Lietuvoje

2019.12.23 11:08

Popierinių deklaracijų „čempionai“ – Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga

Kristina Jackūnaitė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2019.12.23 11:08

Daugiausia gyventojų šiais metais dalį savo sumokėtų mokesčių nusprendė paskirti Lenkų rinkimų akcijai-Krikščioniškų šeimų sąjungai (LLRA–KŠS). Daugiau kaip 90 proc. tai darė mokesčių inspekcijai pateikdami popierines deklaracijas. 

Mokesčių inspekcija planavo nuo naujų metų popierinių deklaracijų išvis atsisakyti, teigdama, kad taip siekia išvengti piktnaudžiavimų, kurių vien šiemet popierinėse deklaracijose nustatyta apie 60. Tačiau galiausiai šį sprendimą atidėjo 2 metams.

Popierinių deklaracijų „čempionai“: Lenkų rinkimų akciją senuoju metodu rėmė daugiau nei 90 proc. gyventojų

Tonos popieriaus. Druskininkuose Mokesčių inspekcija saugo popierinės gyventojų deklaracijas. Tikėjosi, kad ateity to daryti nebereikės. Lapkritį mokesčių inspekcija paskelbė, kad 2020 metais gyventojai dalį savo mokesčių visuomeninei organizacijai, partijai ar profsąjungai galės skirti tik elektroniniu būdu, kuriuo ir dabar naudojasi dauguma gyventojų. Pagrindinė priežastis – piktaudžiavimas, kai popierines deklaracijas gavę asmens duomenis užpildo paramos gavėjai.

„Šiemet 59 žmonės taip ir pasisakė, kad jie niekam jokios popierinės deklaracijos – prašymo neteikė. vadinasi kažkas už juos kitas padarė – tikriausiai paramos gavimo organizatoriai, o iš tų 59 atvejų 40 jau yra atiduoti teisėsaugos organams, institucijoms tolesniam tyrimui – čia jau piktnaudžiavimas“, – sako VMI Mokestinių prievolių departamento direktorė Stasė Aliukonytė–Šnirienė.

Ji teigia, kad per keletą metų mokesčių inspekcija turi 800, dabar ir daugiau kaip 800 atvejų, kada pastebėta, jog buvo pasinaudota žmonių asmens duomenimis teikiant paramą popieriniu būdu.

Didžiausia parama – Lietuvos lenkų rinkimų akcijai-Krikščioniškų šeimų sąjungai

Šiais metais iš partijų daugiausia žmonių – 16,5 tūkst. savo paramą skyrė Lietuvos lenkų rinkimų akcijai–Krikščioniškų šeimų sąjungai.

Beveik visi – popierinėmis deklaracijomis. Tik devyni procentai tai darė elektroniniu būdu. Lenkų rinkimų akcijai iš biudžeto bus pervesta per 150 tūkst. eurų.

Antra pagal rėmėjų skaičių – Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai. Partija per 80 proc. paramos gavo elektroniniu būdu – jiems susidariusi paramos suma didžiausia – per 350 tūkst.

Treti pagal rėmėjų skaičių – socialdemokratai, toliau rikiuojasi Liberalų sąjūdis ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, kuriems savo procentą nuo sumokėtų mokesčių elektroniniu būdu atidavė per 90 proc. žmonių.

Negali paaiškinti

LLRA–KŠS seniūnė Seime sako negalinti pasakyti, kodėl jų partiją išskirtinai daug žmonių remia pateikdami popierines deklaracijas ir nepritaria ketinimui jų atsisakyti.

„Reikia sąžiningai dirbti ir nebūtų klastojimo, o suklastoti ar suprovokuoti ar dar ką nors visada galima su viskuo. (...) Ne visi gal žmonės turi bankininkystę ir čia apsunkina jiems darbą, o čia tik užpildymas ir išsiuntimas tradiciniu paštu palengvina tą misiją“, – mano Seimo LLRA–KŠS frakcijos seniūnė Vanda Kravčionok.

Tačiau Mokesčių inspekcija nesutinka, kad pildyti popierines deklaracijas paprasčiau ir patogiau.

„Jau nekalbam apie mokesčių inspekcijos darbuotojų laiką, bet paties žmogaus – nereikia jam ieškoti pačios formos, teisingos formos, jos spausdinti, ją pildyti, vėl spausdinti, gabenti siųsti į mokesčių inspekciją, kur kaip sakant tam reikia ir laiko – tai brangiau – kainuoja kiekvienam žmogui“, – įsitikinusi VMI Mokestinių prievolių departamento direktorė S. Aliukonytė–Šnirienė.

Siūlė pataisas

Lenkų rinkimų akcijos partneriai valdžioje „valstiečiai“ įregistravo įstatymo pataisas, pagal kurias į įstatymą būtų įrašytas reikalavimas palikti popierines deklaracijas. Idėjos iniciatorius Tomas Tomilinas sako, kad priversti arba įtikinti žmogų paskirti dalį savo sumokėtų mokesčių elektroniniu būdu sunkiau, nei paduoti parengtą popierinį variantą.

„Dažniausiai kai padedi organizacijai, tas žmogus, kuris organizuoja tą pajamų surinkimą – dirba su 1 tūkst. žmonių, su 2 tūkst. žmonių, su 10 tūkst. žmonių ir tai nėra taip lengva priversti kiekvieną arba įtikinti kiekvieną savo namuose elektroniniu būdu atlikti tą deklaravimą. Todėl mes ir nenorim bloginti sąlygų, ypatingai profesinėms sąjungoms, nes būtent jos daugiausiai gauna pirminėse organizacijose tos paramos iš paprastų žmonių, kurie galbūt kartais net nesinaudoja elektronine bankininkyste“, – svarsto T. Tomilinas.

Tačiau Seimo Audito komiteto pirmininkė Ingrida Šimonytė įsitikinusi, kad popierinės deklaracijos kelia tam tikras rizikas.

„Yra rizika, kad žmogus galbūt yra spaudžiamas tą paramą skirti. Elektroninės deklaracijos tokios rizikos turi gerokai mažiau, nes žmogus gali bet kada tą valią pakeisti ir visą laiką skaičiuojama ta valia, kuri buvo paskutinė“, – sako I. Šimonytė.

Parlamentaras T. Tomilinas aiškinęs, kad reikalavimą palikti popierines deklaracijas teikęs profsąjungų prašymu galiausiai savo pataisą atsiėmė, kai mokesčių inspekcija paskelbė, kad planus atsisakyti popierinių deklaracijų atideda dvejiems metams atsižvelgdama į paramos gavėjų prašymus.

Apie tai – reportaže:

Popierinių deklaracijų „čempionai“: Lenkų rinkimų akciją senuoju metodu rėmė daugiau nei 90 proc. gyventojų