Lietuvoje

2020.01.04 07:00

Mokyklose įsisuko uždaras ratas – kai kurie tėvai autistiškus vaikus priversti mokyti namuose

Domantė Platūkytė, LRT.lt2020.01.04 07:00

Nors tėvai ir mokyklų vadovai piktinasi, kad ugdymo įstaigose trūksta švietimo pagalbos specialistų, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) atstovai negali atsakyti, kiek vaikų tokios paslaugos negauna. Sūnų su autizmo sindromu auginanti Agnė apgailestauja, kad mokytojai nežino, kaip elgtis su specialiųjų poreikių turinčiais vaikais, o specialistų, galinčių padėti, nėra, todėl toks vaikas neretai tiesiog išmetamas iš mokyklos.

Autizmą turintį sūnų auginanti Agnė (vardas pakeistas, redakcijai žinomas – LRT.lt) apgailestauja, kad vaikai, turintys specialiųjų poreikių, negauna švietimo pagalbos specialistų paslaugos. Iki šiol berniukas lankė vieną Vilniaus bendrojo ugdymo mokyklą, specialią klasę, kurioje mokosi nesutrikusio intelekto autizmą turintys vaikai, tačiau Agnė apgailestauja, kad mokykloje pritrūko specialistų pagalbos ir žinių, todėl teko pasirinkti namų mokymą.

„Specialistų visiškai nėra, ne tai kad trūksta – nėra. Mokykla net psichologo neturi – turi tris klases vaikų su autizmu, o mokykloje psichologo nėra jau dvejus metus. Tai kam daryti tokias klases? Pas visus vaikus dokumentuose nurodyta, kad reikia teikti logopedo, psichologo, socialinio pedagogo paslaugas <...> Nieko nėra, niekas neteikiama – suvaro į klases, pastato mokytoją, kuri žalio supratimo neturi, kas tas autizmas, ir vadinasi specialioji klasė“, – piktinasi berniuko mama.

Problemos sprendžiamos apgraibomis

Agnė apgailestauja, kad anksčiau mokykloje turėjo puikią logopedę, tada jos sūnus kalbėjo lietuviškai, o dabar, kai logopedo paslaugų nebėra, lietuviškai vaikas beveik nekalba.

„Niekam neįdomūs šie vaikai, viskas tik ant popieriaus, kad ateis komisija ir pasakys, kaip gražiai dirbame“, – ironizuoja vaiko mama.

Anot Agnės, specialistų trūkumas yra „kosminė problema“ – mokytojai nežino, kaip elgtis su specialiųjų poreikių turinčiais vaikais, todėl sukyla ir mokytojai, ir kitų mokinių tėvai, o specialiųjų poreikių turintis vaikas išmetamas iš mokyklos.

„Sudaro visas sąlygas, kad tu išeitum. O jei nesudaro tokių sąlygų, tai išmeta. <...> Nes nėra specialistų, nėra, kas paaiškina mokytojams. Aš suprantu, iš kitos pusės, mokytojai tiesiog nežino, ką su jais daryti. Jie gali būti puikiausi vaikai, jei moki su jais elgtis“, – kalba vilnietė.

Moteris svarsto, kad mokyklose psichologai vengia dirbti, nes krūvis ten – labai didelis. Atskiro psichologo reikėtų vien trims klasėms, kuriose mokosi vaikai su autizmu, sako ji. Anot Agnės, šie vaikai labai jautrūs, juos gali suerzinti ir zvimbiantys mokykliniai šviestuvai, per ryški šviesa ar per daug spalvų. O psichologo – nėra, todėl visos kilusios problemos sprendžiamos apgraibomis, tvirtina vilnietė.

