Lietuvoje

2019.12.27 22:24

Aplinkosauga Lietuvoje – stringa ne tik įstatymai, bet ir vertinimai

Prezidentūra siūlo visus įstatymų projektus Lietuvoje vertinti ne tik pagal, pavyzdžiui, korupcijos prevencijos kriterijus, bet ir pagal galimą poveikį klimatui. Nors Lietuva kartu su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis įsipareigojo iki 2050 metų sumažinti taršą iki nulio, šalies teisėkūroje tai kol kas esą neatsispindi.

Mokslininkai sutaria, kad baltas Kalėdas pavogęs Grinčas – klimato kaita. Pasak prezidentūros, Lietuva negali likti nuošalyje nuo šios pasaulinės problemos sprendimo. Kiekvieną svarstomą įstatymą prezidentas siūlo vertinti ir pagal jo poveikį klimatui.

„Iš tikrųjų turime didžiulį iššūkį su transporto, žemės ūkio sektoriumi ir labai dažnai papildomos iniciatyvos ateina nevertinant aplinkosaugos komponento“, – sako prezidento vyriausiasis patarėjas Jaroslavas Neverovičius.

Kol Europa tik pasigenda sniego, Australiją dusina gaisrai ir visų laikų šalies rekordus mušanti, iki 42 laipsnių įkaitusi, karščio banga. Europos Parlamentas paskelbė klimato nepaprastąją padėtį, o bendrijos valstybių vadovai įsipareigojo iki amžiaus vidurio Europą paversti pirmu klimatui neutraliu žemynu. Tarp jų – ir Lietuva, tačiau priimamuose įstatymuose tai kol kas neatsispindi.

„Mums, kad ir mažiems pasaulyje, reikia imtis realių priemonių. Prezidentas čia labai gerą pasiūlymą yra pateikęs praeitą savaitę. Seimas 5 kartus „valstiečių“ balsais sumažino ekologinius mokesčius sąvartynams. Tai ir toliau sąvartynai bus pigiausia alternatyva vežti atliekas, ir mes pigiausią taršos mokestį turime. Tai jeigu toks mokestis būtų vertinamas per klimato kaitos perspektyvą, į jį būtų visiškai kitaip pažiūrėta“, – tikina Seimo aplinkos apsaugos komiteto pirmininko pavaduotojas Simonas Gentvilas.

Tačiau problemų yra ne tik su įstatymais. Lietuvoje projektai atskirai vertinami pagal jų poveikį aplinkai, tačiau bendras anglies dioksido išmetimo pokytis taip ir nėra apskaičiuojamas.

„Bendro balanso skaičiavimas yra būtinas, o mes dabar jo neturime, vertinant atskiras programas“, – pasakoja darnaus vystymosi centro vadovas Liutauras Stoškus.

Praėjusią savaitę Nyderlandų aukščiausias teismas sukūrė naują teisinį precedentą: patenkino aplinkosaugininkų skundą ir įpareigojo šalies valdžią efektyviau kovoti su klimato kaita.

Panorama. 2020-ųjų valstybės biudžete – Nausėdos parašas: projektas atitinka bazinius prezidento lūkesčius

„Ir kas įdomu: toje byloje teismas pasakė, kad klimato kaita sukelia egzistencinę grėsmę visuomenei, ir kad tai yra grėsmė žmonių gyvybei. O būtent Europos žmogaus teisų konvencijos antras straipsnis gina žmogaus teisę į gyvybę, ir Vyriausybė turi daryti tą, kad tą teisę apsaugoti“, – tikina teisininkas Marius Juonys.

Beveik 4000 milijardų tonų – tokia pasaulio ledynų masė ištirpo vien per praėjusį dešimtmetį. Trys šių metų mėnesiai – birželis, liepa ir rugsėjis – buvo šilčiausi istorijoje.