2020-aisiais įsigalios ne vienas teisės akto pakeitimas, kuriuo numatomos naujovės teisėsaugos, teisėtvarkos sistemoje. Šie pokyčiai aktualūs ne tik teisėsaugos pareigūnams, bet ir politikams bei kiekvienam iš mūsų.
LRT.lt kviečia susipažinti naujais įstatymų pakeitimais Vidaus reikalų ir Teisingumo ministerijų srityse, kurie įsigalios nuo 2020 m.
Išduos tarptautinius vairuotojų pažymėjimus
Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigalioja nauja tvarka, kuria vadovaujantis, valstybinė įmonė „Regitra“ išduos tarptautinius vairuotojų pažymėjimus.
Šiuo metu su turimais nacionaliniais vairuotojo pažymėjimais lietuviai gali vairuoti ES ir Europos ekonominei erdvei (EEE) priklausančiose valstybėse bei Šveicarijoje. Lietuviškus vairuotojų pažymėjus taip pat pripažįsta ir prie Vienos bei Ženevos konvencijų prisijungusios valstybės, tačiau tose šalyse važinėti kol kas nėra galima. Tarptautinis vairuotojo pažymėjimas leis vairuotojams važinėti ir minėtose šalyse.
Tarptautinis vairuotojo pažymėjimas (A6 formato knygutė pilku viršeliu ir baltais puslapiais, kuriuose išvardyta visa informacija apie vairuotoją ir jam suteiktas kategorijas užsienio kalbomis) bus reikalingas tik vairuojant užsienyje, tad pažymėjimas bus išduodamas kaip papildomas dokumentas prie nacionalinio vairuotojo pažymėjimo.
Jei žmogus ketina vairuoti ES ar EEE šalyse, jam toks pažymėjimas nebus reikalingas. Kaip numato Vienos ir Ženevos konvencijos, išduodami tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai turi atitikti konvencijose nustatytus reikalavimus. Tad „Regitra“ išduos dviejų tipų tarptautinius vairuotojo pažymėjimus: vieni atitiks Vienos konvencijos, kiti – Ženevos konvencijos reikalavimus. O jei vis dėlto šalis, į kurią keliaujama, yra prisijungusi prie abiejų konvencijų, tokiu atveju pakaks turėti tik vieną iš minimų tarptautinių vairuotojo pažymėjimų.
Šeimos ginčai – mediatorių rankose
2020 m. sausio 1 d. įsigalioja Mediacijos įstatymo nuostatos, numatančios privalomosios mediacijos taikymą šeimos ginčuose, kurių kasmet teismuose išnagrinėjama apie 8 tūkst. Tikimasi, kad ši naujovė leis sutrumpinti ginčo sprendimo laiką (bylinėjimasis teismuose tokio pobūdžio bylose gali užtrukti ir kelerius metus), mat šalims nereikės samdyti advokatų, nereikės mokėti žyminio mokesčio.
Privalomoji mediacija reiškia, kad ginčo šalys turėtų pabandyti pasinaudoti mediacija, pabandyti susitarti dėl konkrečių dalykų, kurie bus aktualūs ir ateityje, t. y. kaip pasidalins turtą, kokį išlaikymą turėtų gauti vaikai, su kuo vaikai gyvens ir kt.
Mediacijos įstatymas numato ginčo šalims plačias galimybes bet kuriuo metu, bet kurioje stadijoje pasitraukti iš mediacijos ir kreiptis tiesiogiai į teismą, praktiškai nepasinaudojus mediacija ir nenurodžius jokių priežasčių.
Mediatoriaus paslaugomis iki 4 valandų bus galima pasinaudoti nemokamai, kreipiantis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą. Mediacijos paslaugas teikia tik profesionalūs ir kvalifikuoti specialistai, tai garantuoja Mediacijos įstatyme numatyti reikalavimai mediatoriams: mokymų mediacijos tema išklausymas, mediatorių kvalifikacinio egzamino išlaikymas ir kt.
