Istorijos

2020.01.04 18:53

Emigrantei siekti mokslų neleido vyras

Giedrė Čiužaitė, Mindaugas Laukagalis, LRT RADIJO projektas „4 milijonai", LRT.lt2020.01.04 18:53

„Po poros metų mokslus turėjau mesti, nes vyras pavydėjo, kad galiu kažką susirasti. Ištekėjau už jo jauna, 20-ties metų. Po vaikelio atsiradimo jis ir Lietuvoje man neleido mokytis“, – LRT RADIJUI pasakoja Jolanta Bolšunova.


Be kalbos ir savų namų

Didžiosios Britanijos mieste Piterbore, kuris yra už maždaug 150 kilometrų į Šiaurę nuo sostinės Londono – daug lietuvių. Ten reikalingi įvairių sričių specialistai, kurie padeda bendrauti su lietuviais ir lietuvių kalba, nes ne visi pramoksta angliškai, be to, padeda ir mentaliteto supratimas tokiuose multikultūriniuose miestuose.

Tad be vertėjų, policininkų iš Lietuvos, Britanijos valdžia samdo ir sveikos gyvensenos specialistę, kuri vadinamosiose bendrosios praktikos klinikose, kurios primena mūsiškes šeimos klinikas, padeda žmonėms atsisakyti žalingų įpročių: rūkalų, alkoholio ir numesti svorio. Tai Jolanta Bolšunova, kuri anksčiau daug laiko skirdavo kūno rengybai, vadinamajam lengvajam kultūrizmui – dabar šioje srityje pati daro pertrauką, tačiau kitus skatina ir sportuoti, ir gyventi sveikai.

Jolanta Anglijoje atsidūrė vyro vedama. Pasak jos, keliems mėnesiais, prieš dešimtmetį, išvykęs jos mylimasis į Lietuvą parsivežė solidžią pinigų sumą. Ilgai nedvejojusi, pora nusprendė emigruoti.

„Taip kartu su vyru ir vaiku atsidūrėme Anglijoje. Apsistojome pas draugus. Kalbos nemokėjau – mokykloje mokiausi rusų ir vokiečių kalbų“, – emigracijos pradžią prisimena sveikos gyvensenos specialistė.

Guodė dukros palaikymas

Naujai iškepta emigrantė kartu su vyru įsidarbino vaisių fabrike. Jame teko dirbti naktimis, mat laisvų darbo vietų dieninėje pamainoje nebuvo.

„Vaikui buvo vos treji su puse metukų. Iš pradžių draugai apsiėmė prižiūrėti mūsų dukrą, tačiau ir jiems norėjosi savo gyvenimo, tad teko vienam iš mūsų darbą aukoti. Jei jau taip gaudavosi, kad tekdavo dirbti abiems tą pačią naktį, vaikas mus suprasdavo ir kitą rytą anksti nežadindavo, – savo dukros supratingumu maloniai stebisi Piterboro lietuvė. – Leisdavo mums pamiegoti ir apie 12-tą valandą su kava mus pasitikdavo. Žinoma, vanduo buvo iš krano, bet ji labai stengėsi dėl mūsų“.

Trys metai – tiek reikėjo anglų kalbai pramokti. Jolanta tikina, kad dirbdama fabrike, su kolegomis bendravo lietuvių, rusų ir lenkų kalbomis, tad anglų kalbos net ir neprireikė.

„Papildomai užsidirbti, pradėjau valyti verslo biurus. Tai truko vos pusmetį, tačiau per jį pramokau anglų kalbos tokiu lygiu, kad jau galėjau eiti mokytis į koledžą“, – lietuviškame restorane Piterbore pasakoja J. Bolšunova.

Vis tik siekti mokslų koledže Jolantai trukdė pavydusis vyras. „Po poros metų mokslus turėjau mesti, nes vyras pavydėjo, kad galiu kažką susirasti. Ištekėjau už jo jauna, 20-ties metų. Po vaikelio atsiradimo jis ir Lietuvoje man neleido mokytis, nes galvojo, kad koks kitas vyras mane gali pavilioti, – atvirauja moteris. – Vėliau su vyru išsiskyriau ir Anglijoje sėkmingai tęsiau studijas“.

Dar prieš skyrybas su vyru, Jolanta susidomėjo sportu ir sveika mityba. Naujas susidomėjimas ilgainiui tapo ir pragyvenimo šaltiniu, išstūmusiu darbą sandėlyje.

„Pusmetį dirbau trenere. Puse etato. Vėliau susiradau darbą valstybiniame sektoriuje ir dabar dirbu su emigrantais poliklinikoje. Padedu jiems atsikratyti žalingų įpročių ir patobulinti kūno linijas“, – sako pašnekovė.

Pasenti Anglijoje nenori

Anglijos lietuvė neabejoja, kad dėl nutukimo Britanijoje yra kaltas masinis pusfabrikačių vartojimas. Tuo tarpu sveikai maitintis atsieina brangiau.

„Jei Lietuvoje nusipirksime šokoladuką, tai Anglijoje už tą sumą mums išeis keturi tokie. Žmogus praranda saiką ir tiesiog leidžia sau atsipalaiduoti. Tokiu būdu yra priaugama daug svorio, – konstatuoja poliklinikos Piterbore darbuotoja. – Pačių britų sveikata yra labai bloga. Iš dešimties britų viršsvorio problemų turi net devyni vyrai ir šešios moterys. Maitintis sveikai čia yra gan brangu“.

Emigrantė sako pastebinti, kad vis daugiau lietuvių renkasi grįžimą namo. „Lietuvius baugina ta nežinomybė dėl „Brexito“. Be to, stiprėja nuomonė, kad jau ir Lietuvoje galima uždirbti tokius pinigus, kaip kad čia, – tvirtina J. Bolšunova. – Dar viena priežastis – kainos čia auga sparčiau, nei atlyginimai. Jau nebeuždirbsi tų „aukso kalnų“, kaip kad anksčiau“.

Jolanta sako senatvę norinti praleisti ten, kur šilta. „Nenorėčiau pasenti Anglijoje. Čia geros pensijos, tad jos pakaktų šiltuose kraštuose gyventi. Dar ir namą galima būtų išnuomoti“, – apie ateities perspektyvą garsiai svajoja su lietuviais Piterbore dirbanti sveikos gyvensenos specialistė.

Plačiau – radijo projekto „4 milijonai“ įraše

Parengė Vismantas Žuklevičius


Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.