Lietuvoje

2020.01.14 05:30

Mažas atlyginimas, didelė atsakomybė ir miglota ateitis: 200 šalies ugdymo įstaigų trūksta vadovų

Modesta Gaučaitė, LRT.lt2020.01.14 05:30

Laikinumas, neadekvatūs atlyginimai ir itin aukšti reikalavimai – tokios priežastys lėmė, kad neatsirado norinčių užimti kone 100 švietimo įstaigų vadovų vietų. Skaičiuojama, kad daugiau nei 200 ugdymo įstaigų šalyje veikia be nuolatinių vadovų, o situacija, atrodo, greitai negerės.

Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) duomenimis, iki praėjusių metų spalio 1-osios buvo įvykę 159 konkursai ugdymo įstaigų vadovų vietoms užimti. Tiesa, pavyko vos tik trečdalis visų konkursų – 60 švietimo įstaigų vadovų buvo atrinkta, o 99 konkursai neįvyko dėl kandidatų stygiaus. Tokius duomenis patvirtino ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM). Jos duomenimis, šiuo metu yra skelbiami dar 108 konkursai vadovų vietoms užimti.

Tiesa, pabrėžiama, kad kai kurie konkursai vyksta ne dėl vadovų trūkumo, o dėl to, kad už pusmečio baigsis šiuo metu pareigas einančių vadovų kadencijos. LSA duomenimis, šiuo metu nuolatinių vadovų neturi beveik pustrečio šimto ugdymo įstaigų iš beveik 2000, veikiančių šalyje.

Portalo LRT.lt kalbinti pašnekovai svarstė, kad dėl tokios situacijos kaltos 2018-aisiais įvestos švietimo įstaigų vadovų kadencijos. Taip pat vardijo ir kitas priežastis: atsakomybės masto neatitinkantį atlyginimą, itin aukštus reikalavimus.

Atsakomybės mastai išaugo neįtikėtinai

Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos (LMVA) prezidentas Dainius Žvirdauskas portalui LRT.lt kalbėjo, kad anksčiau buvo siekiama, kad mokyklų vadovai būtų geri administratoriai, turėtų lyderio savybių, atliktų savo pareigas kiek įmanoma geriau. Tačiau prieš keletą metų įvestos vadovų kadencijos parodė, kad švietimo įstaigų vadovų darbas – laikinas, o tai nemotyvuoja pretenduoti į tokias pareigas.

Švietimo įstaigų vadovų trūkumą D. Žvirdauskas aiškina keliomis priežastimis: laikinumu, itin aukštais kvalifikaciniais reikalavimais, atsakomybės masto neatitinkančiu darbo užmokesčiu bei nežinojimu, kas lauks baigus kadenciją.

Galiu labai atsakingai pasakyti, kad per paskutinius ketverius metus vadovo atsakomybės mastas išaugo 100 proc.

„Žmogus planuoja savo karjerą, bet einant į tokias pareigas kyla net klausimas, kokiomis sąlygomis jis gaus banko kreditą būstui įsigyti. Juk vadovo sutartis yra laikina. <...> Galiu labai atsakingai pasakyti, kad per paskutinius ketverius metus vadovo atsakomybės mastas išaugo 100 proc. <...> Atsakomybės mastas didėja, o pasirengimas naujiems iššūkiams ir infrastruktūros, ir personalo prasme nėra pakankamas“, – kalbėjo D. Žvirdauskas.

Vidutiniškai, anot LMVA prezidento, švietimo įstaigų vadovai uždirba apie 1000–1200 eurų į rankas, o jų atlyginimą sudaro pastovioji ir kintamoji dalis. Jei vadovas vertinamas gerai arba labai gerai, švietimo įstaigos steigėjas, kuriuo dažniausiai yra savivaldybė, gali vadovui skirti didesnę kintamąją dalį – nuo 5 iki kartais 15–20 proc. pastoviosios dalies.

„Pagalvokite, tokią algą gauna mokyklos vadovas. Firmoje pradėjęs dirbti jaunas vadybininkas nuo tokios sumos pradeda. Ir pradėjus dirbti vadovu turėti laikiną darbą, santykinai neaukštas pajamas – ar čia bus tiek daug norinčių tą darbą dirbti?“ – sakė LMVA prezidentas.

