Lietuvoje

2019.12.18 09:19

„Snoro“ byla: vienu mygtuko paspaudimu banko turtą pervesdavo į užsienyje esančią sąskaitą

atnaujinta 12.08
Gytis Pankūnas, LRT.lt2019.12.18 09:19

Generalinė prokuratūra praneša, banko „Snoras“ baudžiamojoje byloje kaltinimai pareikšti buvusiems banko vadovams ir akcininkams Vladimirui Antonovui ir Raimondui Baranauskui, kurie šiuo metu slapstosi Rusijoje. Anot teisėsaugos atstovų, dėl nusikalstamų veiksmų padaryta žala siekia beveik 0,5 milijardo eurų. Kaltinamieji, kaip teigė prokurorai, naudojosi įvairiomis operacijomis ir galėjo vienu mygtuko paspaudimu pervesti didžiules pinigų sumas į užsienyje esančias sąskaitas.

Trečiadienį Generalinėje prokuratūroje surengtoje spaudos konferencijoje pranešta, kad „Snoro“ byla perduota teismui. Kaltinimai byloje pareikšti buvusiems banko vadovams ir akcininkams V. Antonovui ir R. Baranauskui.

Abu kaltinamieji šiuo metu yra Rusijoje. Jie kaltinami didelės vertės „Snoro“ turto pasisavinimu, didelės vertės turto iššvaistymu, nusikalstamu bankrotu, nusikalstamu būdu įgyto turto legalizavimu, apgaulingu banko buhalterinės apskaitos tvarkymu, piktnaudžiavimu, dokumentų klastojimu.

„Snoro“ byla – teisme: Rusijoje besislapstantys įtariamieji akimirksniu galėjo pervesti didelius pinigus į užsienio bankus

„Snoro“ veikla buvo sustabdyta 2011 metų pabaigoje.

Spaudos konferencijoje dalyvavęs Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Darius Stankevičius priminė, kad net ketverius metus Londone vyko V. Antonovo ir R. Baranausko ekstradicijos byla Jungtinėje Karalystėje (JK). JK išdavė kaltinamuosius Lietuvai, bet šie pabėgo į Rusijos Federaciją.

„Lietuvai jie nėra pasiekiami. Tai, beje, sunkino ikiteisminio tyrimo eigą ir trikdė ją, tačiau buvo priimtos Baudžiamojo kodekso pataisos, kurios įgalino pabaigti šį tyrimą, perduoti bylą teismui ir nagrinėti ją teisme, kaltinamiesiems nedalyvaujant, tai yra už akių“, – tikino D. Stankevičius.

Prokuroras tikino, kad byloje surinkta pakankamai duomenų kaltinimams pagrįsti. D. Stankevičius dėkojo prokurorams, policijai, užsienio partneriams už bendradarbiavimą byloje.

Vykdė sudėtingas operacijas per užsienio bankus

Kalbėdamas apie „Snoro“ bylą prokuroras pažymėjo, kad įvairios galimai nusikalstamos finansinės operacijos buvo vykdomos per užsienyje esančius bankus.

„Bylos apimtis yra didelė. Ją sudaro 517 tomų medžiagos, prie jos yra pridėtos ir elektroninės laikmenos, kaip atskiri dokumentai ir duomenys. Kaip matote, kaltinamasis aktas sudaro dar 3 tomus medžiagos“, – pasakojo D. Stankevičius.

Anot jo, siekiant užtikrinti galimybę civiliniams ieškiniams ir turto konfiskavimui byloje, kaltinamųjų, su jais susijusių asmenų sąskaitos yra areštuotos tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje.

„Maždaug 230 milijonų eurų sumai“, – apie turto, kurį galima būtų areštuoti, dydį užsiminė prokuroras.

D. Stankevičius spaudos konferencijos metu parodė vieną iš schemų, kuria esą naudojosi kaltinamieji, savindamiesi banko „Snoras“ turtą per vieną iš Šveicarijos bankų.

„Kaip pavyzdį galiu pasakyti, kad viena iš nustatytų finansinių pervedimo turto operacijų sudaro net 74 milijonus eurų, tai yra vienas mygtuko paspaudimas leido turtą pervesti į asmens ar susijusių asmenų sąskaitas užsienio valstybėse“, – aiškino prokuroras.

Dalį turto susekė

Spaudos konferencijoje dalyvavęs Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Specialiųjų užduočių valdybos viršininkas Robertas Šadianecas tikino, kad ikiteisminis tyrimas banko „Snoras“ byloje buvo sudėtingas ir pareikalavo intensyvaus FNTT darbo.

