Seimas trypdamas ir švilpdamas patvirtino kitų metų valstybės biudžetą. Nors kyla algos viešojo sektoriaus darbuotojams, indeksuojamos pensijos ir didėja vaiko pinigai, kyla ir mokesčiai. Bankams didėja pelno mokestis, iki 150 tūkst. eurų nuleista nekilnojamojo turto kartelė, atsiranda automobilių registracijos mokestis.
Prezidento siūlymams pritarta tik iš dalies. Pajamos iš žemdirbių dyzelino akcizo ir neapmokestinamojo pajamų dydžio lėtinimo gerokai mažesnės, nei siūlė valstybės vadovas.
Kaip svarbiausią finansinį dokumentą vertina Gitanas Nausėda? Apie tai žurnalistas Raigardas Musnickas kalbasi su prezidento vyriausiuoju patarėju Simonu Krėpšta.
– Šiandien prezidentas vetavo kartelės žeminimą Seimo rinkimams, kodėl?
– Prezidentas mano, kad keisti žaidimo taisykles prieš pat finalines varžybas nėra garbinga. Kaip ekonomistas, galėčiau pridėti, kad kiekvienas sprendimas, didesnis sprendimas, turėtų spręsti tam tikrą problemą, viešąją problemą. Tai kokią problemą sprendžia šios kartelės nuleidimas – viešąją visuomeninę problemą? Tikrai turbūt sunku atsakyti, ką tai padėtų pasiekti. Demokratijos tikrai, mūsų galva, pakanka, Seime šiuo metu yra gana daug partijų, net daugiau negu tokiose didelėse valstybėse kaip Vokietija ar panašiai. Tai vertiname kaip tiesiog negarbingą sprendimą.
– Kaip minėjau, švilpimu ir trypimu buvo priimtas biudžetas. Įvairios diskusijos, opozicija sako, kad tai sulaužytų pažadų biudžetas. Be to, iš prezidento pusės taip pat kilo klausimas, kas bus su ministru J. Narkevičiumi, kitaip sakant, daug kas svarstė, kad jis nebus atleistas. Premjeras neatleis tol, kol bus priimamas biudžetas. Susitikime su prezidentu premjeras tarsi sutarė, kad per savaitę išspręs ministro J. Narkevičiaus klausimą, o dabar šitas klausimas atidedamas po Naujų metų. Ar tai reiškia, kad premjeras apgavo prezidentą?
– Premjeras pažadėjo išspręsti šį klausimą kitą savaitę, tai lauksime kitos savaites ir tikimės tų sprendimų. Kaip vienas politikas sakė: šventės yra atleidimų metas, ir pažiūrėsime, ką kita savaitė parodys.
– Ką dar gali vetuoti valstybės vadovas? Šiandien Lietuvos bankų asociacija kreipėsi, kad būtų vetuojamas įstatymas, kuriuo pelno mokestis bankams keliamas nuo 15 iki 20 proc. Ar šitas įstatymas gali būti vetuojamas?
– Prezidentas į biudžetą žiūrės kaip į visumą, į visą kompleksą. Šiandien Seime buvo priimta paskutinioji, trečioji sveikatos draudimo biudžeto dalis. Viso biudžeto dar negavome, turime numatytus terminus ir tikrai labai atidžiai įvertinsime, tarp jų ir naujus mokestinius siūlymus. Tai tam tikros teisinės naujovės, tikrai reikia įvertinti visus teisinius aspektus ir tada priimti.
– Kitaip sakant, prezidentas atsižvelgs ir į opozicijos raginimą vetuoti biudžetą tokia pačia tvarka per 10 dienų?
– Be abejo, terminai galioja, mes girdime šį raginimą, matome tam tikrus ir neišpildytus lūkesčius ir viską įvertinę priimsime galutinį sprendimą.
– Kokia data tai galėtų būti?
– Šių metų pabaiga.
