Lietuvoje

2019.12.19 12:54

Valdantieji nenusileis prezidentui – sieks atmesti veto dėl rinkimų kartelės

opozicija turi kitą planą; atnaujinta 13.24
Gytis Pankūnas, LRT.lt, Malvina Baužytė, Kornelija Mykolaitytė, ELTA2019.12.19 12:54

Valdančiajai koalicijai priklausančių „valstiečių“ ir „socialdarbiečių“ lyderiai tikina sieksiantys atmesti prezidento Gitano Nausėdos veto dėl Seimo sprendimo pažeminti partijoms ir koalicijos parlamento rinkimuose taikomos kartelės.

Tai žurnalistams Seime ketvirtadienį patvirtino Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis ir „socialdarbiečių“ lyderis Gediminas Kirkilas.

„Manau, kad sekantis veiksmas bus Seimo apsisprendimas dėl veto atmetimo, tai yra, jeigu užteks balsų atmesti veto, tai įsigalios įstatymas, bus pasirašytas Seimo pirmininko. Jeigu veto nepavyks atmesti, Seimas iš naujo svarstys (įstatymo projektą – LRT.lt)“, – žurnalistams Seime sakė R. Karbauskis.

LRT.lt primena, kad prezidentas G. Nausėda ketvirtadienį vetavo Seime priimtą Seimo rinkimų įstatymą, mažinantį patekimo į parlamentą kartelę partijoms ir koalicijoms iki 3 ir 5 procentų. Šiuo metu partijos dalyvauja mandatų dalybose, kai daugiamandatėje apygardoje pasiekia 5 proc. kartelę, koalicijos – 7 proc. kartelę.

G. Kirkilas žurnalistams sakė, kad klausimą dėl prezidento veto įstatymo pataisoms dėl Seimo rinkimų kartelės apsvarstys kitų metų sausio viduryje vyksiančiame valdančiosios koalicijos tarybos posėdyje. Vis dėlto, parlamentaro manymu, koalicija sieks atmesti G. Nausėdos veto.

„Aš tikiuosi, kad koalicija palaikys mūsų sprendimą atmesti veto“, – pažymėjo G. Kirkilas.

Taip pat skaitykite

Kaip kompromisą įvardijo 4 procentus

„Valstiečių“ lyderis R. Karbauskis, kalbėdamas apie iniciatyvą mažinti Seimo rinkimuose partijoms ir koalicijos taikomą rinkėjų pasitikėjimo kartelę, pasiūlė sugrįžti atgal ir prisiminti, kodėl iki šiol taikomos 5 ir 7 proc. kartelės. Anot jo, konservatoriai ir socialdemokratai nustatė šią tvarką, nes esą galvojo, kad tik šios dvi partijos liks Lietuvoje.

Politikas toliau tikino, kad, jo manymu, 3 proc. kartelė partijoms Seimo rinkimuose būtų tinkama. R. Karbauskis pažymėjo, kad Europos Sąjungoje (ES) yra šalių, kuriose kartelė yra dar žemesnė.

„3 procentai, man atrodo, yra logiškas sprendimas. Kažkur apie 50 tūkstančių rinkėjų balsų reikėtų surinkti, kad patektumei į Seimą“, – dėstė R. Karbauskis.

„Socialdarbiečių“ lyderis G. Kirkilas tvirtino esantis nustebęs, kodėl prezidentas, vetuodamas Seimo sprendimą, nepasiūlė įvesti 4 proc. partijoms parlamento rinkimuose taikomą kartelę. Anot jo, tai galėtų tapti kompromisiniu variantu.

„Mane šiek tiek stebina, nes prezidentas lyg ir buvo pasisakęs dėl 4 procentų. Kodėl iš karto jų nepasiūlė? Tai būtų pats lengviausias variantas. Pozicija nenuosekli.