„Kalbant apie skaičius, galiu paminėti, kad buvo kreiptasi į užsienio valstybes su prašymais atlikti tam tikrus veiksmus, surinkti tam tikrus įrodymus užsienyje virš 200 kartų. […] Pačiame tyrime apklausta virš 90 liudytojų, kurių dauguma paliudijo, davė teisingus parodymus. Manome, kad ta informacija bus paviešinta ir teisme“, – tikino R. Šadianecas.

Anot jo, ikiteisminio tyrimo metu atlikta 12 ūkinės-finansinės veiklos tyrimų, atlikti 7 tyrimai, susiję su skaitmeninių laikmenų analize.

FNTT atstovas taip pat dėkojo tarptautinėms teisėsaugos institucijoms, Lietuvos bankui, kurios, pasak R. Šadianecas, efektyviai bendradarbiavo tyrime.

Anot jo, teisėsaugos atstovai dalies pinigų sumos, vertinamos kaip galima žala, tai yra apie 500 mln. eurų, buvimo vietą nustatė.

„Didesnės dalies tų pinigų – 220 milijonų eurų – buvimo vietą mes nustatėme. Šiuo metu byloje jie yra apriboti. Tai leidžia tikėtis, kad ateityje didesnė dalis tos žalos bus atlyginta“, – tikino R. Šadianecas.

FNTT atstovas atskleidė, kad šis turtas – nekilnojamasis turtas, automobiliai, motociklai, akcijos – yra užsienio valstybėse.

Teisėsaugos atstovas, kalbėdamas apie ikiteisminį tyrimą „Snoro“ byloje, tikino, kad galimai nusikalstamus veiksmus galima skirstyti į dvi kryptis – turto pasisavinimas, atliekant pavedimus į užsienio bankus ir turto iššvaistymas, atliekant machinacijas su banko turtu.

Prokuroras D. Stankevičius vėliau patikslino, kad galimai nusikalstamos finansinės operacijos buvo vykdomos per Austrijoje, Liuksemburge, Latvijoje ir kitose šalyse esančius bankus.

Gresia 10 metų laisvės atėmimo bausmė

Prokuroras D. Stankevičius, paklaustas apie „Snoro“ kaltinamuosius V. Antonovą ir R. Baranauską, pripažino, kad prokuratūra iš viešosios erdvės žino, kad V. Antonovas buvo pakliuvęs į Rusijos teisėsaugos akiratį, tačiau pridūrė, kad tikslios informacijos apie tai neturi.

„Mes apie tokius procesus nesame oficialiai gavę informacijos iš Rusijos Federacijos prokuratūros. O daugiau, konkrečiai, kur jie gyvena, ar Rusijos Federacijoje – mes tam tikrą informaciją turime, bet konkretikos nėra“, – apie kaltinamuosius kalbėjo prokuroras.

Jis dar kartą pabrėžė, kad Rusija Lietuvai nei V. Antonovo, nei R. Baranausko neišduoda.

„Atsakymai yra tokie, kad informacija, kurią jie gali suteikti Lietuvai, tai yra „pažeis Rusijos Federacijos įstatymus“ ir jie tokios informacijos pateikti negali. Kitaip sakant, jie mums pateikė neigiamą atsakymą ir daugiau informacijos nekonkretino“, – teigė D. Stankevičius.

Prokuratūros duomenimis, V. Antonovas turi Rusijos pilietybę, o R. Baranauskas – Lietuvos pilietybę, kurios nėra atsisakęs.

Prokuroras D. Stankevičius teigė, kad kaltinamiesiems, atsižvelgiant į jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas, gali grėsti 10 metų laisvės atėmimo bausmė.

Ikiteisminį tyrimą baigė sausį

Ikiteisminis tyrimas buvo pabaigtas 2019 metų sausį. Tada prokurorai pranešė, kad dėl R. Baranausko ir V. Antonovo galimų nusikaltimų buvo padaryta apie 0,5 mlrd. eurų žala kreditoriams, kitiems banko akcininkams ir netiesiogiai valstybei.

Prokuratūros duomenimis, R. Baranauskas Rusijoje yra gavęs politinį prieglobstį.

Teisėsauga įtaria, kad nuo 2008 metų rudens iki 2011 metų vasaros buvo atliktos 35 didelės vertės (nuo 5 mln. iki 74 mln. eurų vertės) banko „Snoras“ piniginių lėšų ir vertybinių popierių pervedimo operacijos į asmenines sąskaitas Šveicarijoje veikiančiuose bankuose.

Taip pat įtariama, kad nuo 2009 metų iki 2011 metų buvo atlikti du didelės vertės galimai neteisėti sandoriai su „Snoro“ turtu.