Jungtiniame Lietuvos kariuomenės štabe ketvirtadienį atidaryta NATO pajėgų integravimo vadavietė Lietuvoje. Tokios pat vadavietės oficialiai atidarytos ir dar 5 šalyse.
Jungtiniame Lietuvos kariuomenės štabe ketvirtadienį atidaryta NATO pajėgų integravimo vadavietė Lietuvoje. Tokios pat vadavietės oficialiai atidarytos ir dar 5 šalyse.
Pagrindinis jos tikslas – užtikrinti, kad sklandžiai būtų dislokuotos NATO aukštos parengties greitojo reagavimo pajėgos bei, prireikus, ir papildomos karinės pajėgos.
Ta proga Lietuvoje lankosi NATO vadovas Jensas Stoltenbergas. Tokios pat vadavietės oficialiai atidarytos ir dar 5 šalyse – Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Rumunijoje ir Bulgarijoje.
Iškilmingos ceremonijos metu skambant Lietuvos ir NATO himnams kariai pakėlė Lietuvos valstybinę, NATO, Vilniaus miesto ir NATO pajėgų integravimo vieneto vėliavas. Virš renginio vietos praskrido NATO oro policijos misiją Baltijos valstybėse pradėję Vengrijos karinių oro pajėgų kariai su naikintuvais JAS-39 „Gripen“.
Vadavietės – solidarumo simbolis
J. Stoltenbergas Vilniuje ketvirtadienį sakė, kad vadaviečių atidarymas yra NATO solidarumo simbolis.
„NATO vėliavoms kylant šešiose sąjungininkų šalyse, visas aljansas žengia didelį žingsnį didesnio solidarumo, didesnės jėgos ir geresnio pasirengimo link“, – ceremonijoje sakė NATO vadovas.
Vyks daugiau pratybų
Atidarymo ceremonijoje Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė sakė, kad šešiose šalyse atidaromos vadavietės užtikrins didesnį visos NATO saugumą.
„NATO vadavietės užtikrins praktinį mūsų ‒ visų Aljanso narių ‒ pasiruošimą greitai reaguoti į besikeičiančią situaciją. Bus planuojama gynyba, rengiama daugiau pratybų ‒ NATO pajėgos veiks efektyviau. Visi būsime saugesni“, – džiaugėsi šalies prezidentė.
Ji taip pat pasidžiaugė nuveiktais darbais stiprinant šalies saugumą – grąžinta šauktinių kariuomenė ir gerokai padidintas gynybos biudžetas.
Be to, D. Grybauskaitė taip pat kritikavo Rusiją.
„Europa gyvena naujoje saugumo realybėje ir su saugumu susijusius savo sprendimus grindžiame ne iliuzijomis, o faktais. Rusijos agresija Ukrainoje – tai grėsmė Europos žemyno saugumui. Todėl agresoriai negali būti partneriais. Todėl ėmėmės veiksmų siekdami sustiprinti savo saugumą“, – teigė Lietuvos prezidentė.
Apie vadavietę D. Grybauskaitė taip pat kalbėjo LRT RADIJUI duotame interviu ketvirtadienio ryte.
Vadavietės – atsakas į įvykius Ukrainoje
„Šis sprendimas – tai atsakas į Rusijos agresiją pietryčių Ukrainoje ir pasaulyje pasikeitusią saugumo situaciją. Lietuvoje pagrindinė šio vieneto užduotis bus užtikrinti, kad iškilus pavojui mūsų šalyje nedelsiant atsirastų sąjungininkų itin greito reagavimo pajėgos, kurios užtikrintų žmonių ir pačios valstybės gynybą“, – sako ministras pirmininkas A. Butkevičius.
Pasak premjero, Lietuva NATO vadavietės įsikūrimui pasiruošė tinkamai – laiku paruošė infrastruktūrą ir reikiamą įrangą, atrinko geriausius specialistus.
Stiprinama gynyba, bet ne puolimas
Krašto apsaugos ministras teigia, kad NATO vadaviečių atidarymas nėra Aljanso puolamųjų veiksmų stiprinimas. Pasak Juozo Oleko, Lietuva, kaip ir kitos regiono valstybės, tiesiog stiprina savo saugumą, siekdama atgrasyti bet kokią galimą Rusijos agresiją.
„Savo ruožtu mes tikrai nieko nepažeidžiame, nes jokių bazių nesteigiame. Dabar mes steigiame vadovavimo elementus. Mes niekam negrasome, o tiesiog reaguojame arba sumažiname agresijos galimybę. [...] Kaip aš klausiu – kokios NATO bazės buvo Kryme? Jokių nebuvo, ir Krymas buvo okupuotas. Nieko nedaryti yra didžiausia provokacija, ir tai rodo daugybė Rusijos agresijos veiksmų kaimyninėse valstybėse per paskutinius keletą metų“, – LRT RADIJUI ketvirtadeinį ryte sakė J. Olekas.
Didinamas NATO šalių indėlis
Šie NATO vadovavimo struktūros elementai sukurti, siekiant geriau pasirengti priimti NATO itin aukštos parengties pajėgas ir koordinuoti tarptautines pratybas.
Vadavietės oficialiai buvo aktyvuotos antradienį, o pilną operacinį pajėgumą turėtų pasiekti iki kitąmet Varšuvoje vyksiančio NATO viršūnių susitikimo.
Štabui Vilniuje vadovauja Danijos kariuomenės pulkininkas Jakobas Sogardas Larsenas, jame dirbs karininkai iš daugiau nei dešimties NATO šalių, daugiausia atstovų delegavo Vokietija, Kanada ir Lenkija. Planuojama, kad visi karininkai atvyks iki metų pabaigos.
Baltijos šalys ir Lenkija taip pat prašo regione įsteigti nuolatinius karinius vienetus, tačiau kai kurie sąjungininkai Europoje teigia, kad tai gali pažeisti 1997 metų susitarimą su Maskva ir dar padidinti įtampą regione. Šiuo metu Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje yra dislokuota po kuopą JAV karių.
Sprendimą dėl šešių NATO pajėgų integravimo vienetų (NFIU) steigimo Europoje NATO vadovai priėmė praėjusiais metais įvykusiame Velso susitikime, kuriame buvo svarstyti svarbiausi NATO kolektyvinės gynybos susitarimai nuo Šaltojo karo pabaigos.
