Lietuvoje

2019.12.25 18:21

Bernardinų parapija Kalėdas švenčia kitaip – prie gausiausio Lietuvoje stalo žmonėms be namų arba artimųjų

Kristina Jackūnaitė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2019.12.25 18:21

Vilniaus Bernardinų parapija Kalėdas švenčia kitaip – dieną bažnyčios patalpose prie pietų stalo kviečia stokojančius vilniečius, kurie neturi nei artimųjų, nei namų. Organizuojant šią šventę kasmet įsitraukia keliasdešimt parapijiečių.

Greičiausiai kito stalo, prie kurio vienu metu susėdo 130 žmonių, Lietuvoje per Kalėdas nebuvo. O Vilniaus Bernardinų bažnyčios koridoriuose Kalėdų pietų ateiti galėjo bet kas- laukiami buvo visi stokojantys.

Vienas iš dalyvių, Darius, sako, kad jei nebūtų pakviestas čia, ir Kalėdų jam nebūtų.

„Aš gyvenu gatvėje, garaže, išsiskyriau su savo žmona, esu benamis, stengiuosi gyventi – kaip man sekasi, matot“, – kalbėjo Darius, pridurdamas, kad jei išgyvens, ateis ir kitais metais.

Kiti turi namus, bet neturi su kuo susėsti prie bendro stalo.

„Namai yra, artimųjų nėra, yra tiesiog draugai, jie yra užimti savo šeimom, man tiesiog malonu būti tarp tokių žmonių, kokia pati aš čia esu“, – sakė kita Kalėdų pietų viešnia Vida.

Ji čia ateina vaišintis antrus metus iš eilės ir sako, kad jaučia Kalėdų dvasią. „Linkiu visiems sveikatos, ramybės, ištvermės, kantrybės“, – kalbėjo moteris.

Tokius pietus parapija rengia jau šeštus metus iš eilės. Broliai pranciškonai sako, kad per Kalėdas į bažnyčią sukviesti stokojančius sugalvojo su saleziečių misija daugiau kaip prieš dešimtmetį atvykęs ir nuo tada Lietuvoje gyvenantis italas virtuvės šefas Gian Luca Demarco, kuris jiems ausis išūžė su savo idėja, kol ji tapo realybe.

„Tikra Kalėdų šventė yra, kai tu atiduoti ir daliniesi su kitiems. Mes, ačiū Dievui, turim visko, tai galim dalintis – tai labai paprastai“, – sako italas. Pasak jo, anksčiau buvo sunkiau prisikviesti savanorių, o dabar jau viskas kitaip.

„Užtenka vieną Mišią pasakyti – aš einu į Mišią, kad mums reikia pagalbos. Ir atsiranda močiučių, kurios mums daro baltą mišrainę, žmonių, kurie duoda pinigų.“

Šeštus metus savanoriaujanti Kristina sako, kad kitokių Kalėdų jau ir nebeįsivaizduoja nei ji, nei jos šeima.

„Niekada neskaičiavau tokio laiko, dabar jau turim tikrai didelę komandą, išsiskirstom darbais, tai mano asmeninio laiko – keletas valandų, ir čia būna kokios 5 valandos“, – sako Kristina.

Yra ir savanorių, kurių veidai daugeliui pažįstami, bet kurie sako, kad savo gerus darbus nori daryti tyliai.

„Norėčiau palinkėti, kad gal gyvenkime taip, kad nebūtų šalia mūsų žmonių, kurie neturi su kuo švęsti ir pasidžiaugti Jėzaus gimimu“, – sako Vilniaus Šv. Pranciškaus Asyžiečio (Bernardinų) parapijos klebonas Evaldas Darulis.

Bernardinų parapijos savanoriai sako, kad kol kas kiekvienais metais jie sulaukia vis daugiau svečių, kurie sunkiai betelpa ilguose bažnyčios koridoriuose.

Žiūrėkite reportaže

Žinios. Filipinus merkia taifūnas: vieniems Kalėdų rytas buvo šlapias ir liūdnas, kitiems – netgi tragiškas
Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba, – jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.