Atlyginimas – ne vienintelė problema

Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos (LMVA) prezidentas, Kauno KTU inžinerijos licėjaus direktorius Dainius Žvirdauskas portalui LRT.lt sako, kad jo vadovaujamoje mokykloje specialistų trūkumo problemos nėra, tačiau pripažįsta, kad iš kitų kolegų, mokyklų vadovų, išgirsta, kad nepavyksta rasti tokių specialistų. Jis išskiria, kad ieškant švietimo pagalbos specialistų svarbi ir jų kvalifikacija, o vienas esminių rodiklių – nedideli atlyginimai, todėl reikėtų kelti jų koeficientą.

„Atlyginimai nėra pagrindinis rodiklis, tačiau vienas pagrindinių. Atlyginimai buvo dabar keliami, tikrai buvo atsižvelgiama, kilo algos, kaip ir daugeliui viešojo sektoriaus specialistų, bet manau, kad tos problemos yra regionuose labiau. <...> Kiekviena mokykla turi savo specifiką – jei mokykloje yra daug specialiųjų poreikių turinčių vaikų, tų specialistų poreikis yra“, – kalba D. Žvirdauskas.

Anot LMVA prezidento, švietimo pagalbos specialistų Lietuvoje paruošiama užtektinai, o ir jų paruošimas – puikus, tačiau jie ne visada renkasi darbą mokykloje. D. Žvirdauskas akcentuoja, kad nedideli atlyginimai – ne vienintelė priežastis.

„Negaliu kalbėti apibendrintai už kitus, tačiau mano atveju tikrai turėjome gerą specialistę psichologę, tačiau jos krūvis buvo pakankamai didelis, kadangi mokykla tūkstantinė, o psichologas buvo vienas. <...> O vaikų bei šeimų, kuriems nuolat reikia psichologo pagalbos ar konsultacijos, skaičius tikrai didėja“, – tvirtina D. Žvirdauskas.

Padėtį vadina kritine

Problemų mokykloms kyla ne tik ieškant švietimo pagalbos specialistų. Anksčiau vykusiame Neįgaliųjų teisių komisijos posėdyje Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktorė Guoda Ropaitė-Beigė kalbėjo, kad visuomenės sveikatos paslaugų teikimo Vilniaus miesto ir rajono ugdymo įstaigose padėtis yra kritinė. Jos teigimu, iš 472 ugdymo įstaigų neaptarnaujamos 262. Tai reiškia, kad daugiau nei 50 proc. miesto ir rajono vaikų visuomenės sveikatos paslaugos net negauna, tada sakė G. Ropaitė-Beigė. Anot jos, taip yra ne dėl finansavimo trūkumo, o dėl klasifikacinių problemų.

Visuomenės sveikatos priežiūros paslaugos – darželiuose ir mokyklose teikiamos paslaugos, kurių pagrindinis tikslas yra saugoti ir stiprinti vaikų sveikatą aktyviai bendradarbiaujant su jų tėvais, įstaigos administracija bei mokytojais.

Neįgaliųjų teisių komisijos posėdžio metu Guoda Ropaitė-Beigė išskyrė, kad ir būsimi studentai visuomenės sveikatos studijas renkasi vangiai. Anot Vilniaus universiteto Komunikacijos ir rinkodaros skyriaus vadovo Ervino Spūdžio, šiemet iš 80 vietų per bendrąjį priėmimą buvo priimti 22 studentai. 2018 m. tokių studentų buvo 46, o 2017 m. – 62.

„Mūsų praktinėje veikloje neretai jauni žmonės, net ir baigę visuomenės sveikatos studijas, turi nemažai klaidingų įsitikimų dėl tokio specialisto darbo ugdymo įstaigose. Manoma, kad ši pozicija yra antraeilė, mokyklos bendruomenė nemato jo kaip sveikatos klausimų lyderio arba šiems klausimams mokyklos gyvenime tiesiog trūksta laiko“, – LRT.lt sako G. Ropaitė-Beigė.

