastota naujiena, Konspiracijos teorija, Pseudomokslas, Cenzūra