Lietuvoje

2019.12.20 11:28

Parlamentarai neatleido Seimo kanclerės Raudonienės

atnaujinta 12.22
Jūratė Skėrytė, BNS2019.12.20 11:28

Parlamentarai penktadienį atsisakė iš pareigų atleisti Seimo kanclerę Daivą Raudonienę.

D. Raudonienės kadencija baigiasi gruodžio 23 dieną, tačiau dauguma Seimo narių balsavo prieš jos atleidimą.

Už kanclerės atleidimą balsavo 19 Seimo narių, prieš buvo trys, 45 susilaikė. Tarp prieštaraujančiųjų atleidimui buvo beveik visų frakcijų atstovai.

Konservatorius Vytautas Juozapaitis sakė, kad šiuo atveju tai yra politinis sprendimas, o jį priimti leidžia tai, kad automatinė kanclerės kadencijos pabaiga nėra numatyta.

„Ji neatleista, vadinasi, tęsia darbą. Kadangi dauguma ir didžiosios frakcijos žmonės susilaikė nepriimdami sprendimo, lieka galiota ta sutartis, kuri yra“, – po Seimo posėdžio žurnalistams sakė parlamento pirmininkas Viktoras Pranckietis.

Jis negalėjo nurodyti, kiek laiko D. Raudonienė liks pareigose. Seimo vadovas tik pasakė, kad artimiausiu metu dar kartą nesiūlysiąs jos atleisti.

„Aš dabar neturėsiu iniciatyvos, nes jos darbas mane tenkina. Maniau, kad ji galėjo likti, tai tegu dirba“, – kalbėjo V. Pranckietis.

Jis neatmetė, kad D. Raudonienė nei atleista, nei paskirta antrai kadencijai Seimo kanceliarijai gali vadovauti iki šio parlamento kadencijos pabaigos kitų metų lapkritį.

„Manau, kad pokytis galėtų būti ties naująja kadencija. Tada būtų interesas naujai daugumai galbūt turėti savo kanclerį, tokiu būdu pereinant iki to, kad kancleris galėtų būti politinio pasitikėjimo“, – svarstė V. Pranckietis.

Tuo metu Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė sakė, kad neatleidus kanclerės, sukurta bloga teisinė situaciją, nes kurį laiką „Seimas tiesiog lieka be žmogaus, kuris galės teisėtai pasirašyti dokumentus“.

„Ji nėra atleista ir jos kadencija nėra pratęsta. Iš esmės mes patekome į tokią teisinę būklę, kaip buvo su teisėju Vytautu Greičiumi, kada žmogus yra poste, bet iš esmės negali eiti pareigų, ir kyla klausimas dėl visų jo priimtų sprendimų teisėtumo“, – tvirtino A. Širinskienė.

Anot jos, tokią situaciją sukūrė V. Pranckietis su frakcijomis nederindamas naujo kanclerio kandidatūros.

„Manyčiau, kad į tą situaciją Seimo pirmininkas labai nuosekliai ėjo pats, tiesiog nesitardamas su frakcijomis, nesikalbėdamas, kas galėtų būti konkretus žmogus, nuolat keisdamas pavardes, jas vardindamas. Tai rodo, kad visos frakcijos yra pasipiktinusios, nes ir opozicija balsavo susilaikydama“, – teigė Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė.

Pagal Seimo statutą, kanclerį penkeriems metams skiria ir iš pareigų atleidžia parlamentarai Seimo pirmininko siūlymu.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.