Jos teigimu, toks visuomenės sveikatos specialistų trūkumas neturėtų būti siejamas tik su atlyginimais – tam, kad į mokyklas pritrauktume daugiau žmonių, reikėtų teisingo nacionalinio požiūrio tiek iš sveikatos, tiek iš švietimo sistemų, kalba G. Ropaitė-Beigė. Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktorė pabrėžia, kad reikėtų ne tik keisti teisės aktus, skirti finansavimą, bet ir dirbti su mokyklų vadovais, tėvais bei mokytojais, akcentuoti sveikatos ugdymo ir priežiūros paslaugų reikalingumą.

„Galima teigti, kad daugiausia iššūkių kyla dėl to, jog visuomenės sveikatos priežiūros specialisto darbo laiko trukmė tiesiogiai priklauso nuo vaikų (mokinių) skaičiaus ugdymo įstaigoje. Tai reiškia, kad itin mažuose darželiuose ar mokyklose yra nustatyti labai maži darbo krūviai, t. y. nuo 2 ar 4 val. per savaitę.

Vilniaus miestas yra išskirtinis dėl tokių nedidelių ir privačiai įsteigtų įstaigų skaičiaus, jų yra daug ir jas aptarnauti yra gana keblu. Taip yra dėl to, kad specialistai, norėdami dirbti vienu etatu, turi vykdyti savo funkcijas net keliose įstaigose. To vengiama ir dėl kelionės į darbo vietas laiko, ir dėl to, kad sudėtinga per tokią laiko trukmę atlikti valstybės perduotas paslaugas nepriekaištingai“, – pasakoja G. Ropaitė-Beigė.

Problema išaugs kelis kartus

Šiuo metu visuomenės sveikatos specialistais gali dirbti ir tam tikrus kursus išklausę slaugytojai ar felčeriai, tačiau nuo 2024 metų laukia pokyčiai. Šį darbą galės dirbti tik visuomenės sveikatos studijas baigę specialistai. Kalbėdama su LRT.lt, G. Ropaitė-Beigė svarsto, kad tokie pokyčiai vykdomi siekiant gerinti visuomenės sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir įvaizdį, kadangi šių specialistų darbas apima labai daug sričių, norima, kad tai būtų atliekama profesionaliai pasirengusių žmonių.

„Visgi reikia pripažinti, kad sprendimas teisės aktuose dėl išsilavinimo turėjimo nesprendžia šios problemos, tam nėra pasiruošta. Visada vykdant pokyčius turi būti atlikti namų darbai, t. y. įvertinta, kiek rinkoje yra jau parengtų ir pasiruošusių dirbti specialistų, kiek jų vis dar dirba neturėdami numatomo išsilavinimo, turi būti suplanuoti realūs veiksmai, ką daryti, kad tikslas būtų pasiektas.

Vilniaus visuomenės sveikatos biuro situacija šiuo aspektu labai skaudi – iš 186 specialistų, kurie šiuo metu dirba, nuo 2024 m. reikiamo išsilavinimo neturės apie 70 proc., tik vos keli žmonės yra pradėję studijuoti. Vadinasi, jau dabar egzistuojanti problema dėl šių specialistų trūkumo Vilniaus mieste ir rajone 2024 m. išaugs dar kelis kartus“, – LRT.lt tvirtina G. Ropaitė-Beigė.

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Sveikatos stiprinimo skyriaus patarėja Audronė Astrauskienė sako, kad apie pokyčius, laukiančius nuo 2024-ųjų, kalbama jau ne vienerius metus: „Specialistai, kurie nori ir yra apsisprendę tęsti darbus, turi visas galimybes įgyti reikiamą kvalifikaciją“.

A. Astrauskienės teigimu, „išties išskirtine situacija“ Vilniaus mieste ir rajone SAM domisi nuo rudens, pokyčiai yra stebimi, o kokios aplinkybės lėmė tokią situaciją, detaliau planuojama nagrinėti Visuomenės sveikatos biurų veiklą koordinuojančios komisijos posėdyje artimiausiu metu.