Kitas klausimas – man atrodo, kad prezidento patarėjai šiek tiek neteisingai informuoja. Iš tikrųjų po rinkimų prezidentas kaip tik įgauna didesnes galias tuo atveju, jeigu parlamentas yra įvairesnis. Tada prezidento įtaka pasidaro didesnė negu situacijoje, kai būtų viena ar dvi partijos. Nežinau, kodėl priimtas toks sprendimas, bet matyt pasiduota viešosios opinijos spaudimui, nors viešoji opinija buvo įvairi. Vieni rėkė garsiau, kiti – mažiau. Manyčiau, kad 4 procentai būtų kompromisinis variantas“, – tikino G. Kirkilas.

Galimai kompromisinį 4 proc. kartelės nustatymą tikino galintis palaikyti ir „valstiečių“ lyderis R. Karbauskis.

„Jeigu veto bus neatmestas, tai tikrai niekas negrįš prie 3 procentų, tai yra eis į, matyt, kompromisinį 4 procentų variantą“, – užsiminė R. Karbauskis.

Opozicija žada palaikyti prezidento veto

Konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis sako, kad prezidento Gitano Nausėdos veto įstatymo pataisoms, numatančios žemesnę pateikimo į Seimą kartelę, liudija, jog Seime reikia mažiau chaoso.

„Aš manau, kad tai yra stiprus prezidento žingsnis ir paliudijantis jo požiūrį į tai, kad Seime reikia mažiau chaoso ir daugiau naujos geresnės politinės kultūros“, – žurnalistams sakė G. Landsbergis.

Jo nuomone, prezidentas nepateikė savo alternatyvos, kaip mažinti rinkimų kartelę, nes tai kurtų fragmentaciją.

„Manau, kad galima atrasti argumentaciją aiškinamajame rašte, kur pasakyta, kad didesnė fragmentacija, atsirandanti iš 3 ar iš 4 proc., keltų daugiau chaoso. (...) Nematau argumentų grįžti prie debatų ar diskusijos. Prezidento nuomonę išgirdome. Kartelės keisti nereikia“, – tikino konservatorių lyderis.

Liberalas Eugenijus Gentvilas sako, kad yra apmaudu, jog prezidentas Gitanas Nausėda, turėdamas galimybę pasiūlyti 4 proc. patekimo į parlamentą kartelę partijoms, nepasinaudojo šia galimybe.

„Šiek tiek apmaudu, kad prezidentas, turėdamas galimybę pasiūlyti, tarkime 4 proc. variantą, už kurį jis pats viešai buvo pasisakęs, nepasinaudojo šita galimybe. Taigi stengsimės priimti prezidento veto, atmesti 3 proc., kad liktų 5 proc. Bet vėlgi tai neveda sutarimo link, veda konfrontacijos link – arba 3 proc., arba 5 proc. Tarpinis pasiūlymas – 4 proc. – galbūt galėjo tapti kompromisu ne tik tarp buvusios ir naujai siūlomos normos, bet ir pačių politikų, politinių partijų. O šiaip, labai aiškiai pasisakysime už prezidento veto“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė jis.

Pasak E. Gentvilo, 3 proc. kartelė veda fragmentacijos link, tad liberalai tam nepritaria.

Jo manymu, dabartinei prezidento komandai trūksta patirties, todėl „vetuoti yra paprasčiau, nei dar ką nors pasiūlyti“.

„Kai vetuoji, pakanka vienų argumentų, o kai dar ką nors pasiūlai, reikia daugiau argumentų. Tad manau, kad (prezidento. – ELTA) komanda dar nėra įsibėgėjusi“, – pridūrė jis.

Šalies vadovas G. Nausėda ketvirtadienį vetavo parlamente pritarimo sulaukusias įstatymo pataisas, numatančias žemesnę patekimo į parlamentą kartelę partijoms ir koalicijoms iki 3 ir 5 procentų. Prezidento teigimu, ši valdančiųjų iniciatyva tiesiog dar labiau trikdytų Seimo darbą.

Prezidento vetuoti šį projektą prašė tiek Seimo opozicija, tiek šalies politologai.

Tam, kad prezidento veto būtų atmestas, už tai turi balsuoti ne mažiau nei 71 Seimo narys.

Populiariausi