Jis taip pat pabrėžė, kad švietimo įstaigų vadovams trūksta ir pagalbos priemonių. Nuolat su mokyklų vadovais bendraujantis D. Žvirdauskas sakė iš jų išgirstantis, kad mokykloms reikalingi teisininkai, galintys padėti spręsti įvairias problemas – tiek su darbuotojais, tiek su mokinių tėvais iškylančias situacijas.

Kadencijoms nepritaria

Seimo opozicinėje Socialdemokratų frakcijoje dirbantis Algirdas Sysas sakė manantis, kad įvedant švietimo įstaigų vadovų kadencijas buvo persistengta. Jo manymu, tokios sistemos trūkumas yra tai, kad vadovo pareigas einantis žmogus negali mokytojauti, o tai kenkia jo kvalifikacijai, todėl baigęs savo penkerių metų kadenciją jis gali sunkiai įsilieti į kitą darbinę veiklą.

„O ką po to daryti? Tada geriau būti arba pavaduotoju, arba paprastu mokytoju ir žinoti savo perspektyvą, kad turėsi darbo vietą. Buvo nueita paprasčiausiu, lengviausiu keliu, kad neva padarius vadovų kadencijas nuo to ugdymo procesas pagerės. Na, akivaizdžiai parodė, kad kadencijų įvedimas sukėlė visiškai priešingą dalyką, žmonės nenori ten eiti, nenori tos papildomos atsakomybės ir po to neaiškios ateities“, – portalui LRT.lt sakė A. Sysas.

Pasak jo, net ir mokant mažesnį atlyginimą daugiau žmonių pasiryžtų būti mokyklos vadovais, jei žinotų, kad gali kažką keisti, siekti užsibrėžto tikslo, suburti gerą kolektyvą, matytų savo perspektyvą.

Politikas sakė manantis, kad ir anksčiau galiojusi vadovų skyrimo ir darbo tvarka buvo tinkama, juolab kad buvo galima atlikti neeilines atestacijas ir pan. Aišku, jis kalbėjo, kad kiek sudėtingesnė situacija galėjo susiklostyti savivaldoje, kur pareigas galima gauti arba jų netekti dėl politinės priklausomybės.

„Pasisakau prieš kadencijas, nes yra aiškios tvarkos, kurios buvo visą laiką. Jei žmogus nesusitvarko, blogai dirba, yra tūkstantis ir viena priežastis jį keisti. Tai reglamentuoja tiek Darbo kodeksas, tiek Valstybės tarnybos įstatymas. Bet tam reikia matyti procesus, aiškiai pasisakyti, kad „tu, tamsta, nesusitvarkai“, o ne sakyti, kad čia mano kaimynas ar kaip aš balsuosiu prieš savo kolegą“, – komentavo A. Sysas.

Priimtos įstatymo pataisos

Spręsti susiklosčiusią situaciją pabandyta Seime. Grupė „valstiečių“ pateikė įstatymo pataisas, iš dalies keičiančias vadovų kadencijų tvarką. Pataisos buvo priimtos viename iš paskutinių 2019-ųjų Seimo posėdžių. Viena iš pasiūlymo rengėjų Aušra Papirtienė sakė besitikinti, kad tokios pataisos paskatins daugiau žmonių dalyvauti konkursuose vadovų vietoms užimti.

„Esmė ta, kad turi būti kuo mažiau laikinųjų vadovų. Jei neįvyko konkursas, jei neatsirado nė vieno kandidato, o taip dažniausiai ir buvo, kai atsirado kadencijos, tai tas pats vadovas, kuris dirbo direktoriumi, turi galėti tęsti darbą, užimti tas pačias pareigas, kol atsiras naujas vadovas, bus surengtas naujas viešasis konkursas“, – sakė Seimo narė ir pridūrė, kad laikinasis vadovas paprastai nėra suinteresuotas spręsti strateginių klausimų.

Priimtos pataisos ne tik sudaro sąlygas vadovui eiti pareigas, kol įvyks naujas konkursas. Taip pat numatoma, kad švietimo įstaigos vadovas dar penkerius metus be konkurso galės eiti pareigas, jei jo veikla vertinama gerai arba labai gerai.

„Dabar vadovai iš tikro jaučiasi blogai, jų atsakomybė yra didžiulė, reikalavimai jiems – labai dideli, o atlyginimai nėra „kažkas tokio“. Pataisos tai kompromisinis variantas, o mano nuomonė visada bus tokia, kad reikia ieškoti būdų skaidriai juos vertinti, jų veiklą, o ne visus vienodai varyti į konkursus, nesvarbu, jis geras ar blogas“, – kalbėjo A. Papirtienė.