Greta Thunberg

Lietuvoje

2019.12.23 13:51

LRT FAKTAI. „How dare you“: ar krėslai už 20 tūkst. eurų Gretos Thunberg namuose diskredituoja jos vardą?

Jurga Bakaitė, LRT.lt 2019.12.23 13:51

Greta Thunberg, paauglė klimato aktyvistė, paskatino ne tik fenomenaliu vadinamą pasaulinį judėjimą, bet ir greitai tapo populiariosios interneto kultūros dalimi.

Gruodžio mėnesį internete išplito nuotrauka ir memai, kuriuose G. Thunberg su mama sėdi savo namuose Stokholme, o šalia nurodoma, kiek esą kainuoja kadre matomi baldai. Internautų teigimu, vienas krėslas – danų dizainerio Arne`o Jacobseno ikoniško dizaino „Kiaušinis“ – rinkoje kainuoja apie 10 tūkst. eurų. Panaši ir fone matomo kito odinio fotelio kaina – jis buvo priskirtas amerikiečių dizainerių Charleso ir Ray Eamesų kūrybai.

Ši nuotrauka netruko sukelti pasipiktinimo socialiniuose tinkluose, taip ji pasiekė ir Lietuvą. Jei G. Thunberg kritikuoja ekonomikos augimą, kodėl ji gyvena namuose, kur vien dvi kėdės kainuoja tiek, kiek vidutinės klasės naujas automobilis? Ir kodėl vienas iš baldų yra aptrauktas oda, jei ji skatina veganišką mitybą ir pripažįsta, kad ilgai gėdino savo tėvus dėl to, kad šie valgo mėsą? Greitai buvo pakurstyta ir teorija, kad prabangūs namai – įrodymas, jog Gretos veikla generuoja didelį pelną.

Galiausiai kilo naujų skandalų. Pavyzdžiui, praėjusią savaitę aktyvistei teko aiškintis, ar ji keliauja traukiniais pirma klase. LRT FAKTAI atskleidžia skandalinga tapusios nuotraukos istoriją ir aiškinasi, ar jaunąją aktyvistę galima kaltinti dvejopais standartais.

Nepardavinėja net marškinėlių su judėjimo pavadinimu

Gretai sausio mėnesį sueis 17 metų. Ji kol kas sustabdė mokslus ir visą laiką skiria kelionėms po pasaulį. Įvairių šalių žiniasklaidoje ne kartą buvo iškeltas klausimas, kas finansuoja tokią jos veiklą.

Pavyzdžiui, vienu metu internete buvo pasklidęs suklastotas žurnalo viršelis, kuriame skelbiama, kad Greta yra „brangiausiai apmokama pasaulio aktyvistė“, per metus uždirbusi 46 mln. JAV dolerių. Šią žinutę rugsėjį demaskavo faktų tikrinimo platforma „Snopes“.

Pati Greta yra sakiusi, kad jos kelionių išlaidas apmoka tėvai. Ji taip pat yra atsisakiusi ne vieno jai skirto, net ir dešimtis tūkstančių eurų siekiančio piniginio prizo, teigdama, kad „klimato judėjimui daugiau nereikia apdovanojimų“.

Visa G. Thunberg šeima dirba kultūros ir pramogų srityje. Jos mama yra operos dainininkė, atstovavusi Švedijai „Eurovizijos“ dainų konkurse 2009 metais, o tėtis – aktorius ir buvęs muzikos prodiusavimo kompanijos vadovas.

Švedų spauda pavasarį išsiaiškino, kad Gretos vardu naudojosi Ingmaras Rentzhogas. Šis verslininkas yra žinomas kaip vienas pirmųjų žmonių, socialiniuose tinkluose pasidalijusių tuomet dar niekam nežinomos Stokholmo devintokės, sėdinčios prie parlamento, nuotrauka ir paraginusių eiti ir pasikalbėti su protestuotoja. I. Rentzhogas vėliau įkūrė kompaniją „We Don‘t Have Time“ ir surinko apie milijoną eurų investicijų. G. Thunberg pripažino, kad kurį laiką buvo šios ne pelno siekiančios organizacijos tarybos narė, tačiau išėjo iš jos jau po 3 mėnesių, o jos tėvai teigė nežinantys, kad dukra buvo išnaudojama įmonės reklamoje, siekiant pritraukti finansavimo.