– Kaip prezidentas vertina biudžeto priėmimo kultūrą, diskusijas prieš svarstymus viešojoje erdvėje ir visą tą triukšmą, kuris vyko dėl biudžeto?
– Prieš priimant biudžetą prezidentas buvo nubrėžęs dvi raudonas linijas, kurios tikrai turi būti išpildytos. Pirmoji – finansinė drausmė, fiskalinė drausmė, antroji – postūmis socialinių išlaidų finansavimo srityje didinant šias išlaidas. Verta pastebėti, kad finansinės drausmės kultūra tikrai atsispindi šiame biudžete. Tikrai kaip valstybė pasimokėme iš tų įvykių, kurie įvyko prieš 10 m., kai tos drausmės nebuvo. O kalbant apie dialogo drausmę, apie nuoseklius sprendimus, apie sprendimų nekaitaliojimą paskutinę minutę, šios kultūros, deja, neturime ir čia uždavinys mums visiems ateičiai.
– Tai kas labiausiai kliūva?
– Tikrai pritrūko tam tikros ilgalaikės vizijos: biudžeto sudarymo metu matėme sprendimus, kurie buvo priimti prieš metus. Šiais metais tie sprendimai buvo koreguojami, praktiškai atsukami atgal. Matėme paskutinės minutės pasiūlymų, matėme nepakankamą dialogą su visuomene, nes šiame biudžete numatyta nemažai viešojo sektoriaus darbuotojų didinti algas. Tačiau turbūt paklausę mokytojo, mediko, kiek jiems alga didės ir kada, turbūt sunkiai gautume atsakymą, nors kai kurie didėjimai yra gana dideli. Tad reikia daugiau dialogo, daugiau strateginio priėjimo ir sprendimų, kurie būtų grįsti įrodymais, faktais, o ne emocijomis.
– Kaip prezidentas mano, ar buvo atsižvelgta į jo siūlymus visa apimtimi? Jau minėjau, kad ne tiek pajamų sugeneruota iš prezidento siūlymų, kiek buvo numatyta. Ir dyzelino akcizo lengvata ne tiek mažinama, ir NPD lėtinimas ne toks didelis, kokį siūlė prezidentas. Tai rastas kompromisas ar ne?
– Svarbiausias prezidento tikslas šį rudenį biudžeto svarstymo kontekste buvo spręsti senjorų skurdo problemą. Žinome, kad senjorų skurdas smarkiai išaugo per pastaruosius 5 m. Pasiūlėme priemones sparčiau didinti pensijas, kad pensijų augimas aplenktų vidutinį pajamų augimą, šis tikslas yra išpildytas. Taip pat būdami atsakingi, siūlėme finansinius šaltinius, kaip galėtų būti finansuojamos tos papildomos išlaidos. Šitie pasiūlymai, kurie, beje, yra žingsnis teisingesnės mūsų mokesčių sistemos link. O to neteisingumo, netolygumų, išimčių mūsų mokesčių sistemoje yra pakankamai. Deja, siūlymai buvo padėti į stalčių, Seimas pasirinko kitus prioritetus, kaip galėtų būti finansuojamos tos tikrai svarbios ir reikalingos išlaidos.
– Dėl indeksavimo pensijos auga 30 eurų, o dėl, sakykim, to, kas atsiranda, atsižvelgiant į prezidento siūlymus, ne tiek daug – kokie 3 eurai. Ar čia pakankamai atsižvelgta?
– Anot prezidento, tikslas buvo įtvirtinti labai svarbų principą, kad pensijos augtų sparčiau negu vidutinis atlyginimas. Jeigu toks sprendimas ir toks principas būtų buvęs įtvirtintas prieš 5 ar 10 m., dabar tikrai turėtume kitokią pensininkų finansinę situaciją ir tikrai jie jaustų apčiuopiamą naudą. Tai pirmas nedidelis žingsnelis, tačiau žingsnelis link tinkamo tikslo.
