Lietuvoje

2019.12.19 09:12

Ministerija atsiima žiniasklaidos kritikos sulaukusį projektą dėl informacijos

atnaujinta 14.58
Saulius Jakučionis, BNS2019.12.19 09:12

Krašto apsaugos ministerija (KAM) ketvirtadienį pranešė, kad atsiima žiniasklaidos atstovų kritikos sulaukusį pasiūlymą dėl tarnybinės informacijos viešinimo, ir žada projektą tobulinti.

„Krašto apsaugos ministerija stabdo tolesnį Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų bei Visuomenės informavimo įstatymų pataisų derinimą“, – rašoma ministerijos BNS persiųstame atsakyme.

„Ministerija atsižvelgė į visuomenėje kilusias diskusijas bei tai, jog siūlyti projektai yra tobulintini ir reikalauja išsamesnių diskusijų su suinteresuotomis visuomenės grupėmis“, – teigiama jame.

KAM šios savaitės pradžioje įregistravo įstatymų pataisas, numatančiais „tarnybinio naudojimo informacijos“ sąvoką ir padarančiais tokią informaciją neviešintina.

Tarnybinio naudojimo informacija siūlyta laikyti tokius duomenis, kurie yra susiję su klausimais, dėl kurių valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos nėra priėmusios galutinio sprendimo.

Be to, neviešintinos būtų vidaus darbo reikmėms skirtos nuomonės ir pozicijos, informacija apie institucijos ar įstaigos vidaus darbo tvarkos organizavimą.

Anot Vyriausybės, pataisos buvo parengtos premjero Sauliaus Skvernelio pavedimu Vyriausybės kancleriui Algirdui Stončaičiui perdavus prašymą Krašto apsaugos, Vidaus reikalų, Ekonomikos ir inovacijų bei Susisiekimo ministerijoms.

Šis pavedimas suformuluotas pernai gruodžio 3 dieną.

D. Radzevičius: būtų sugriautas teisėkūros procesas

Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius sakė, kad tokios pataisos būtų sunaikinusios dabartinę „Konstitucijoje ir įstatymuose numatytą informacijos teikimo tvarką“ ir sugriautų teisėkūros procesą.

„Jeigu netyčia būtų praslydęs toks projektas, tai iš principo reikštų, kad nieko negalėtume sužinoti apie visus sprendimus, kurie yra nepriimti“, – BNS teigė D. Radzevičius.

„Tai galėtų būti bet kas – nuo įstatymo projekto iki įsakymo ar naujos tvarkos projekto“, – pridūrė jis.

Krašto apsaugos ministerija teigė, kad pataisomis bandė spręsti seną apsikeitimo informacija su ES ir NATO struktūromis problemą, kai Lietuvoje nėra nacionalinio atitikmens žymoms „NATO UNCLASSIFIED“ ar „EU LIMITE“.

Ministerijos BNS persiųstame atsakyme teigė mananti, kad tarnybinio pobūdžio informacija turėtų būti laikomi duomenys, kurių paviešinimas gali pakenkti valstybės ar sąjungininkų interesams, derybų eigai, objektyviam sprendimų priėmimui arba būtų užsienio žvalgybos domėjimosi objektas.

Anot KAM, siūlytos pataisos nekeistų ir neribotų viešintinos informacijos ar žiniasklaidos teisės ją gauti.

Ministerija nurodė, kad atsiėmusi pataisas ieškos kitų būdų, kaip mažinti apsaugos reikalavimus daliai informacijos, kuri šiuo metu žymima „riboto naudojimo“ žyma, užtikrinant tinkamą jos administravimą.

Premjeras: pataisos – be apribojimų žiniasklaidai

Premjero atstovas spaudai Tomas Beržinskas BNS sakė, kad pavedimas parengti pataisas atsirado nustačius, jog nėra aiškių tvarkų arba reglamentavimas pasenęs, kalbant „tiek apie Vyriausybės kanceliarijos, tiek ministerijų valdomą elektroninę bei kitą su kibernetiniu saugumu susijusią informaciją“.

Pasak jo, problemą identifikavo Vyriausybės kanceliarijos Teisės grupės ir Dokumentų valdymo skyriaus darbuotojai.

„Pavedimo tikslas buvo iš atsakingų ministerijų gauti rekomendacijas, siūlymus bei suvienodinti tvarkas. Vyriausybės kanceliarija įvedė aiškumą atverdama visuomenei ir žurnalistams Vyriausybės pasitarimus ir reglamentuodama jų protokolavimo, įrašymo, įrašų saugojimo tvarką“, – teigė T. Beržinskas.

„Taip pat, daugiau aiškumo atsirado Vyriausybės kanceliarijai laimėjus pirmosios instancijos teisme ginčą dėl pasitarimų įrašo teikimo“, – pridūrė jis.

Premjero atstovas turi omenyje pernai kilusį Vyriausybės ir žurnalistų ginčą teisme dėl įpareigojimo Vyriausybei atkurti ir pateikti garso įrašą iš spalio 3 dienos Ministrų kabineto pasitarimo, kur svarstytos įstatymo pataisos dėl galimybės neatlygintinai naudotis registrų duomenimis.

Žurnalistai bylą kovo mėnesį Vilniaus apygardos administraciniame teisme pralaimėjo, tačiau yra apskundę šį sprendimą aukštesnės instancijos teismui. Šis skundo dar nepradėjo nagrinėti.

T. Beržinskas teigė, kad, premjero nuomone, identifikuotos problemos dėl informacijos valdymo yra svarbios ir joms reikia sprendimo, tačiau „tai būtina padaryti neįvedant jokių apribojimų visuomenės ir žiniasklaidos teisei gauti informaciją“.

Ministerijų siūlomos įstatymų pataisos iš pradžių yra patvirtinamos Vyriausybės posėdyje, o vėliau priimamos Seime.