Lietuvoje

2019.12.24 17:17

Valstybei pabodo dengti alimentus nenorinčiųjų mokėti skolas – griežtins išieškojimą

Artūras Matusas, LRT RADIJO laida „Radijo byla", LRT.lt2019.12.24 17:17

Piktybiškai vengiančiųjų mokėti alimentus mūsų šalyje yra net 37 tūkst. Tai reiškia, kad tiek su vaikais paliktų mamų ar tėčių turi tenkintis kelis kartus mažesnėmis kompensacijomis iš valstybės. Seimo socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė LRT RADIJUI sako, kad alimentus vengiančiųjų mokėti bendra suma siekia net 160 mln. eurų.

Seimo socialinių reikalų ir darbo komitetas, vykdydamas parlamentinę kontrolę, visai neseniai domėjosi vaikų išlaikymo išmokų administravimo situacija ir konstatavo, kad, siekiant mažinti valstybės ir Sodros biudžeto patiriamas išlaidas bei motyvuoti skolininkus grąžinti susidariusias skolas, reikėtų griežtinti skolų išieškojimo tvarką vaiko išlaikymo lėšų, vadinamųjų alimentų, nemokantiems tėvams.

Kaip LRT RADIJUI sako R. Šalaševičiūtė, „Sodros“ pateikti skaičiai verčia ieškoti būdų, kaip susitvarkyti su tėvais, kurie nemoka alimentų savo vaikams. „Valstybei tenka paremti tas šeimas. Nors išmokos vidutinis dydis yra nedidelis – 63 eurai, tačiau skolos likutis šiai dienai siekia net 160 milijonų eur., – konstatuoja R. Šalaševičiūtė. – Prieš du metus skolos likutis dar buvo 143 mln. eur.“.

Pirmininkės teigimu, jau yra daugiau kaip 54 tūkst. administruojamų bylų išieškoti pinigų iš mokėti nenorinčių tėvų. „Vidutiniškai kiekvieną mėnesį išmokos pasiekia 21 tūkst. gavėjų. Iš tėvų išieškoma tik apie keturis mln. eurų. Su tokiais tempais pinigų gavėjams reikiamos sumos reiktų laukti virš 20 metų, – sako pašnekovė. – Be šitų sumų, kur tėvai tiesiogiai yra skolingi, kiekvienais metais dar prisideda milijonas eurų administravimo kaštams padengti: skolininkų paieška Lietuvoje arba užsienyje, raginimai susimokėti skolas, taip pat skolos išieškojimai iš stipendijų, atlyginimų, kitokio turto ir panašiai“.

R. Šalaševičiūtė sako išklausiusi ne vienos moters pasakojimus, kuomet jas su vaikais palikęs vyras perka prabangos prekes, kelis kartus per metus vyksta atostogų į užsienį, tačiau mokėti alimentų savo vaikui net nesiruošia. Pasak jos, kaimynai latviai tokiems mokesčių vengėjams yra uždėję didesnius apynasrius: sunkiau įsigyti buities prekių, kelionių kelialapius, pasiimti paskolą.

„Dėl to reikia kalbėti su verslu, bankais, kelionių agentūromis. Teisiškai tai gali būti sudėtinga, tačiau, ko gero, jau nėra kitos išeities kaip eiti šituo keliu, – apie latvišką skolų išieškojimo modelį kalba Seimo socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė. – Bus galvojama ir apie kitų veiklų tokiems tėvams, pamirštantiems savo vaikus, apribojimą. Pagal įstatymą vaiką privalu išlaikyti“.

Pašnekovė spėja, kad pateikti pasiūlymą, kuris sugriežtintų skolininkų, kurių yra per 37 tūkst., išieškojimą, pavyktų iki kitų metų balandžio mėnesio. Pasak jos, sunkiausias darbas bus susitarti su verslu ir bankais – laukia ilgas derybų kelias.

Vilniaus universiteto (VU) Teisės klinikos vadovas Laurynas Totoraitis, sutikdamas su R. Šalaševičiūtės žodžiais, teigia, kad statistiškai 37 tūkst. mamų, kurios negauna alimentų, yra tik ledkalnio viršūnė. „Ta statistika iš esmės yra dviguba, – sako teisininkas. – „Sodra“ vidutiniškai moka tik 63 eur. Tai yra dalinis vaiko išlaikymo kompensavimas. Pats išlaikymo dydis minimaliai būna 200 eur. Tai reiškia dar 140 eurų skolos kiekvieną mėnesį kaupiasi vienai likusiai mamai ar tėčiui su vaiku iš kito sutuoktinio, kuris slepia savo turtą arba dirba nelegaliai“.

Pasak L. Totoraičio, dažniausiai skolininkas yra darbingas, o turtą įgyja savo tėvo, mamos ar sugyventinės vardu. „Formaliai toks žmogus nieko neturi, nes jis puikiai žino, kad virš jo kabo toks Damoklo kardas – bet ką, ką jis įsigis, momentiškai bus areštuota antstolių ir į tą turtą bus nukreipiamas išieškojimas. Aišku, kad toks žmogus nedirba, patiria dėl to daugybę suvaržymų: negali įgyti sveikatos draudimo, nekaupia pensijai ir dar turi daugybę kitų pasekmių, jau nekalbant apie būsto kreditą“, – tokį kelią pasirinkusio skolininko paveikslą komentuoja VU Teisės klinikos vadovas.

Plačiau – laidos įraše

Parangė Vismantas Žuklevičius