Lietuvoje

2019.12.18 12:55

URM darbuotojai skundžiasi nelygybe, ministras sako, kad problemos tęsiasi dešimtmečius

atnaujinta 13.15

Užsienio reikalų ministerijos (URM) darbuotojai nusprendė nebetylėti ir viešai išsakyti apie susidariusią situaciją ministerijoje. Anot jų, problemų įstaigoje gausu – nelygios galimybės siekti karjeros kilimo, atašė ir ambasadorių skirtingos socialinės garantijos bei kiti nesklandumai.

Apie tai, kad parlamentinio Užsienio reikalų komitete (URK) bus keliamas klausimas dėl URM darbuotojų, dar antradienį pranešė konservatorių atstovai. Jų teigimu, URK turi aptarti URM darbuotojų darbo kokybės suprastėjimo, skaidrumo stygiaus, galimo nepotizmo ir aiškios karjeros vertinimo sistemos nebuvimo klausimus.

„Aštuonerius metus kol diplomatams vadovauja ši vadovybė, matome, kaip menksta Lietuvos diplomatines tarnybos pajėgumai, mažėja finansavimas, tęsiama ekstensyvi ambasadų plėtra. Šiandien diplomatų karjera priklauso ne nuo jų gebėjimų, o nuo asmeninio vadovybės požiūrio į juos. Atestacinė komisija neveikia, yra tik sprendimų pritarėjos vaidmenyje. Iš principo diplomatų karjeros sistema neveikia, ji – sugriauta“, – URM esančias problemas vardijo A. Ažubalis.

Posėdyje apsilankęs URM darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Rimutis Klevečka sakė, kad ministerijoje gausu problemų: nelygios galimybės siekti karjeros kilimo, atašė ir ambasadorių skirtingos socialinės garantijos bei kitų.

„Mes ne tik kalbėjome, kad mūsų netenkina. Mes esame paruošę tuos Diplomatinės tarnybos įstatymo pakeitimus ir Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimus, kurie eliminuotų bet kokią nelygybę, kažkokią diskriminaciją“, – po URK posėdžio sakė R. Klevečka.

Kartu jis atkreipė dėmesį į dar vieną problemą – nepotizmą. Užsienio reikalų ministerijoje, pasak R. Klevečkos, yra diplomatinėje tarnyboje dirbančių asmenų, kurie buvo įdarbinti per pažintis.

„Turbūt esate girdėję ir apie nepotizmo atvejus, kada į diplomatinę tarnybą įdarbinama pagal pažintis – pasakėme, kad taip neturėtų būti. (...) Politinio pasitikėjimo pareigūnai pagreitintu būdu tampa karjeros diplomatais“, – teigė URM darbuotojų profsąjungos vadovas.

Paklaustas, ar diplomatais tampa ministro aplinkos žmonės, R. Klevečka tai patvirtino.

„Taip, yra tokių. Manau, kad visi, kam reikia, žino. Nenorėčiau įvardinti, bet taip yra“, – pabrėžė jis, kartu patikinęs, kad įvairių departamentų vadovais praktiškai negali tapti valstybės tarnautojai.

„Valstybės tarnautojas eliminuojamas iš žaidimo“, – teigė R. Klevečka.

Jo teigimu, URM yra dešimtmetį dirbančių žmonių, nekylančių pareigose dėl netobulos vertinimo sistemos. Šią problemą, sako R. Klevečka, būtų galima išspręsti keičiant įstatymą.

„Man gaila tų žmonių, kurie ilgus metus dirba, sąžiningu darbu siekia karjeros ir staiga kažkas „užstato“ į priekį žmogų, kuris neturi nei tos patirties turbūt, nei teisinio realaus pagrindo. Visos bėdos išeina ne todėl, kad įstatymas blogas, bet todėl, kad tomis įstatymo spragomis naudojasi vadovai“, – apgailestavo R. Klevečka.

Jis taip pat pridūrė, kad smarkiai skiriasi ir atašė bei ambasadorių šeimų socialinės garantijos.

„Ambasadoriaus keturių asmenų šeima ir atašė keturių asmenų šeimos išmokos per mėnesį gali skirtis 3 tūkst. eurų ir daugiau, priklausomai nuo valstybės. Ar tai reiškia, kad ambasadoriaus vaikai valgo kitokį maistą nei atašė vaikai? (...) Ta nelygybė yra akivaizdi ir tą pripažino pats URK pirmininkas“, – sakė R. Klevečka.

URM antrą kadenciją vadovauja buvęs socialdemokratas, darbar jokiai partijai nepriklausantis L. Linkevičius.

Ruoš įstatymo pataisas

URM vadovaujantis Linas Linkevičius trečiadienį žurnalistams pripažino, kad problemų yra ir jos yra žinomos. Anot jo, sudaryta darbo grupė, kuriai vadovauja ministerijos kancleris, ruošiamos diplomatinės tarnybos įstatymo pataisos.

„Jeigu, tarkime, paskutiniu metu pavyko pasiekti, kad būtų tam tikras pakilimas atlyginimų požiūrių, tai karjeros augimo yra tam tikrų problemų ir todėl mes į jas atsižvelgsime, kiek įmanoma, taisydami įstatymą“, – sakė L. Linkevičius, pridurdamas, kad įstatymo pataisoms dar turi pritarti Seimas.

Jis nesutiko, kad problemos pradėjo ryškėti jam prieš aštuonerius metus tapus ministru. Pasak L. Linkevičiaus, daugelis tvarkų yra paveldėtos ir yra kone 20-ies metų senumo. Didžiausia problema, anot ministro, yra finansinė.

„Gerai, kad biudžetas ūgtelėjo, bet padidėjimas aišku, toli gražu neatspindi lūkesčių. Manau, kad spręsime ir tas problemas. Žinoma, visada yra labiau patenkintų, labiau nepatenkintų. Tai yra suprantama, bet į visus lūkesčius turime ir privalome atsižvelgti“, – teigė ministras.