Ministerijos atstovė taip pat pabrėžia, kad šiemet padidintas finansavimas savivaldybių visuomenės sveikatos biurams suteikė galimybę specialistams mokėti didesnį atlyginimą – vidutinis mėnesinis darbo užmokestis yra 1358 eurai iki mokesčių. A. Astrauskienė pabrėžia, kad siekiant kokybiškiau organizuoti biurų veiklą ir mokyklose vaikams skirti daugiau dėmesio, nuo šių metų, priklausomai nuo gyvenamosios vietovės, sumažintas vienam visuomenės sveikatos specialistui tenkantis mokinių skaičius.

Trūksta daugiau nei 20 mln. eurų

Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėjas švietimo ir kultūros klausimais Jonas Mickus išskiria, kad nors švietimo pagalba priskiriama prie savivaldybių funkcijų, kol kas savivaldybėms neskiriamas reikiamas finansavimas, o esamo finansavimo neužtenka daugiau nei dešimtmetį.

„Švietimo pagalba yra sudedamoji ugdymo proceso dalis, todėl neužtikrinus reikiamo finansavimo stinga šios srities specialistų. Dėl to nukenčia vaikų ugdymo kokybė bei specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių, imigrantų bei reimigrantų integracija“, – apgailestauja J. Mickus.

Savivaldybių asociacijos atstovas akcentuoja, kad neretai vienam specialistui tenka daugiau mokinių, nei priklauso pagal nustatytas normas. Pavyzdžiui, sako jis, vidutiniškai vienam psichologui tenka 547 vaikai, kai normose numatyta, jog jam turėtų tekti beveik 150 mokinių mažiau – 400 vaikų. Specialiajam pedagogui vidutiniškai tenka 55,45 specialiojo ugdymo poreikį turintys vaikai (normatyvas – 50), socialiniam pedagogui tenka 424 vaikai (normatyvas – 400). Šiek tiek geresnė logopedų situacija – vidutiniškai vienam logopedui tenka 26,8 mokinių, kai pagal normas jam turėtų tekti 30 vaikų.

Savivaldybių duomenimis, 2019 metais švietimo pagalbai trūksta per 20 mln. eurų, sako J. Mickus. Jei švietimo pagalbos specialistų etatų būtų tiek, kiek nustatyta Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, reikėtų dar apie 10 mln. eurų, akcentuoja jis.

Kiek vaikų negauna pagalbos – neaišku

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) teigia, kad 2019–2020 m. bendrojo ugdymo mokyklose iš viso dirba 2 tūkst. 219 švietimo pagalbos specialistų (psichologų, socialinių pedagogų, logopedų, specialiųjų pedagogų...).

Pasiteiravus, kiek vaikų, turinčių specialiųjų poreikių, negauna bent vienos iš šių paslaugų, ministerija atsakė, kad iki šiol tokia informacija nebuvo renkama. Statistika apie paskirtą ir teikiamą švietimo pagalbą pradėta rinkti 2019-2020 mokslo metais, tikimasi, kad tai leis nustatyti, kokia reikalinga pagalba neteikiama.

Anot ŠMSM atstovų, švietimo pagalbos specialisto atlyginimas labai priklauso nuo pareiginės algos koeficiento, stažo ir švietimo įstaigos vadovo jam skiriamo krūvio. Pavyzdžiui, trečios kategorijos psichologas, vyresnysis specialistas, kurio darbo stažas yra nuo 10 iki 15 metų, gauna daugiau nei 1000 eurų „ant popieriaus“.

Nuo 2020 m. sausio 1 d. visiems švietimo pagalbos specialistams sutarta nustatyti maksimalius koeficientus, todėl įstaigos vadovas, skirdamas atlyginimą, neturės galimybės varijuoti minimalios ir maksimalios skalės ribose – už tą patį darbo krūvį (etatą) ir mieste, ir rajone bus nustatomi vienodi maksimalūs koeficientai, teigia ministerijos atstovai.