LRT FAKTAI susisiekė su Ellen Reiserer, G. Thunberg pradėto judėjimo „Fridays for Future“ organizatore Vilniuje, ir paprašė daugiau papasakoti apie judėjimo finansus. Jos teigimu, judėjimas finansuojamas iš žmonių paaukotų pinigų, kai kurias išlaidas susimoka patys aktyvistai. Dauguma judėjimo skyrių pasaulyje net nėra juridiniai asmenys, nes siekiama išvengti hierarchijos.

Ji teigė, kad „Fridays for Future“ Lietuvoje yra sulaukęs verslo paramos pasiūlymų, tačiau nusprendė jų atsisakyti dėl skaidrumo.

„Pažįstu Gretą ir jos šeimą asmeniškai ir galiu pasakyti, kad finansinė jų padėtis yra gana gera. Manau, kad jų gyvenimo būdui tikrai nereikia daugiau pinigų“, – teigė aktyvistė, paklausta apie spekuliacijas, jog už judėjimo slypi finansiniai Thunbergų šeimos interesai.

Ji paminėjo, kad judėjimo pavadinimu dažnai naudojamasi neteisėtai – gamintojai pardavinėja marškinėlius ir kitą atributiką, nors nei yra susiję su judėjimu, nei skiria jam gauto pelno.

„Žmonės dažnai teiraujasi, ar galima įsigyti mūsų nešiojamus džemperius. Esame nutarę, ir tai galioja visame pasaulyje, kad „Fridays for Future“ visiškai nieko neparduos, nes nenorime skatinti vartojimo“, – atskleidė E. Reiserer.

Ar būti Greta Thunberg – pelninga?

LRT FAKTAI pasiteiravo komunikacijos eksperto, ar G. Thunberg, kaip kartais teigiama, galėtų uždirbti iš socialinių tinklų reklamos, kur jos turinys pasiekia milijonų žmonių auditoriją. Mindaugo Lataičio, skaitmeninės komunikacijos agentūros „SuperYou“ vadovo, teigimu, tai netiesa.

„Gretos „Instagram“ paskyroje nėra „product placemento“, ir ji nereklamuoja jokių prekės ženklų, išskyrus save, kaip prekės ženklą“, – sakė jis.

„Ar Greta yra įrankis viešųjų ryšių tikslams pasiekti? Ko gero, taip. Bet tos kampanijos tikslas – priversti mus susimąstyti apie mūsų klimatą. Man, kaip žmogui ar specialistui, yra tinkamas toks įrankis siekiant tokių tikslų“, – mano komunikacijos ekspertas.

Šiuo metu ir Lietuvos knygynuose galima įsigyti Thunbergų šeimos išleistą knygą „Lyg degtų namai: mūsų kova su klimato kaita“ – visą už knygą gautą pelną šeima yra pažadėjusi skirti judėjimui „Fridays for Future“.

Nuotrauka

LRT FAKTAI nusprendė išsiaiškinti ir skandalingos namų interjero nuotraukos istoriją.

Nors buvo pasirodžiusių nuomonių, kad nuotrauka, kurioje Greta užfiksuota su prabangiais baldais namuose, gali būti netikra, iš tikrųjų tai yra autentiškas kadras.

Pirmą kartą spaudoje nuotrauka paskelbta 2018 m. balandį, dienraštyje „Svenska Dagbladet“. Tačiau tai buvo straipsnis apie G. Thunberg mamą, Švedijoje žinomą operos dainininkę Maleną Ernman. Greta tuo metu dar nebuvo žinoma, savo protestą ji pradėjo tik po kelių mėnesių.

Tačiau masiškai nuotrauka pradėta dalytis tik šį mėnesį, G. Thunberg keliaujant po Europą. Ji išplito įvairių šalių spaudoje ir socialiniuose tinkluose, taip pat buvo perkurta į memą, pridedant ironišką antraštę su Gretos citata: „You stole my childhood“ (liet. „Jūs pavogėte iš manęs vaikystę“).

Tiesa, ši frazė šiuo atveju yra vartojama netinkamai, nes Gretos kalba Jungtinių Tautų klimato kaitos viršūnių susitikime šių metų rugsėjį skambėjo šiek tiek kitaip.

Pareiškusi pasaulio lyderiams, kad dėl tuščių kalbų iš jos buvo atimta vaikystė, Greta pridūrė: „Nors aš ir esu iš tų, kuriems pasisekė.“

Krėslai

Internete kilus diskusijoms, ar baldai Thunbergų šeimos namuose tikrai tokie brangūs, žmonės netruko rasti identiškų baldų už daug mažesnę kainą – kelis šimtus eurų.