Greitesnė pareigūnų reakcija į nesaugioje aplinkoje atsidūrusius vaikus
2020 m. sausio 1 d. įsigalioja naujos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisos, kuriomis numatoma, kad policijos pareigūnai, turintys darbo su nepilnamečiais kompetenciją, įvykio vietoje nustatę vaiko buvimą jam nesaugioje aplinkoje, privalo nedelsdami imtis veiksmų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui užtikrinti ir apie įvykį nedelsdami informuoti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą ar jos įgaliotą teritorinį skyrių.
Kaip numatyta naujoje tvarkoje, Vaiko teisių apsaugos tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, gavę pranešimą iš policijos pareigūnų apie vaiko buvimą jam nesaugioje aplinkoje, atvyksta į įvykio vietą ne vėliau kaip per vieną valandą nuo pranešimo gavimo. Jeigu dėl objektyvių priežasčių tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius negali atvykti į policijos pareigūnų pranešime nurodytą vietą per vieną valandą nuo pranešimo gavimo, jis privalo apie tai nedelsdamas informuoti policijos pareigūnus ir užtikrinti atvykimą kiek įmanoma skubiau.
Policijos pareigūnai, kurie dirbs su nepilnamečiai, po 2020 m. sausio 1 d. įgis reikalingą kompetenciją. Pareigūnai turėtų būti išklausę programos „Policijos pareigūnų darbas su nepilnamečiais įvykio vietoje“ teorinę mokymų dalį nuotolinėje mokymų aplinkoje. Praktiniai kontaktiniai mokymai žinių įtvirtinimui pareigūnams bus vedami kitais metais, darbo vietose. Tam įtakos turi tiek pernelyg trumpas pasirengimo laikas, pakeitus įstatymo nuostatas ir numačius pareigą policijai, tiek psichologų-praktikų, turinčių patirtį darbe su nepilnamečiais, kurie galėtų vesti kontaktinius mokymus, trūkumas.
Po įstatymo pakeitimų – pareigūnų algų kilimas
2020 m. sausio 1 d. įsigalios Vidaus tarnybos pataisos, kuriose įtvirtintas nacionalinės kolektyvinės sutarties apibrėžimas, numatyta, kad vidutiniškai 0,5 padidės minimalūs pareigūnų pareiginės algos koeficientai. 2020 m. nacionalinės kolektyvinė sutartis numato, kad statutiniams pareigūnams (ir valstybės tarnautojams) pareiginės algos bazinis dydis didėja nuo 173 iki 176 eurų.
Pataisomis taip pat nustatomos pareigūno, traukiamo tarnybinėn atsakomybėn, teisės tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūros metu. Pagal įstatymo pakeitimus, iš vidaus tarnybos atleistas pareigūnas, dėl kurio pradėtas tarnybinis patikrinimas, turi teisę turėti atstovą.
Pareigūnas, traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, turi teisę būti raštu informuotas apie pradėtą tarnybinį patikrinimą dėl jo galimai padaryto tarnybinio nusižengimo ir jo prašymu susipažinti su statutinės įstaigos turimais neįslaptintais duomenimis apie jo galimai padarytą tarnybinį nusižengimą arba gauti šiuos duomenis.
Toks pareigūnas taip pat turės teisę teikti paaiškinimus, prašymus ir įrodymus ar kitą informaciją dėl jo galimai padaryto tarnybinio nusižengimo, dalyvauti tikrinant su jo galimai padarytu tarnybiniu nusižengimu susijusius faktinius duomenis vietoje, pareikšti motyvuotą nušalinimą tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotiems asmenims dėl jų galimo nešališkumo ir apskųsti šių asmenų veikimą ar neveikimą, baigus tarnybinį patikrinimą, gauti priimtą sprendimą, skųsti sprendimus, priimtus baigus tarnybinį patikrinimą.
