Lietuvoje

2019.12.30 21:14

Landsbergis apie nuvylusią Skvernelio retoriką: kodėl jis dabar turi tapti antruoju Karbauskiu?

Agentūros BNS apklausti Lietuvos žurnalistai svarbiausiais Lietuvos metų įvykiais laiko santykius tarp šalies institucijų galinčią pakeisti Gitano Nausėdos pergalę Prezidento rinkimuose, spragas aplinkosaugoje bei politikų lyderystėje atskleidusį gaisrą Alytuje ir Lietuvos menininkių triumfą Venecijos bienalėje – su ateities, o ne praeities tema.

Kokius įvykius kaip svarbiausius ir turėjusius didžiausios reikšmės išskirtų Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas Vytautas Landsbergis? Jis „Dienos temos“ studijoje.

Dienos tema. Astravo elektrinę didžiausiu pralaimėjimu įvardinęs Landsbergis: branduolinė tarša nepripažįsta jokių sienų (su vertimu į gestų k.)

– Kuo geri Lietuvai, Jūsų požiūriu, buvo besibaigiantys metai?

V. Landsbergis: Eidamas čia, galvojau apie tai, kas vyksta šiandien. Su kuo mes įlipame į ateinančius metus. Su džiaugsmais, kokių ten buvo, kokių nesėkmių, kokių nesąmonių buvo – čia didelis bagažas. Mes išeikvosime laiką prisiminimų pasakojimams.

– Tada įvertinkite ateitį. Ko norėtumėte arba, kaip sakėte, su kuo mes įlipome į tuos naujus metus?

V. Landsbergis: Mes įlipame su didelėmis problemomis. Ne visai man aišku, ar mes jas esame įsivertinę, ar mes pasiruošę su jomis grumtis. Žinoma, didžiausia Lietuvos problema, ne tik Lietuvos, bet ir ES, tai yra Astravo branduolinė jėgainė. Absoliučiai nesaugi ir net be jokių perspektyvų, kad ten bus kokia nors tarptautinė monitoringo inspekcija ir sauga.

Yra pasityčiojimai, ir parinkta vieta prie pat Lietuvos sostinės, džiūgaujant, kažkas net iš mūsų džiūgauja, kad tai užsienis, mes nieko negalime padaryti. Branduolinė tarša nepripažįsta jokių sienų.

TATENA yra nustačiusi 100 kilometrų: negali būti prie didelių miestų, kur daug gyventojų ir kitokie centrai. Tai yra Vilnius. Per 100 km nuo jo negalėtų būti statoma. Čia beatodairiškai „užvarysime jiems ir tegu kaukia, nusibaigs – nenusibaigs, išsišoks – išsišoks“. Tai yra provokacinis agresyvus veiksmas. Jis, žinoma, suplanuotas seniai, suplanuotas toli, ne Minske. Minskas jau baigia savo paskutines dienas kaip tariama valstybės sostinė. Jau sutarta, kad bus bendras parlamentas, bendra vyriausybė. Tik pas mus čia kas nors politikuoja valdžios sluoksniuose, kad reikia su Baltarusija kažką ypatingo daryti, kai nebėra tos Baltarusijos.

– Tai jūs skeptiškai vertinate tuos pareiškimus, įskaitant ir prezidento, kad reikia suteikti Baltarusijai šansą ir leisti jai būti demokratinei – neva ji norėtų tokia būti?

V. Landsbergis: Tokį šansą gali suteikti Vladimiras Putinas, bet jis nesuteiks, nes jis jau suprogramavo viską, kada Baltarusijos praktiškai neliks. Galbūt žemėlapyje paliks, kad ir toliau apgaudinėtų ir ES, gal ir Lietuvos kai kuriuos politikus galima apgaudinėti, neva Baltarusija dar yra, ir jeigu jai duosime pinigų, malonių ir nuolaidų politinių, tai mes jai padėsime. Nors skenduoliui kompresai nepadeda.

– Tai atominė elektrinė, apskritai Baltarusijos integracija su Rusija... Ką dar matote svarbaus, su kuo Lietuvai neišvengiamai reikės dirbti kitais metais?