– Opozicija vadina tai sulaužytų pažadų biudžetu. Ar prezidentas pritartų tam, ar mato sulaužytų pažadų?
– Akivaizdu, kad ne visi pažadai buvo įgyvendinti, kiti buvo įgyvendinti iš dalies. Girdime šį opozicijos nuogąstavimą ir vertinsime viską biudžeto pasirašymo metu.
– Ar jums neatrodo, kad daugiausia dėmesio viešojoje erdvėje buvo skiriama pensijoms ir vaiko pinigams? Tam tikra prasme biudžete pasiekta bent jau tokia ramybės būsena – ir vaiko pinigai didės, ir pensijos didės. Tokiu būdu ta pati klaida, kurią darė ir ankstesnės valdžios, bandydamos papirkti rinkėjus, labiausiai savo partijos elektoratą. Nesusidaro toks įspūdis?
– Prieš dešimtmetį didinant išlaidas buvo absoliučiai negalvojama apie pajamas ir fiskalinės drausmės principas buvo absoliučiai pamintas, tai šiuo atžvilgiu tikrai esame patobulėję, fiskalinė drausmė buvo išlaikyta. Kalbant apie socialines išlaidas, taip pat skaičiai rodo akivaizdų atotrūkį, lyginant su kitomis šalimis, mes socialinę sritį finansuojame beveik perpus mažiau, lyginant su kitomis Europos Sąjungos šalimis. Ir čia tikrai turime pasitempti į priekį. Tai šia prasme postūmis finansavimo padidėjimo atžvilgiui yra tinkamas žingsnis.
– Ar pateisinamas yra nekilnojamojo turto mokesčio kartelės nuleidimas iki 150 tūkst. eurų?
– Siūlydami sparčiau didinti pensijas, teikėme pasiūlymus, kurie nebuvo įgyvendinti. Seimas pasirinko kitus prioritetus. Apskritai, Lietuvoje mokesčių sistemoje turime problemų, mūsų darbo santykiai yra apmokestinami labai dideliu tarifu, palyginti su tuo, kaip apmokestinamas turtas ar kapitalas. Ateityje tikrai turime peržiūrėti sistemą ir turėti žymiai tolygesnį balansą tarp darbo jėgos apmokestinimo ir turto bei kapitalo apmokestinimo.
– Vienu metu atrodė, kad valdžia neras pinigų vaiko pinigams, bet atrado iš Kelių fondo ir Klimato kaitos fondo. „Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis dėl tų nepanaudotų pinigų apkaltino buvusį susisiekimo ministrą Roką Masiulį, kad tie nepanaudoti pinigai – tarsi valstybės apvaginėjimas. Ką prezidentas mano?
– Nenorėtume veltis į vidinius dalykus. Faktas tas, kad paskutinėmis dienomis buvo nuspręsta vaiko pinigus sparčiau didinti nuo sausio 1 d. Be abejo, išlaikant finansinę drausmę, reikėjo ieškoti resursų ir buvo pasirinktas Kelių fondas šioms išlaidoms finansuoti. Turime rezervų spręsdami šešėlio mažinimo klausimą, bet tai yra ilgalaikiai sprendimai. Mes siūlėme panaikinti tam tikras skyles mokestinėje sistemoje ir taip finansuoti papildomas išlaidas. Seimas pasirinko kitus šaltinius.
– Jeigu biudžetas bus toks, koks yra, prezidentas nevetuos, nes lėtėja ekonomika, ar su šituo biudžetu gyvenimas kitąmet bus geresnis? Kaip jums atrodo?
– Lėtėja ekonomikos augimas, taip, jis bus lėtesnis negu šiemet, bet ekonomika vis dėlto augs, numatomas ir žmonių pajamų augimas vidutiniškai daugiau nei 7 proc. Kai kurių viešojo sektoriaus darbuotojų algos didės 10 ir netgi daugiau procentų. Tad manau, kad gyvenimas tikrai bus geresnis kitais metais.
