Viešųjų ryšių ekspertas Arijus Katauskas LRT RADIJUI sako, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis verčia naują prezidentinių kalbų puslapį. Pasak jo, socialinė medija reikalauja pokyčių šioje srityje – valstybių vadovų kalbos turi būti gyvesnės, nuoširdesnės, dinamiškesnės bei labiau suprantamos paprastam žmogui.
Socialiniuose tinkluose liejasi liaupsės Ukrainos prezidento naujametinei kalbai. Sveikinimas socialiniuose tinkluose plinta žaibišku greičiu, o komentatoriai netrunka pastebėti, kad V. Zelenskio žodžiai skamba nuoširdžiai.
A. Katauskas neabejoja, kad tai yra pirmas kartas, kuomet lietuviai taip plačiai aptarinėja užsienio šalies prezidento kalbą. 13 minučių trukmės vaizdo įraše V. Zelenskis kalbėjo ne tik ukrainiečių, bet ir Krymo totorių, vengrų ir rusų kalbomis.
„Zelenskio komanda puikiai jaučia paprasto žmogaus gyvenimą. Pateiktas vaizdas yra dinamiškesnis, gyvybiškesnis, lengviau suvokiamas ir priimamas, – sako A. Katauskas. – Pats Zelenskis yra kitoks prezidentas, nei kad visi kiti aplinkui. Jam elgtis įprastai prezidentiškai būtų klaida. Ukrainos žmonės tokio sveikinimo ir tikėjosi. Tačiau mums tai yra neįprasta“.
Pasak jo, Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos naujametinei kalbai trūko dinamiškumo. „Socialinė medija reikalauja visai kitokio bendravimo ir stiliaus. Čia, matyt, pasireiškia lietuviškas kuklumas ir bijojimas. Tikiuosi, kad po Ukrainos prezidento pasirodymo, matysime įdomesnių sprendimų ir mūsų politikų kalbose“, – spėja viešųjų ryšių ekspertas.
LRT.lt savo skaitytojams pateikia išverstą Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio Naujųjų metų sveikinimo kalbą:
„Mieli ukrainiečiai, sveikindami su Naujaisiais metais, įprastai prezidentai pasakoja mums apie bendrojo vidaus produkto augimą, infliacijos mažėjimą, diversifikaciją ir daugybę kitų nesuprantamų dalykų. Vienu žodžiu, įtikinėja mus, kad pradėjome gyventi geriau, tik kol kas to nejaučiame. Todėl labai dažnai skambant prezidento kalbai, žmonės išjungia garsą. Laukiame, kol jis baigs sekti savo pasaką ir galėsime pereiti prie šampano, sumuštinių su šprotais ir baltos mišrainės. Šiandien bus kitaip.
Šiandien kiekvienas nuoširdžiai sau pačiam atsakykime į svarbų klausimą: kas aš? Ukrainos prezidentas, sėkmingas teisininkas, paprasta namų šeimininkė, Kijevo Mohylos akademijos filosofijos mokslų studentas, agronomas iš Čerkasų srities? Kas aš? Buvęs fotografas, kuris gina šalį Rytuose? Buvęs fizikas, kuris plauna indus Italijoje? Ar buvęs chemikas, kuris stato dangoraižį Novosibirske? Gydytojas iš Donecko, kuris ėmėsi privačios praktikos? Ar mokytojas iš Luhansko, kuris persikraustė, dvejus metus vairavo taksi ir pagaliau sugrįžo atgal? Kas aš?
Labai dažnai skambant prezidento kalbai, žmonės išjungia garsą. Laukiame, kol jis baigs sekti savo pasaką ir galėsime pereiti prie šampano, sumuštinių su šprotais ir baltos mišrainės. Šiandien bus kitaip.
Tas, kuris 10 metų gyvena užsienyje ir myli Ukrainą tik internete? Tas, kuris visko neteko Kryme ir pradėjo gyvenimą iš naujo Charkove? Aukštųjų technologijų specialistas, kuris svajoja pabėgti iš šios šalies? Ar belaisvis, kuris svajojo sugrįžti namo? Kas aš? Ivano Frankivsko gyventojas, kuris gina savo gimtąją kalbą? Ar Kramatorsko gyventojas, kalbantis savo gimtąja kalba? Tas, kas išmoko ukrainiečių kalbą? Nes normalu yra mokėti valstybinę kalbą. Ar tas, kuris nenori to daryti?
Tai kiekvienas iš mūsų. Tai ukrainiečiai. Tokie, kokie yra. Neidealūs ir ne šventi. Todėl, kad tiesiog žmonės. Gyvi. Su savo trūkumais ir keistenybėmis.
Kas aš? Tas, kuris moka mokesčius? Laiko namuose šunį? Turintis rudus plaukus? Musulmonas? Turintis klausos negalią? Negalintis pakęsti alyvuogių? Liberalas? Tas, kuris nežiūrėjo „Sostų karų“? Sangvinikas? Veganas? Ožiaragis? Tas, kuris neužleidžia vietos metro? Kraujo donoras? Tas, kuris atsisakė naudoti plastiką? Tai kiekvienas iš mūsų. Tai ukrainiečiai. Tokie, kokie yra. Neidealūs ir ne šventi. Todėl, kad tiesiog žmonės. Gyvi. Su savo trūkumais ir keistenybėmis.
Mūsų pase nenurodyta „teisingas“ ar „neteisingas“ ukrainietis. Nėra įrašo „patriotas“, „malorusas“, „vatnikas“ ar „banderovcas“. Ten viso labo parašyta – Ukrainos pilietis, kuris turi teises ir pareigas.
