Lietuvoje

2019.12.30 08:13

Kur dėti pasenusius ir nebereikalingus vaistus?

Daugiau nei 20 tonų – tiek per metus Lietuvoje vaistinės surenka sunaikinti nereikalingų vaistų. Nors surenkamų vaistų kasmet didėja maždaug dešimtadaliu, nemaža dalis jų vis dar atsiduria šiukšliadėžėse.

Pasak specialistų, toks elgesys pavojingas ne tik gamtai, bet ir mums patiems, nes žmonės gali tapti atsparūs vaistams ir tuomet – ypač bakterinių – susirgimų gydymas taps sunkiai įveikiama užduotimi.

Matomas didėjimas

Vilkaviškyje dirbanti vaistininkė rodo sunaikinti atneštus preparatus. Vaistinės juos privalo priimti.

„Jaunesnė karta nesandėliuoja ir nekaupia, būna 2–3 vaistukai, dažniau revizuoja savo atsargas. Senesnių žmonių, dažniausiai po jų netekties, atneša artimieji, tai tada būna 2–3 kg. Kaip nekeista labai daug atneša naikinimui receptinių vaistų, kompensuojamų vaistų. Kartais atrodo, kad žmonės išsirašo vaistus tik todėl, kad jiems priklauso, bet jų nevartoja“, – pasakoja vaistininkė Virginija Zaveckienė.

Per metus į vaistines sunaikinti atnešama apie 25 tonas medikamentų.

„Pagal statistiką didėjimas 10–15 proc. O didžiausią įtaką manau daro tai, kad pasidarė madinga tvarkyti atliekas, neteršti gamtos“, – tvirtina „AV investicija“ direktorė Aurelija Jačiauskaitė.

Nors Lietuvoje vaistinių tinklas vienas didžiausių Europoje, ambulatorijos gali, bet neprivalo priimti vaistų, tačiau nemaža dalis nereikalingų preparatų patenka į šiukšliadėžes ar kanalizaciją. Apklausos rodo, kad tinkamai vaistais atsikrato vos penktadalis gyventojų.

„Apie 65 proc. žmonių išmeta vaistus į šiukšlių dėžę, 20 proc. atneša į vaistinę. Tai didelis skaičius. 67 proc. žmonių neruošia, nes jiems trūksta informacijos. O informacijos trūksta – kur, kada nešti ar visos priima vaistinės ir panašiai“, – pasakoja kampanijos „Vaistai irgi sensta. Atnešk juos į vaistinę“ idėjos autorė Meda Mitkutė.

Kelia grėsmę žmogui

Europos Komisija pastebi, kad netinkamas medikamentų atsikratymas jau tampa problema – vandenyse, dirvožemyje ir gyvūnų audiniuose rasta vaistų likučių. Toks elgesys ne tik teršia gamtą, bet gali kenkti ir žmogui – antibiotikai negalės kovoti su užkratais.

„Europos Komisija pastebi, kad netinkamas medikamentų atsikratymas jau tampa problema – vandenyse, dirvožemyje ir gyvūnų audiniuose rasta vaistų likučių. Toks elgesys ne tik teršia gamtą, bet gali kenkti ir žmogui – antibiotikai negalės kovoti su užkratais“, – sako VU Chemijos ir geomokslų fakulteto profesorius, dr. Viktoras Masevičius.

Vaistininkai nepataria užsiimti ir savigyda, geriant nesuvartotus antibiotikus – taip irgi bakterijos neužmušamos, bet gali tapti atsparios vaistams.

Plačiau žiūrėkite reportaže:

Žinios. Gyventojus siūloma atleisti nuo prievolės informuoti VMI apie ES valstybėse įsigytas naujas transporto priemones
Vasara Vilniuje
COVID-19 TRUMPAI