Lietuvoje

2020.01.02 13:58

Gydytojai įspėja – neatsakingas antibiotikų vartojimas gali baigtis labai liūdnai

Laura Adomavičienė, LRT.lt 2020.01.02 13:58

Susirgus gripu ar peršalimo liga gydytis antibiotikais draudžiama – įspėja Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) direktorius prof. Saulius Čaplinskas. Virusų antibiotikai neveikia, jie skirti tik bakteriniams susirgimams gydyti ir gali būti skiriami tik gydytojo. Netinkamai naudojami antimikrobiniai vaistai gali iššaukti organizmo atsparumą, todėl infekcinis susirgimas vėliau gali baigtis rimtomis komplikacijomis ar net mirtimi. 

Naujam antibiotikui sukurti reikia 20 metų

ULAC interneto svetainėje antibiotikai arba kitaip dar vadinami antimikrobiniai vaistai skirti bakterijoms naikinti, stabdyti jų augimą. Antibiotikais gydomos bakterinės infekcinės ligos, pavyzdžiui, pneumokokinė pneumonija, stafilokokinis kraujo užkrėtimas.

Atkreipiamas dėmesys, kad ne visi antibiotikai kovoja su visomis bakterijomis. Egzistuoja daugiau nei penkiolika skirtingų klasių antibiotikų, tad kokį konkretų vaistą vartoti ir apskritai ar reikia gydytis antibiotikais – gali nuspręsti tik gydytojas.

Netinkamai ir gausiai vartojant antibiotikų gali išsivystyti bakterijų atsparumas antimikrobiniams vaistams, kai preparatas nebenaikina bakterijų ir nestabdo jų augimo. Kadangi antibiotikai yra priskiriami tai pačiai vaistų rūšiai, išsivysčius atsparumui vienam antibiotikui, gali atsirasti atsparumas ir visiems kitiems susijusiems antibiotikams. Pavojinga ir tai, kad atsparios antibiotikams bakterijos gali cirkuliuoti žmonių ir gyvūnų populiacijose per maistą, vandenį ir aplinką.

ULAC direktorius pabrėžia, kad antimikrobinis atsparumas pastaruoju metu visame pasaulyje tampa rimtu iššūkiu. Mat naujų antibiotikų kūrimas itin sulėtėjęs. Atsparumas antibiotikams vystosi daug greičiau nei išrandami ir sukuriami nauji antimikrobiniai preparatai.

„Sukūrimas nuo idėjos pradžios iki galutinio rezultato, klinikinių išbandymų trunka apie 20 metų. Ilgą laiką buvo sukuriami nauji antimikrobiniai vaistai, pirmiausia antibiotikai, greičiau nei išsivystydavo atsparios formos, bet, deja, dabar jau šitos lenktynės yra pralaimimos“, – tikino prof. S. Čaplinskas.

Dėl antibiotikams atsparių bakterijų sukeltų infekcijų kasmet Europoje miršta 33 tūkst. žmonių, o visame pasaulyje – apie 700 tūkst. žmonių.

Anot profesoriaus, grėsmės mastą aiškiai parodo tuberkuliozė, kuri yra antroji pagal dažnį mirties nuo užkrečiamųjų ligų priežastis pasaulyje. Lietuvoje registruojamas didžiausias procentas susirgimų atsparia vaistams tuberkulioze visoje Europos Sąjungoje.

Atsparumas vaistams gali iššaukti rimtų komplikacijų

Antibiotikai vartojami ne tik sveikatos, tačiau ir žemės ūkio ir gyvulininkystės srityse, o atsparios bakterijos plinta ir už gydymo įstaigų ar ūkių ribų – jų galima aptikti vandenyje, dirvožemyje, gyvūnų organizmuose. Neretai antibiotikai vartojami ir mėsos pramonėje. Pavyzdžiui, su maistu plintančios zoonozės vystosi paukščiuose ir nuo jų gali lengvai patekti į žmogaus organizmą. Globalizacijos amžiuje, kai kasdien visame pasaulyje tūkstančiais kyla ir leidžiasi keleivių pilni lėktuvai, lengvai sienas gali įveikti ir vaistams atsparūs mikroorganizmai.

ULAC direktorius pabrėžė, kad atsparumas antibiotikams komplikuos ne tik infekcijų valdymą, bet kels grėsmę net ir su nedidele patologija patekusiam žmogui į stacionarą.

„Susidarė tokia situacija, kad tie atsparūs mikroorganizmai keliauja per valstybių sienas labai lengvai. Pabandykite įsivaizduoti, kad Kinijoje kur nors kiaulių fermoje buvo naudojami antibiotikai, ten susiformavo atsparūs mikroorganizmai, jais užsikrėtė žmonės. Šiandien lengvai galima judėti iš vienos valstybės į kitą ir turime tokią situaciją, kad kuo toliau, tuo daugiau bus gyvybei pavojingų infekcijų, kurios bus sunkiai įveikiamos esamais antibiotikais. Tada net gi bet kokios chirurginės intervencijos ar chemoterapijos ir panašiai gali būti labai rizikingos“, – tikino prof. S. Čaplinskas.

Antibiotikams atsparių infekcijų gydymas yra sudėtingesnis, brangesnis ir ne visada baigiasi sėkmingai. Visgi būdų, kaip nuo to apsisaugoti. Vienas svarbiausių veiksnių, ULAC duomenimis, yra atsakingas antibiotikų vartojimas. Šiuos vaistus būtina vartoti tik su gydytojo paskyrimu. Taip pat pabrėžiama, kad būtina laikytis nustatyto antibiotikų vartojimo kurso, nenutraukti jo anksčiau laiko, ir jokiu būdu nevartoti likučių nuo praėjusio gydymo.

Nuo infekcinių susirgimų apsaugo skiepai, kurie mažina susirgimų skaičių, o kartu ir antibiotikų vartojimo poreikį. Pavyzdžiui, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, jeigu kiekvienas vaikas visame pasaulyje bus paskiepytas vakcina, apsaugančia nuo bakterijų, sukeliančių plaučių uždegimą, meningitą, vidurinės ausies uždegimą, antibiotikų vartojimas kasmet sumažės 11 mln. antibiotikų vartojimo dienų. Vakcinos, apsaugančios nuo virusų, tokių kaip gripas, taip pat svarbios antimikrobinio atsparumo mažinimui.

Taip pat, siekiant apsisaugoti nuo užkrečiamųjų infekcinių ligų, būtina laikytis tinkamų higienos reikalavimų saugantis nuo infekcijų: teisingai plauti rankas, nečiaudėti nepridengus alkūne burnos bei nosies, tinkamai vėdinti patalpas.