Lietuvoje

2020.01.06 09:00

Mokykla Kaišiadorių rajone atrado savo receptą išlikti – skirsto vaikus pagal jų gabumus

Urtė Korsakovaitė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt 2020.01.06 09:00

Kaišiadorių rajono Rumšiškių Antano Baranausko gimnazijos, kaip ir kitų rajonuose įsikūrusių mokyklų, vienas svarbiausių tikslų – išlikti. Tai mokyklai neblogai sekasi, mat joje besimokantys mokiniai pasiekia gana aukštų rezultatų. Tačiau tai neatsitiko savaime, gimnazija ėmėsi drąsių sprendimų, kurie jai kol kas pasiteisina.

Visuomeninis transliuotojas LRT žengia kartu su solidžiausiomis pasaulio žiniasklaidos priemonėmis ir daugiau dėmesio skirs konstruktyviajai – į sprendimus besiorientuojančiai žurnalistikai. Visos LRT platformos – televizija, radijas ir naujienų portalas pristato sprendimų žurnalistikos projektą „LRT ieško sprendimų“.

Kiekvieno mėnesio pirmąją savaitę portale, per radiją ir televiziją LRT žurnalistų komanda pristatys sprendimus. Pirmosios savaitės tema – švietimas.

Mokosi pagal „Vaivorykštės“ programą

Kaišiadorių rajono Rumšiškių A. Baranausko gimnazija – ilgoji gimnazija, kurioje mokoma nuo pačių mažiausių iki abiturientų. Pradinukai lavinami pagal „Vaivorykštės“ programą. Matematikos, lietuvių kalbos ir kitų dalykų vaikai mokosi integruotai – pagal temas. Pavyzdžiui, matematikos žinias gilina skaičiuodami ir mokydamiesi statyti namą.

LRT ieško sprendimų: kaip mažinti atskirtį tarp didmiesčių ir regionų mokyklų?

„Mes turime vieną vadovėlį, vieną pratybų sąsiuvinį mėnesiui. Visos užduotys pagal vieną temą. Mokomės teorinę matematikos dalį, bet kartu žodiniai uždaviniai, tekstai yra iš tos pačios temos“, – sako pradinių klasių mokytoja Daiva Vaičiulionienė.

Nors mokykla įsikūrusi rajone, Pakaunėje, rezultatais ji nenusileidžia didmiesčių mokykloms. Pernai žurnalo „Reitingai“ sudarytame mokyklų sąraše gimnazija pateko į pirmąjį šešiasdešimtuką – užėmė 58-ą vietą.
Mokyklos direktorius Artūras Čepulis sako, kad sėkmė priklauso nuo visos bendruomenės bendro tikslo, orientuojamasi į kiekvieno moksleivio individualią pažangą.

„Kalbantis su vaikais iškilo klausimas, ką daryti, kad motyvuoti vaikai neišeitų į Kauną. Mes esame Pakaunė – turime labai rimtus konkurentus. Turėjome permąstyti, ką mes galime jiems pasiūlyti čia, kad nereikėtų išvažiuoti į Kauną“, – pasakoja mokyklos direktorius.

Mokinius skirsto į geriau besimokančius ir vidutinių gabumų

Mokykla rado, ką pasiūlyti. Taikomas išorinis diferencijavimas, kai vaikai nuo devintos klasės pagal gebėjimus skirstomi į dvi grupes: geriau besimokančiųjų ir vidutinių gabumų. Įprastai skirstyti pradedama nuo vienuoliktos klasės, kai moksleiviai mokymosi lygį renkasi pagal žadamus laikyti egzaminus.

Gimnazistai pasakoja, kad tokia sistema padeda ne tik pasiekti aukštesnių rezultatų, bet ir geriau pažinti kitų klasių mokinius, susirasti naujų draugų.

„Labai sumažėjo šurmulys klasėje, kadangi susirenka geriau besimokantys vaikai. Taip pat tai proga susipažinti su kitais vaikais iš kitos klasės“, – pasakoja antros klasės gimnazistė Vita Marija Jucevičiūtė.

„Mokslas šiek tiek sunkėja, todėl šiek tiek rezultatai mažėja, bet išlieka gan geri. Po to išskirstymo rezultatai gali sumažėti, bet žinios – tik padidėti“, – patirtimi dalijasi Rumšiškių A. Baranausko mokyklos trečios klasės gimnazistas Povilas Degys.