Tačiau, dizainerio Mindaugo Žilionio teigimu, mažai tikėtina, kad nuotraukoje matomi baldai – kiniškos gerai žinomų dizainerių kopijos.

„Žinant, kad Greta Thunberg yra iš Švedijos, neturiu abejonių, kad nuotraukoje ji sėdi ant originalo. Skandinavai yra savo dizaino patriotai – įsigyti repliką yra didelė gėda“, – teigia baldų dizaine besispecializuojantis kūrėjas.

Jis taip pat nesureikšmino fakto, kad šie baldai yra brangiai kainuojantys. Su tuo sutinka ir dizaino doktorantė Austėja Platūkytė, kurianti pramonei skirtas perdirbamas medžiagas.

Ji nemano, kad odinių ir medinių baldų naudojimas kertasi su tvaraus vartojimo filosofija.

„Iš medžiagos pagaminti baldai būtų ekologiškiausi, nes gali būti pagaminti iš atsinaujinančių šaltinių, pavyzdžiui, kanapių pluošto, medvilnės, lino ir kt. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį į medžiagos ir baldo kokybę – daiktas turi būti ilgaamžis, tik tada jis gali būti tvarus. Medį naudoti balduose, manau, yra gerai, nes jis ilgaamžis, tvarus ir natūralus“, – įsitikinusi dizainerė.

„Fridays for Future“ organizatorės E. Reiserer manymu, priekaištai dėl prabangių baldų – dar vienas bandymas diskredituoti Gretos veiklą. Tokių bandymų esama pačių įvairiausių – net teiginių, kad Greta yra Rusijos šnipė. Tokios žinutės pritraukia atitinkamą nusivylusių žmonių auditoriją.

„Nuotraukoje jai – vos 15 metų. Manau, nėra tokio amžiaus žmogaus, kurio tėvai parinktų baldus pagal jo arba jos įsitikinimus. Mano manymu, tai, ką daro Greta, yra bandymas sumažinti savo asmeninį pėdsaką, nors tai ir labai mažas žingsnis. Tai mes ir bandome parodyti“, – teigia ji.

Satyra ir melagingos žinutės

Nors internete ir netrūksta fotomontažų, diskredituojančių Gretą Thunberg, nuotrauka su jos namų interjeru yra autentiška. Nėra galimybės įrodyti, tačiau galima daryti išvadą, kad kadre užfiksuoti baldai yra gerai žinomi skandinaviško dizaino darbai. Svarbu atkreipti dėmesį, kad šių baldų kainos nebūtinai siekia beveik 20 tūkst. eurų sumą, kaip teigiama platinamuose memuose.

Tačiau ši nuotrauka, net ir tikra, davė pretekstą atsirasti klaidingai informacijai apie Gretą Thunberg ir judėjimą „Fridays for Future“. Pirmiausia buvo daroma išvada, kad brangūs baldai aktyvistės namuose reiškia, jog jos judėjimas yra pelningas verslo planas. Taip pat buvo teigiama, kad toks gyvenimo būdas nėra suderinamas su aktyvistės vertybėmis. Šiuos teiginius pirmiausia paneigia nuotraukos data – paaiškėjo, kad nuotrauka padaryta dar prieš Gretai užsiimant aktyvia veikla, ji buvo skirta straipsniui apie jos mamą, žymią dainininkę. Taip pat paaiškėjo, kad Gretos kelionės yra finansuojamos jos šeimos lėšomis.

LRT FAKTAI – LRT ir tarptautinės tiriamosios žurnalistikos organizacijos OCCRP (Organized Crime and Corruption Reporting Project) projektas, kuris padeda visiems mums - informacijos vartotojams - geriau ją suprasti. LRT FAKTAI pateikia viešumoje pasirodžiusios įtartinos informacijos dekonstrukciją ir paaiškina, ko galimai buvo siekiama, platinant klaidinančią žinią.

Propaganda, Spaudžiamos antraštės („clickbait“), Užsakytas turinys, Dezinformacija, Satyra ir melaginga žinutė, Klaida, Vienpusiška ir šališka informacija, Manipuliacija, Pramanai, Melaginga/suklastota naujiena, Konspiracijos teorija, Pseudomokslas, Cenzūra