Seimas ketvirtadienį planuoja priimti rinkimų įstatymų pataisas, kurios praėjus dešimčiai metų užvertų didžiąją dalį rinkimų duomenų, o po šimto metų – ir pačius rinkimų rezultatus.
Seimo, prezidento, Europos Parlamento, savivaldybių tarybų rinkimų, referendumų įstatymų pakeitimus argumentuodamas sugriežtintomis Europos Sąjungos asmens duomenų apsaugos taisyklėmis teikia Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas.
Iš pradžių siūlęs kandidatų duomenis apie turtą, pajamas, interesus viešinti penkerius metus po rinkimų, o pačius rinkimų rezultatus – 50 metų, vėliau komitetas pritarė, kad viešinimo terminai būtų pratęsti atitinkamai iki 10 ir 100 metų.
Informacija apie kandidatų tautybę, išsilavinimą, užsienio kalbų mokėjimą, pomėgius, šeiminę padėtį, šeimos narių vardus būtų skelbiama iki politinės kampanijos laikotarpio pabaigos.
Šiuo metu visi šie duomenys Vyriausiosios rinkimų komisijos puslapyje prieinami neterminuotai.
Lietuvos žurnalistų sąjunga ir organizacija „Transparency International“ Lietuvos skyrius kviečia Seimo narius neatimti iš žmonių teisės į informaciją apie kandidatus į svarbiausius valstybinius politinius postus.
Kaip teigia Lietuvos žurnalistų sąjunga ir organizacija, visuomenei svarbūs duomenys apie kandidatus į politinius postus būtų šalinami iš viešosios erdvės. Apribojus konkrečiu neproporcingai trumpu terminu, kiek laiko Vyriausioji rinkimų komisija laiko duomenis apie kandidatus į politinius postus, mūsų visuomenė prarastų galimybę žinoti tikslius ir patikimus duomenis apie kandidatus į valdžią.
Pranešime spaudai teigiama, kad minėtų pataisų autoriai tokius pasiūlymus pateikė neva įgyvendinami Europos sąjungos Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR) nuostatas. Tačiau teikiant minėtas nebuvo akcentuojama, jog BDAR reikalavimai riboti duomenų prieinamumą apie rinkimų kandidatus gali būti taikomi tik tokiu atveju, jei šie duomenys nėra susiję su visuomenės teise gauti informaciją apie rinkimų kandidatus. Šiuo atveju kaip tik ir yra akivaizdu, jog svarbių visuomenei asmens duomenų skelbimas apie kandidatus Seimo, Prezidento, savivaldybių tarybų ir Europos Parlamento rinkimuose yra būtinas siekiant užtikrinti viešąjį interesą. Tokių asmenų statusas asmens duomenų apsaugos požiūriu neturėtų būti siejamas vien tik su rinkimų faktu ar oficialių pareigų ėjimo pabaiga.
„Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas įspėja: „Dabartinis pasiūlymas stumia mūsų visuomenę į užmarštį ir vienareikšmiškai sumažins skaidrumo lygį politikoje. Suprantu politikų norą laikytis BDAR nuostatų, tačiau pasigendu pagrįstų argumentų, kodėl negalėtume taikyti žymiai ilgesnio termino duomenims, kurie išlieka svarbūs dešimtmečius. Juk mes turime teisę žinoti, kokius interesus turėjo Lietuvos politikos dalyviai nuo pat Nepriklausomybės atkūrimo. Pavyzdžiui, bent septintadalis šios Seimo kadencijos parlamentarų buvo perrinkti į Seimą tik po pertraukos, kai kurie – net po 20 metų. 21-ame amžiuje tokia informacija turi būti greitai ir lengvai pasiekiama. Būtent todėl siūlyčiau atidėti balsavimą ir išsamiau išdiskutuoti šį klausimą prieš priimant sprendimą, o diskusijas pradėti bent jau nuo viešinimo termino, prilyginto sėkmingos ir ilgalaikės politikų karjeros trukmei.“
Lietuvos žurnalistų sąjunga atkreipia ypatingą dėmesį, kad šiandien kaip niekada svarbu, jog visuomenė galėtų laisvai ir netrukdomai pasiekti patikimą oficialią informaciją apie kandidatus į politikus. Jei tokie duomenys VRK ar kitų valdžios institucijų duomenų bazėse būtų neprieinamai žmonėms, viešoje erdvėje apie kandidatus iš esmės liktų visa kita sukurta (nebūtinai patikima) informacija. Tokiu atveju nebūtų įgyvendinta politikų „teisė būti pamirštam“, bet greičiausiai viešoje erdvėje liktų ir daug netikslios bei nepatikimos informacijos, o oficialūs ir patikimi duomenys būtų užverti nuo visuomenės.
Seimo komiteto vadovė „valstietė“ Guoda Burokienė teigia, jog pakeitimais siekiama rasti balansą tarp teisės žinoti ir asmens teisės būti užmirštam.
Su korupcija kovojančios nevyriausybinės organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas yra išsakęs poziciją, kad minimi siūlymai sumažintų skaidrumo lygį Lietuvos politikoje.
VRK vadovė Laura Matjošaitytė yra skeptiškai įvertinusi siūlymą paslėpti pačius rinkimų rezultatus, anot komisijos pirmininkės, jie turi būti skelbiami neterminuotai.
Įstatymų projektais taip pat siūloma darbo užmokestį rinkimų komisijų nariams didinti 20 proc., sudaryti rinkimų komisijų narių rezervą.
Projektų aiškinamajame rašte teigiama, kad dėl nemotyvuojančio darbo užmokesčio bei didelio darbo krūvio trūksta kompetentingų žmonių, galinčių dirbti rinkimų komisijose.
VRK duomenimis, šiemet valandinis rinkimų komisijų narių įkainis, atskaičius mokesčius, sudarė nuo 2,62 euro apylinkių komisijų nariams iki 4,06 euro apygardų komisijų pirmininkams.
Dar būtų įtvirtinta, kad balsavimo biuleteniai ir kita viešai skelbiama audio, video informacija apie rinkimus, kandidatų debatai, informacija apie rinkimų procedūras turi būti pritaikyta neįgalių rinkėjų poreikiams.