Tačiau mūsų pase nenurodyta „teisingas“ ar „neteisingas“ ukrainietis. Nėra įrašo „patriotas“, „malorusas“, „vatnikas“ ar „banderovcas“. Ten viso labo parašyta – Ukrainos pilietis, kuris turi teises ir pareigas. Mes esame labai skirtingi.
Ar nustotume gerbti Tarasą Ševčenką ar Lesią Ukrainką, sužinoję, už ką jie balsavo rinkimuose?
Tad kas gi mes? 73 procentai, kurie išsirinko prezidentą? 25 proc., kurie nenori jo priimti? Ar tie, kurie nėjo į rinkimus. Tie, kas švenčia Kalėdas gruodžio 25-ąją? Ar tie, kurie jas švenčia sausio 7-ąją? Pažįstami visą gyvenimą? Ar tie, kurie susipažino tik 2014-aisiais? Tie, kas sukūrė didžiausią pasaulio lėktuvą, ar tie, kurie neprisisega saugos diržo? Skaitome Žadaną ar klausome Maruv? Žiūrime „Likimo ironiją“ ar „Vieną namuose“? Sergame už „Dinamo“ ar „Šachtarą“? Ar tie, kurie serga kartu už Vasilijų Lomačenką ir Oleksandrą Usiką? Tie, kas švenčia kovo 8-ąją, ar tie, kas laiko šią dieną sovietmečio atgyvena? Einame sekmadienį į bažnyčią ar nieko neveikiame šeštadienį? Mes esame tie, kurie sako: „Aš tave myliu“. Visi šie žmonės ir esame mes. Ir kaip gi mums, tokiems skirtingiems, toliau kartu gyventi? Atsitverti aukšta tvora?
Kai sugrįžo mūsų kalinti jūreiviai ir belaisviai, mes visi kartu verkėme iš džiaugsmo: ir kalbantys ukrainiečių kalba, ir rusakalbiai, ir paprasta namų šeimininkė, ir sėkmingas teisininkas, ir Ukrainos prezidentas.
Kažkas mus įtikino, kad mūsų skirtumai yra svarbūs. O jeigu jie klydo? Argi yra mažai mus vienijančių dalykų? Mes vienodai didžiuojamės didžiais ukrainiečiais. Ar nustotume gerbti Tarasą Ševčenką ar Lesią Ukrainką, sužinoję, už ką jie balsavo rinkimuose? O jeigu Grigorijus Skovoroda ar Bogdanas Chmelnickis turėtų kitokią nuomonę dėl NATO? Ar mums rūpėtų, į kokią cerkvę eina Leonidas Kadeniukas ir Valerijus Lobanovskis? Ką apie automobilių muitinės dokumentų tvarkymą galvoja Olegas Antonovas arba Sergejus Koroliovas? Ir kokia yra Bogdano Stupkos ar Leonido Bykovo nuomonė dėl „Normandijos formato“? Juk mes juos vertiname už kitus dalykus.
Mes vienodai džiaugėmės, kai mūsų rinktinė pateko į Europos futbolo čempionatą. Vienodai šypsomės, važiuodami lygiais keliais. Vienodai esame laimingi, susilaukę pirmojo vaiko, nesvarbu, ar tai mergaitė, ar berniukas. Mes laimingi, kai esame įsimylėję – tiek Slovjanske, tiek ir Drohobyče. Ir kryžiai ant mūsų karių kapų tiek Ternopilyje, tiek ir Krivoj Roge nekonkuruoja patriotiškumo srity.
Kai sugrįžo mūsų kalinti jūreiviai ir belaisviai, mes visi kartu verkėme iš džiaugsmo: ir kalbantys ukrainiečių kalba, ir rusakalbiai, ir paprasta namų šeimininkė, ir sėkmingas teisininkas, ir Ukrainos prezidentas.
Naujaisiais metais mums reikia būti vieningais kiekvieną dieną – būti vieninga šalimi. Vienybė turi tapti mūsų nacionaline idėja.
Mūsų istorijoje gausybė akimirkų, kurios mus vienija. Tačiau mes išmokome būti vieningi tik kartais. Epizodiškai. Naujaisiais metais mums reikia būti vieningais kiekvieną dieną – būti vieninga šalimi. Vienybė turi tapti mūsų nacionaline idėja. Išmokime kartu gyventi su pagarba ir gerbti vienas kitą. Vardan mūsų šalies ateities. Nes mes ją matome vienodai: tai sėkminga ir klestinti šalis, kurioje nėra karo. Šalis, kuri sugrąžino savo žmones ir savo teritorijas. Šalis, kur nesvarbu, kaip pavadinta gatvė, nes ji sutvarkyta ir apšviesta. Kur nėra skirtumo, šalia kokio paminklo tu lauki merginos, kurią esi įsimylėjęs. Jei ateitį mes matome vienodai, tai turi mus suvienyti!
Brangūs ukrainiečiai, naujaisiais 2020 metais linkiu mums visiems gerbti vienas kitą. Būti sveikiems ir gyventi pritekliuje ir turėti daug priežasčių šypsotis. Linkiu visiems gerai pailsėti, išsimiegoti, nepersivalgyti ir, be abejo, lengvo ir malonaus galvos skausmo ryte. Taikos mums visiems. Prisiminkime, kad mylėti Ukrainą reiškia mylėti kiekvieną ukrainietį, kad ir kokiame šalies kampe jie gimę.“
Video įrašuose – prezidento Gitano Nausėdos ir prezidentės Dalios Grybauskaitės sveikinimų kalbos
Parengė Vismantas Žuklevičius