Aršesnė kova su pinigų plovimu
2020 m. sausio 10 d. įsigalios Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pataisos, kuriomis numatyta griežtinti kovos su pinigų plovimu taisyklės ir užtikrinamas didesnis skaidrumas šioje srityje. Pakeitus teisinį reguliavimą, siekiama užtikrinti, kad Lietuva atitiktų skaidrumo ir keitimosi informacija mokesčių tikslais ES standartą.
Naujomis įstatymo pataisomis praplečiamas subjektų, kuriems taikomos Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme numatytos nuostatos, ratas – reikalavimai dėl informacijos kaupimo ir apdorojimo bus taikomos virtualiųjų valiutų keityklų operatoriams, depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriams, pirminį virtualiosios valiutos siūlymą vykdantiems asmenims, kai jie atlieka vienkartines ar kelias tarpusavyje susijusias pinigines operacijas ar operacijas virtualiąja valiuta, ar sudarydami sandorius, kurių suma lygi ar viršija 3 tūkst. eurų ar ją atitinkančią sumą virtualiąja valiuta.
Įstatymo pakeitimais taip pat tikslinama Lietuvos ir užsienio valstybių institucijų bendradarbiavimo tvarka, praplėstas sąrašas priežiūros priemonių, taikytinų asmenims iš didelės rizikos trečiųjų valstybių.
Platesnės galimybės prieglobsčio prašytojams
2020 m. sausio 1 d. įsigalioja naujos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pataisos, kuriomis praplečiamos prieglobsčio prašytojų Lietuvoje darbo galimybės.
Nauja tvarka numatyta, kad prieglobsčio prašytojai Lietuvoje turės teisę dirbti, jei per 6 mėnesius nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos Migracijos departamentas nepriims sprendimo dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo. Iki šiol šios nuostatos įstatyme nebuvo.
Už neteisėtą partijų finansavimą – baudžiamoji atsakomybė
2020 m. sausio 1 d. įsigalioja Baudžiamojo kodekso ir kitų įstatymų nuostatos, numatančios, kad už neteisėtą politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimą grės ne tik administracinė, bet ir baudžiamoji atsakomybė.
Baudžiamoji atsakomybė grės asmenims, kurie neteisėtai teikė arba priėmė lėšas bei kitokią paramą, kurių vertė viršija 500 MGL (25 tūkst. eurų) arba ją panaudojo politinės partijos ar politinės kampanijos veikloje. Ši neteisėta veikla baudžiama bauda arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. Už šią veiką atsako ir juridinis asmuo.
Pagal įstatymų pataisas, už politinės partijos ar kampanijos finansavimą, neturint tam teisės, numatoma administracinė atsakomybė ir neteisėtai auką suteikusiam asmeniui, ir auką suteikusio juridinio asmens vadovui bei kitam asmeniui, priėmusiam tokį sprendimą.
Jeigu partija panaudotų lėšas iš neleistinų finansavimo šaltinių, Vyriausioji rinkimų komisija galės priimti sprendimą, kad tos lėšos būtų pervestos į valstybės biudžetą.
Visos partijos išlaidos, išskyrus išlaidas politinei kampanijai finansuoti, turės būti apmokamos tik iš politinės partijos banko einamosios sąskaitos ir tik banko pavedimu. Prevencijos tikslais nustatyta, kad nario mokestis, viršijantis 0,3 vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio sumą (apie 387 eurus) dydį, mokamas tik banko pavedimu. Partijos turės skelbti narių, per metus sumokančių daugiau kaip 360 eurų nario mokesčio, sąrašus, ir nurodyti jų vardus, pavardes, sumokėtą sumą.
Politinės partijos, kurios gauna valstybės biudžeto asignavimus ir yra laikomos perkančiosiomis organizacijomis, savo interneto svetainėje turės skelbti visas pagal Viešųjų pirkimų įstatymą sudarytas sutartis.
