Lietuvoje

2019.12.22 21:19

Lietuva gynybos finansavimą susimažino, JAV – mums pridėjo

Augustinas Šemelis, Kristina Jackūnaitė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2019.12.22 21:19

Priimant kitų metų biudžetą, atrodo, aršių diskusijų nebuvo tik dėl vieno dalyko – krašto apsaugos finansavimo. Jis sumažėjo be didelių diskusijų. 

Tam, pasak Vyriausybės, yra objektyvių priežasčių: ekonomikos augimo prognozė buvo netiksli, todėl, paaiškėjus, kad numatytą 2,02 proc. nuo BVP finansavimą galima pasiekti ir skyrus 10 milijonų eurų mažiau, nei planuota – taip ir padaryta.

Seimas pasuko nuo amerikiečių lūkesčių: gynybos biudžetą nuspręsta sumažinti 10 mln. eurų

Kariuomenės vadui ir krašto apsaugos ministrui tai netikėta: jie sako, kad tai nėra maža suma – teks iš naujo planuoti dalį išlaidų. Seimo opozicija piktinasi: tai kelia abejonių ar yra valios įgyvendinti praėjusiais metais partijų pasirašytą susitarimą gynybos finansavimą per dešimtmetį padidinti iki pustrečio procento.

Ir išties – nors susitarime numatoma, kad jis bus įgyvendinamas nepaisant politinių ciklų ir rinkimų, dokumentą pasirašęs Ramūnas Karbauskis jo įgyvendinimą jau sieja su artėjančių Seimo rinkimų rezultatais.

Sumažino finansavimą

Svarbi Donaldo Trumpo užsienio politikos doktrinos dalis – neleisti kitiems valgyti amerikiečių sąskaita. Tačiau šįkart sukvietęs aštuonių NATO valstybių vadovus prie pietų stalo D. Trumpas pareiškė, kad vaišina jis. Jo požiūriu, šios šalys – kiek mažiau nei trečdalis NATO narių – tarp jų ir Lietuva, savo sąskaitas jau susimokėjo: du procentus bendrojo vidaus produkto skiria gynybai.

„Galbūt kažkada padidinsite išlaidas iki trijų ar keturių procentų“, – teigė D. Trumpas.

Tačiau tik prezidentui Gitanui Nausėdai pasivaišinus D. Trumpo pietumis, Seimas, šią savaitę patvirtinęs kitų metų biudžetą, pasuko priešinga kryptimi nei amerikiečių lūkesčiai. Pasikeitus ekonomikos augimo prognozei, gynybos biudžetą nuspręsta sumažinti dešimčia milijonų eurų.

„Tai tikrai nėra mažai, ir mes turėsim patikslinti planavimo dokumentus: tiek pirkimo, tiek parengties dokumentus, tai tas ir atsilieps“, – į sumažintą biudžetą reagavo krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis

Pasižadėjo gynybos sritį finansuoti daugiau

Dar pernai partijos pasirašė įsipareigojimą iki 2030 metų gynybą finansuoti dosniau: tam skirti pustrečio procento bendrojo vidaus produkto.

Dabar judama kita kryptimi. Šiemet gynybos finansavimas dviejų procentų ribą viršija trimis šimtosiomis procento, kitais metais viršys dviem šimtosiomis.

Opozicija mano, kad pasiekti užsibrėžtų tikslų – bus sudėtinga: „Yra bevališkumas pasiekti 2030 metais 2,5 proc gynybos finansavimą. Tuo pačiu užkraunama būsimoms Vyriausybėms ateityje ieškoti papildomų išteklių ir kompensuoti tai, kas dabar yra atimama“, – teigia Seimo Užsienio reikalų komiteto narys Audronius Ažubalis.

Pažadų buvo ir anksčiau

Panašaus scenarijaus jau būta. 2004 metais partijos pasirašė susitarimą kasmet iki 2008 metų gynybai skirti mažiausiai du procentus bendrojo vidaus produkto.

Tą patį mėnesį Lietuva oficialiai priimama į NATO. Skirti du procentus gynybai dar nebuvo oficialus reikalavimas, tačiau Lietuvos pažadas tai padaryti buvo papildomas argumentas, padėjęs šaliai sulaukti šio kvietimo.

Tuometinis krašto apsaugos ministras Linas Linkevičius teigė: „Buvo tokių skeptikų, kurie prieštaravo galbūt mūsų ir narystei ir sakė: tos naujosios šalys, daug žada, o po to pradės kitaip elgtis. Tai čia pirmas rimtas mūsų signalas: mes nepradėsim kitaip elgtis“, – sakė L. Linkevičius.