V. Landsbergis: Lietuvai reikia dirbti su savimi. Žinoma, yra ir šita visa Lietuvos aplinka. Didžioji globalinė aplinka tai yra Rusija tarp Europos ir Kinijos. Kadangi Rusija pasirinko klaidingą ir pražūtingą politiką eiti prieš Europą, o ne su Europa, tai jinai pasilaidos. Tik tai gali būti labai katastrofiška, skausminga, gali įsivyrauti toks šiek tiek tradicinis, fatališkas požiūris rusų politiniame mentalitete, kad „vojna vsio spyšet“ – visas problemas galima pašalinti karu.

Mažais karais jau tos problemos šalinamos. Bet jeigu tai nepadeda, Rusija tik skęsta per mažus vietinius karus, strategai gali suveikti ir stambiu mastu. Arba išmesti didžiulę provokaciją: arba jūs kapituliuojate, arba bus tarptautinis branduolinis karas. Nežinia, ar Vakarų lyderiai yra tam pasiruošę. Pagal charakterį prezidentas Donaldas Trumpas galėtų būti tas, kuris pasiųstų juos po velnių. Bet, matyt, todėl su juo yra smarkiai dirbama, kad jis būtų palankus būtent Rusijai.

Taip Vakarai buvo apgaudinėjami nuo pat Antrojo pasaulinio karo pabaigos, faktiškai tęsiant tą karą. Jis buvo tęsiamas kaip kolonializmo imperijos sistemos perėmimas, kad buvusios kolonijos pereitų į Sovietų Sąjungos pusę, sudarytų tokio dydžio frontą prieš Vakarus, prieš Ameriką, prieš Angliją. Paskui pasirodė, kad dar yra Mao. Mao Kinija ateina kaip pasaulio kaimas įveikti pasaulio miesto.

– Bet, atrodo, ir įveikia, nes, tarkim, šią savaitę žiūrėjau nemažai savivaldybių tarybų posėdžių ir ten, kai kuriose, merai labai džiaugiasi, kad Kinija rodo iniciatyvą, kad jie važiuoja į Kiniją neva tai parvežti investicijų, sako, kad skatins turizmą. Ar Lietuvoje politikai, ne tik aukščiausio lygio, yra pasiruošę suvokti, ką reiškia tas ateinantis?

V. Landsbergis: Reikia jų paklausti, ar jie yra pasiruošę.

– O jums kaip atrodo?

V. Landsbergis: Man atrodo, kad jie buvo nepasiruošę, ir iki šiol dar buvo blaškymosi, kokią informacinę ir valdymo sistemą pasirinkti iš tų didžiųjų globalių sistemų. Buvo pavojus, kad Lietuva gali pasirinkti kinišką, rytietišką sistemą 5G. Dabar, atrodo, pasirašoma vis dėlto dėl amerikietiškos sistemos. Amerikietiška ir švedų „Ericsonas“ yra stipri jėga, kuri gali atlaikyti tą Rytų frontą. Bet žinomi ir Lietuvoje gana aukšti pareigūnai, kurie jau lobina kiniškai sistemai. Čia dar toli gražu ne viskas, bet, aišku, Kinijos aktyvumas yra labai naujas veiksnys, galų gale yra provokuojantis aktyvumas.

Mes esame visko matę, kaip Sovietų Sąjunga su savo provokatoriais veikė Lietuvoje. Žinoma, visur veikia: kaip sukompromituoti NATO, atseit tenai Vokietija, kad nedrįstų eiti į NATO, nes ji žydus kažkada labai žiauriai skriaudė; sinagogų niekinimai visokie provokaciniai buvo; dabar Kryžių kalne kiniški užrašai. Ar iš tikrųjų Kinija taip veikia, ar kas nors veikia prieš Kiniją, arba mus terorizuoja tokioje nežinomybėje? Ar čia jau ne tik Katedros aikštėje, bet ir Kryžių kalne atsiranda agentūros, pasivadinusios „kinų turistais“? Turistai paprastai taip nesielgia, čia yra agentai.

