Lietuvoje

2019.12.19 10:42

Projektai dėl rinkimų duomenų užvėrimo po kritikos išimti iš darbotvarkės

Milena Andrukaitytė, BNS2019.12.19 10:42

Seimo seniūnai ketvirtadienį išėmė iš darbotvarkės projektus, kuriais būtų užveriami rinkimų duomenys.

„Išėmėm bendru sutarimu, atsižvelgėm ir į žiniasklaidos išsakytą kritiką, kad tas dešimt metų terminas išlaikant kandidatų duomenis yra per trumpas“, – BNS sakė konservatorių atstovas Jurgis Razma.

Seimas ketvirtadienį planavo balsuoti dėl pataisų, kurios praėjus dešimčiai metų užvertų didžiąją dalį rinkimų duomenų, o po 100 metų – ir pačius rinkimų rezultatus.

Šiuos projektus sukritikavo Lietuvos žurnalistų sąjunga (LŽS) ir su korupcija kovojančios nevyriausybinės organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyrius (TILS).

Organizacijų ketvirtadienį paskelbtame pareiškime Seimo nariai raginami „neatimti iš žmonių teisės į informaciją apie kandidatus į svarbiausius valstybinius politinius postus“.

„Jei šiandien Seime būtų priimtos kelių įstatymų pataisos, jau artimiausiu metu gali nutikti taip, kad Lietuvos žmonėms butų atimta teisė žinoti savo šalies istoriją. Tai yra visuomenei svarbūs duomenys apie kandidatus į politinius postus būtų šalinami iš viešosios erdvės“, – sakoma ketvirtadienį prieš Seimo posėdį paskelbtame pareiškime.

Organizacijos taip pat atmeta Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto argumentus, kad pataisas reikia priimti dėl sugriežtintų asmenų apsaugos duomenų taisyklių – Europos sąjungos Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BADR).

„Minėtų pataisų autoriai tokius pasiūlymus pateikė neva įgyvendinami nuostatas. Tačiau teikiant minėtas nebuvo akcentuojama, jog BDAR reikalavimai riboti duomenų prieinamumą apie rinkimų kandidatus gali būti taikomi tik tokiu atveju, jei šie duomenys nėra susiję su visuomenės teise gauti informaciją apie rinkimų kandidatus. Šiuo atveju kaip tik ir yra akivaizdu, jog svarbių visuomenei asmens duomenų skelbimas apie kandidatus Seimo, prezidento, savivaldybių tarybų ir Europos Parlamento rinkimuose yra būtinas siekiant užtikrinti viešąjį interesą“, – sakoma pareiškime.

„Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas sako, kad „dabartinis pasiūlymas stumia mūsų visuomenę į užmarštį ir vienareikšmiai sumažins skaidrumo lygį politikoje“.

Lietuvos žurnalistų sąjunga atkreipia ypatingą dėmesį, kad „šiandien kaip niekada svarbu, jog visuomenė galėtų laisvai ir netrukdomai pasiekti patikimą oficialią informaciją apie kandidatus į politikus“.

„Jei tokie duomenys VRK ar kitų valdžios institucijų duomenų bazėse būtų neprieinamai žmonėms, viešoje erdvėje apie kandidatus iš esmės liktų visa kita sukurta (nebūtinai patikima) informacija. Tokiu atveju nebūtų įgyvendinta politikų „teisė būti pamirštam“, bet greičiausiai viešoje erdvėje liktų ir daug netikslios bei nepatikimos informacijos, o oficialūs ir patikimi duomenys būtų užverti nuo visuomenės“, – pažymi Žurnalistų sąjunga.

Seimas ketvirtadienį planavo priimti rinkimų įstatymų pataisas, kurios praėjus dešimčiai metų užvertų didžiąją dalį rinkimų duomenų, o po šimto metų – ir pačius rinkimų rezultatus.

Iš pradžių siūlęs kandidatų duomenis apie turtą, pajamas, interesus viešinti penkerius metus po rinkimų, o pačius rinkimų rezultatus – 50 metų, vėliau Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas pritarė, kad viešinimo terminai būtų pratęsti atitinkamai iki dešimt ir 100 metų.

Informacija apie kandidatų tautybę, išsilavinimą, užsienio kalbų mokėjimą, pomėgius, šeiminę padėtį, šeimos narių vardus būtų skelbiama iki politinės kampanijos laikotarpio pabaigos.

Šiuo metu visi šie duomenys Vyriausiosios rinkimų komisijos puslapyje prieinami neterminuotai.

Seimo komiteto vadovė „valstietė“ Guoda Burokienė teigia, jog pakeitimais siekiama rasti balansą tarp teisės žinoti ir asmens teisės būti užmirštam.