Lietuvoje

2019.12.19 18:01

Politologas apie ketinimus atmesti prezidento veto: Karbauskiui nebereiktų pataikauti „socialdarbiečiams“

Simona Vasiliauskaitė, LRT RADIJO laida „60 minučių“, LRT.lt2019.12.19 18:01

Valdantieji ketina atmesti prezidento Gitano Nausėdos veto dėl mažesnės rinkimų kartelės. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų (VU TSPMI) docentas Mažvydas Jastramskis LRT RADIJUI sako įžvelgiantis 50 proc. tikimybę, kad valdantiesiems pavyks.

Prezidentas G. Nausėda ketvirtadienį vetavo Seime priimtą rinkimų įstatymą, mažinantį patekimo į parlamentą kartelę partijoms ir koalicijoms iki 3 ir 5 procentų.

„Valstiečiai“ ir „socialdarbiečiai" tikina, jog jiems užteks balsų atmesti prezidento veto mažesnei rinkimų kartelei. Už tai turėtų balsuoti ne mažiau kaip 71 Seimo narys.

„Sekantis veiksmas bus Seimo apsisprendimas dėl veto atmetimo. Jeigu užteks balsų veto atmesti, įsigalios įstatymas ir bus pasirašytas Seimo pirmininko. Jeigu veto nepavyks atmesti, Seimas svarstys iš naujo.

Jeigu šnekėtume, kodėl mes šiandien turime 5 ar 7 procentus, reikia prisiminti istoriją. Dvi partijos galvojo, kad liks dvi – konservatoriai ir socialdemokratai. Jie priėmė tokį sprendimą. Jeigu šnekėtume, ar pagrįsti yra 3 procentai, mes Europos Sąjungoje turime daug šalių, kur yra dar mažesnis ar išvis nėra jokio. 3 procentai yra logiškas sprendimas. Kažkur apie 50 tūkst. rinkėjų balsų reikėtų surinkti, kad partija atsirastų Seime“, – sako valdančiųjų lyderis Ramūnas Karbauskis.

M. Jastramskio teigimu, tikimybė, kad valdantieji atmes veto, egzistuoja.

„Jeigu mes laikytumėmės tos pozicijos, kad 3 proc. kartelė buvo reikalinga tam, kad būtų užtikrinta „socialdarbiečių" ir tokių politikų, kaip Naglis Puteikis, paramą, o biudžetas jau priimtas, R. Karbauskiui jau nereikėtų jiems pataikauti.

Koalicijoje yra virš 71 balso, tad, jeigu tų pažadų bus laikomasi, jie gali įveikti tą veto. Tai priklauso ir nuo konkrečių politikų, gal opozicija gali įkalbėti. Nesakyčiau nei viena, nei kita – 50 ant 50 tikimybė“, – LRT RADIJUI sako M. Jastramskis.

M. Jastramksio manymu, taip pasielgti prezidentą įtikino argumentai, kad kartelės mažinimas, turint omenyje pasyvų visuomenės balsavimą rinkimuose ir silpna partinę sistemą, kokybės parlamente nepagerintų.

„Didesnė fragmentacija reikš didesnį parlamento susiskaldymą ir valdančiųjų koalicijų mažesnį stabilumą“, – kalba ekspertas.

M. Jastramskis atkreipia dėmesį, kad, pagal partijų skaičių parlamente, Lietuva jau dabar yra gerokai virš Europos Sąjungos vidurkio.

„Akcentuoju, kad ne rinkimų taisyklės kaltos, kad politikai nesugeba atstovauti rinkėjams. [...] Yra nemažai valstybių, kurios turi mažesnę kartelę, tačiau jose dažniausiai apygardos būna ne nacionalinės, o mažesnės. Pavyzdžiui, Ispanijoje yra 3 procentų kartelė, bet dauguma apygardų renkama tik nuo 3 iki 8 parlamentarų, o Lietuvoje turime vieną didelę daugiamandatę. Reikia sąžiningai argumentuoti“, – pabrėžia M. Jastramskis.

Pašnekovo apibendrinimu, rinkėjams tokie politiniai ginčai yra visiškai neaktualūs.

„Lietuvoje žmonėms labiausiai norisi tiesioginių rinkimų. Visuomenė norėtų, kad Seimas būtų renkamas vienmandatėse. Pas mus matomas didelis nusistatymas prieš partijų sąrašus. Netgi yra toks menkinamasis terminas „sąrašiniai politikai“. Aš nesakau, kad tokie nusistatymai yra gerai, bet žmonėms šie ginčai tikrai neaktualūs“, – LRT RADIJUI sako M. Jastramskis.

Populiariausi