Bet ar jie tikrai yra Kinijos agentai, ar dar kieno nors agentai pagąsdinti ir sukiršinti platesnį tokį problemų ratą – Rusija, Kinija, Lietuva? Kur Rusijos ir Kinijos dilemoje bus Lietuva? Rusija pati nusigręžė nuo Europos, eina į Kinijos glėbį. Na, mes galime tik užuojautą pareikšti, ir Rusijos nebebus. Didysis brolis jau valdo visus Rytus ten, ir taip toliau. Bet jeigu Kremlius su tuo sutinka, galbūt jau iš anksto yra susitarta. Kad ne „Maskva-Pekin“ programa, kuri buvo Mao Dzeduno laikais, ir mes tokias dainas dainavome...

– Eglutės žaisliukai tokie buvo – aš irgi dar atsimenu.

V. Landsbergis: Aš atsimenu dainą „Maskva-Pekin“: „Pirmyn eina pergalingos tautos, Stalinas ir Mao mus stebi.“

– Profesoriau, grįžkime prie to, kiek Lietuva yra pasiruošusi tam atsispirti, suvokti ir atsispirti, nes labai daug priklauso nuo pačios šalies demokratijos. Štai prezidento rinkimus pralaimėjęs premjeras sako, kad konservatorių partija, kurios garbės pirmininkas esate, yra antivalstybinė. Skaitantys knygas žmonės sako, kad savybė neigti politinių priešininkų teisėtumą yra labai platus žingsnis į demokratijos marinimą. Kiti žingsniai yra apriboti žiniasklaidos ir kitas pilietines laisves, taip pat toleruoti, skatinti smurtą, žodžiais arba darbais atsisakyti laikytis demokratijos. Ar matote tendencijų, kurios rodytų pavojų demokratijai Lietuvoje?

V. Landsbergis: Didžiausias pavojus demokratijai Lietuvoje ir apskritai Lietuvai, jos nepriklausomybei ir yra Kremlius. Ir dabar tokia korta, kad kas kritikuoja vyriausybę, tas yra liaudies priešas, – mums labai pažįstama. Čia nuo Stalino laikų einanti koncepcija.

Man labai gaila, kad Saulius Skvernelis patenka į tokią psichologiją. Norėčiau suprasti jo žmogiškas problemas – jis turėjo labai sunkų laikotarpį. Kas nors jam pakiša tokius dalykus – kodėl jis turi tapti antruoju Karbauskiu dabar? Čia yra Karbauskio tokie primityvūs, nuogi kaltinimai: „Ach, tie konservatoriai, juos reikia sunaikinti, kitaip jie sunaikins viską.“

Aš tą atsimenu nuo 1990 m., nuo 1992 m., kai mes ėjome į rinkimus. Tada buvo skelbiami straipsniai, jeigu jie pralaimės rinkimus, – tada nebuvo Tėvynės sąjungos, buvo Sąjūdis – tai jie sukels pilietinį karą, pralies jūras kraujo. Reiškia, tik nebalsuokit už juos.

– Bet tada viskas baigėsi gerai. Ar matote vilčių, kad ir šie gąsdinimai ir liks tik gąsdinimais, ir Lietuva sėkmingai išeis iš tos gąsdinimo erdvės?

V. Landsbergis: Čia egzaminas Lietuvai ir Lietuvos žmonėms. Atrodo, ta tokia primityvi politinė propaganda nelabai veikia bent jau politinį lygį, tuos žmones, kurie pasisako, reitingai, pagal kuriuos nustatomi, atrodo, nelabai veikia, gal net priešingai. Nelabai padeda ir „valstiečiams“ išsilaikyti. Jie dabar jau nusmukę į 4-ą vietą. Bet, kaip vadas jų referuoja, minios žmonių sveikina, džiūgauja, kaip kadaise. Ką gali žinot, mums atrodė, kad Komunistų partija neturi daug šansų, o pasirodė, kur ateina Brazauskas, kažkokios minios sveikina ir tikisi. Gal dabar tikisi, kad iš Naisių ateis išganymas.

– Aš sveikinu Jus su artėjančiais metais. Mūsų laikas baigėsi, dėkoju už tas minutes, kurias skyrėte mūsų žiūrovams.