Tačiau Signalas pinigais anuomet taip ir nevirto. Gynybos finansavimas ne tik nepradėjo judėti link dviejų procentų, bet nuo Lietuvos įstojimo į NATO kiekvienais metais ėmė dar ir mažėti, net kai ekonomika augo rekordiniais šuoliais.

Istorija kartojasi?

Pernai analogiško susitarimo didinti gynybos išlaidas iki pustrečio procento nepasirašę socialdemokratai mano, kad istorija kartojasi.

„Pasirodo, kad tie visi nacionaliniai susitarimai, ar socialinėje, ar krašto gynybos srityje, yra tiek ir verti, kiek tas popierius, ant kurio buvo viskas parašyta“, – sako socialdemokratų lyderis Gintautas Paluckas.

Tačiau nacionalinį susitarimą pasirašiusieji partijų lyderiai ir atstovai dabar kalba visiškai priešingai.

„Šiuo atveju, jeigu valdanti dauguma išliks panaši, to susitarimo niekas nepakeis. O jeigu valdanti koalicija pasikeistų į dešiniųjų, gali būti pokyčių, nes jie niekada neįvykdė jokių reikalavimų NATO“, – teigė R. Karbauskis.

Jaučiamos pasekmės

Pasak krašto apsaugos ministro, kariuomenė iki šiol jaučia praėjusio dešimtmečio nacionalinio susitarimo nevykdymo pasekmes. Gynybos finansavimas buvo kritęs ir iki mažiau nei vieno procento bendrojo vidaus produkto. Dviejų su puse procento esą reikia jau vien tam, kad pavyktų užkamšyti tuo metu atsivėrusias kariuomenės aprūpinimo spragas.

„Tokiu atveju pasiektume tą patį 2 procentų efektą, jeigu tiek būtų buvę nuo 2004 metų, tik 2036 metais, taip kad tą investicijų trūkumą kariuomenė tikrai jaus iki tol“, – mano krašto apsaugos ministras R. Karoblis.

Vis dėlto, gyventojų apklausos rodo, kad tik trečdalis pritaria didesniam gynybos finansavimui nei du procentai.

„Aš manau, truputį buvo bėda, kad priimtas nutarimas pasiekti pustrečio nuošimčio nepagalvojus, kas bus daroma su tais pinigais. Pirma nutarta tiek ir tiek pinigų skirti, ir tada pagalvoti, kaip juos išleisti. Aš manau, reikėtų atvirkščiai daryti: nutarti, kas Lietuvai reikalinga, tada pamatyti, kiek tai kainuos, ir tik tada atitinkamas lėšas tam reikalui skirti“, – teigia politologas Kęstutis Girnius.

JAV skyrė 50 mln. Baltijos šalių saugumui

Lietuvai gynybos biudžetą šią savaitę sumažinus, Jungtinių Valstijų Kongresas savąjį padidino. Pirmą kartą istorijoje, jame vietos atsirado ir Baltijos šalių priešlėktuvinei gynybai.

Tai laikoma viena silpniausių Baltijos valstybių saugumo grandžių. Jungtinės Valstijos tam skyrė 50 milijonų.

„Tai yra didelė suma. Dar tai nėra vienintelis pagalbos paketas Baltijos šalims ir Lietuvai. Apskritai pastaruoju metu labai daug matėme tos paramos. Kuri netiesiogiai įeina į mūsų gynybos biudžetą, bet tiesiogiai į mūsų saugumą. Tuos 500 karių priskirčiau būtent prie tokios investicijos, kurie čia iki pavasario bus. Didžiulės išlaidos išlaikyti 500 karių su tankais, šarvuočiais, ir kita kovine technika“, – JAV sprendimą didinti paramą Baltijos šalims komentavo užsienio reikalų ministras L. Linkevičius.

Lietuva ginkluotės iš amerikiečių žada pirkti už beveik pusę milijardo eurų: pirks šešis karinius sraigtasparnius ir du šimtus šarvuotų visureigių.

Baltijos šalių priešlėktuvinei gynybai lietuviai skirti amerikiečių prašė panašiai tiek: 400 milijonų, tačiau kol kas gavo aštuonis kartus mažiau.

„Apie tai Lietuva ir kitos Baltijos šalys kalba jau labai seniai, tai yra reikšmingas žingsnis į priekį, ir aišku, ateityje bus jau lengviau kalbėti apie didesnę sumą ir poreikių augimą“, – sako Rytų Europos studijų centro vadovas Linas Kojala

Abejuose Jungtinių Valstijų Kongreso rūmuose parama Baltijos valstybėms iki šiol buvo laikoma užtikrinta. Vis dėlto analitikai perspėja: Jungtinių Valstijų Kongrese vyksta kartų kaita, kur mažiau galvojama apie Europos reikalus, o Kinija laikoma didesniu iššūkiu nei Rusija.