Ekspertai išlieka kritiški

Nors šioje mokykloje skirstymas pagal gebėjimus pasiteisino – padeda pasiekti aukštų rezultatų, ekspertai pabrėžia, kad metodas prigyti gali ne visose ugdymo įstaigose.

„Jokiu būdu nereiškia, kad visose mokyklose tas pats veikia. Mano galva, visi duomenys, ir ypač išorinis diferencijavimas, kai dabar labai daug kalbama apie įtraukųjį ugdymą, kai turime visi būti vienoje vietoje ir kiekvienam turi būti suteiktos vienodos galimybės, žiūrint iš tos perspektyvos, atrodo keistokai. Kita vertus, jeigu galvojame apie kiekvieną vaiką ir tai mokyklai tai tinka, vadinasi, viskas gerai“, – sako Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakulteto dekanė Vaiva Juškienė.

„Estijoje būtent silpnesniems skiriama daugiau dėmesio, bet jie mokosi su tais, kurie mokosi pažangiau. Taip aplinka, kurioje būna besimokantys, motyvuoti, kurie gali padėti silpniau besimokantiems moksleiviams, ji juos patempia aukštyn. Estijoje yra mažiausiai moksleivių, kurie nepasiekia minimalių gebėjimų: jų yra tiktai 3 proc. Lietuvoje jų yra 12 proc.“, – įžvalgomis dalijasi banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Moksleiviams priskiriamas mokytojas – draugas, su kuriuo gali išgerti arbatos

Kuo aukštesnių rezultatų A. Baranausko gimnazija siekia plėtodama korepetitorių tinklą, kurį sudaro toje pačioje mokykloje dirbantys mokytojai. Pradinių klasių mokytoja Laimutė Juškienė pasakoja, kad tokie korepetitoriai priskiriami moksleiviams nuo penktos iki dešimtos klasės.

„Tai ne jo tiesioginis mokytojas, o tiesiog draugas, kuris gali su juo išgerti arbatos, pasikalbėti, išsiaiškinti, kokios problemos, pakalbėti apie santykius su draugais, apie santykius su mokytojais, apie sunkumus“, – sako mokytoja.

Mokykloje tokį pagalbininką turi 42 moksleiviai – tai sudaro dešimtadalį gimnazijos vaikų. Taikydami apskritojo stalo metodą, mokytojai dalijasi įžvalgomis, kaip mokiniai elgiasi pamokoje, stebi jų motyvaciją. Taip nupiešiamas klasės profilis ir gimsta rekomendacijos, kokių veiksmų reikėtų imtis.

„Ne su visais, aišku, pavyksta, būna visko. Kartais reikia tų vaikų ieškoti, būna paauglystės dalykų, kad vaikai slepiasi ir juos atverti būna labai sudėtinga“, – teigia Laimutė Juškienė.

Ekspertai pabrėžia, kad kiekvienai mokyklai gali tikti individualios priemonės, svarbu stebėti moksleivių pažangą ir pasiekimus. Pavyzdžiui, vertinant šios mokyklos šeštokų rezultatus nuo ketvirtos klasės, galima stebėti nuoseklų jų gerėjimą.

O štai aštuntokų žinios kito įvairiai: nuo šeštos klasės pagerėjo tik skaitymo įgūdžiai. Paskutinių ketverių metų valstybinių brandos egzaminų rezultatai rodo, kad visų dalykų pasiekimai išlieka panašūs.

„Manau, kad šios mokyklos stiprybė yra ta, jog jie pasiekė rezultatų galvodami ir pažindami savo vaikus, o čia ir yra esminis dalykas, pirmas žingsnis, ką reikia padaryti darant bet kokius pokyčius mokykloje, – įsigilinti į kiekvieną vaiką, išgirsti kiekvieną vaiką, pažinti jį“, – pasakoja Vaiva Juškienė.

Kaip toli pažinimo keliu nuvažiuos moksleiviai, priklauso nuo daugelio veiksnių, sutinka ekspertai ir mokytojai. Ne tik paties mokinio, bet ir visos mokyklos bendruomenės, aplinkos ir šeimos įsitraukimo.