Lietuvoje

2019.12.17 18:20

Salamakinas: grįžkime prie tarnybinio automobilio – duokime Seimo nariui „golfuką“

LRT TELEVIZIJOS laida „LRT Forumas“, LRT.lt2019.12.17 18:20

Mykolo Romerio universiteto (MRU) profesorė Toma Birmontienė įsitikinusi, kad Seimo nariams suteiktos įvairios garantijos palaipsniui virsta privilegijomis, tad jas reikėtų peržiūrėti. O štai Seimo senbuvis Algimantas Salamakinas tvirtina, jog Seimo narių veiklą būtina aiškiai reglamentuoti, numatant prievolę mokėti už komunalines paslaugas parlamento viešbutyje, įteisinti atostogas, tačiau, jo teigimu, kai kurios garantijos, pavyzdžiui, tarnybinio automobilio naudojimas, turi būti grąžintos.

Apie Seimo narių darbo režimą, garantijas, privilegijas ir parlamento prestižą, nuvilnijus skandalams dėl parlamentarų naudojimosi Seimo viešbučiu, diskutuota LRT TELEVIZIJOS laidoje „LRT forumas“.

Laidoje dalyvavęs Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, paklaustas apie „valstietės“ Agnės Širinskienės teiktą ir vėliau atsiimtą iniciatyvą panaikinti parlamento vadovo apsaugą, pažymėjo, kad tai, jo manymu, buvo kvailas poelgis.

„Baimė pagimdė kitokius veiksmus. O dabar tai buvo jeigu ne juokingas, tai kvailas veiksmas, kuris buvo įvertintas ir žinovų, ir visuomenės“, – tikino V. Pranckietis.

MRU profesorė, konstitucinės teisės žinovė T. Birmontienė tvirtino, kad Seimo pirmininko pareigos tam tikromis aplinkybėmis gali prilygti prezidento pareigoms, tad jų menkinti nevalia.

„Susidaro tam tikros aplinkybės, kai Seimo pirmininkas tampa tuo viceprezidentu. Tuo atveju Artūras Paulauskas ir ėjo tas pareigas. Seimo pirmininkas, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, gali eiti prezidento pareigas arba jį laikinai pavaduoti“, – aiškino T. Birmontienė.

2000–2004 m. ir 2004–2006 m. Seimo pirmininko pareigas ėjęs Artūras Paulauskas laidoje pažymėjo, kad parlamento vadovui apsauga yra tam tikra našta, mat pareigūnai Seimo pirmininką seka nuolat. Anot jo, diskutuoti dėl apsaugos panaikinimo galima, tačiau to nereikėtų daryti, siekiant kažkam atkeršyti.

LRT forumas. (Ne)būtinos privilegijos: Seimo pirmininkų pasakojimuose – problemos kelionėse su šeima ir miegas apsaugos akivaizdoje

„Jeigu mes sutariame, kad to nereikia, jeigu prezidento gyvybei negresia pavojus, nei Seimo pirmininkui, nei Vyriausybės vadovui, – tai taip, panaikinkime šitą apsaugą. Gal sutaupysime pinigų, bet tai turi būti padaryta kartu, o ne išskiriant ir kerštaujant kaip šiuo atveju“, – prisiminęs A. Širinskienės siūlymą kalbėjo A. Paulauskas.

Prašė, kad nevežtų su švyturėliais

2012–2013 m. Seimo pirmininko pareigas ėjęs Vydas Gedvilas taip pat tikino, kad ne vienas parlamento vadovas svarstė, kaip atsisakyti apsaugos. Buvęs parlamento vadovas tikino, kad jam pačiam privilegijos, pavyzdžiui, vežiojimas automobiliu, niekada nebuvo prie širdies.

„Aš paprašiau (pareigūnų – LRT.lt) ir pasitariau, kad manęs nevežtų su švyturėliais“, – prisiminė V. Gedvilas.

A. Paulauskas savo ruožtu prisiminė, kad jo žmona ir vaikai, kai jis dirbo Seimo pirmininku, negalėjo kartu su juo važinėtis.

V. Pranckietis pabrėžė, kad nereikėtų valstybės vadovus saugantiems Vadovybės apsaugos departamento pareigūnams aiškinti, kaip jie turi atlikti savo darbą.

„Jie žino, ką jie turi daryti. Aš jų nemokau. Taip, aš paprašau, kad, jeigu galima, jie važiuotų ramiau. [...] Bet jie daug kartų pasakė – „mes neturime teisės sustoti“. Mes neturime jiems prikišti taisyklių, mes esame jų krovinys ir būkime mandagiu kroviniu“, – dėstė V. Pranckietis.

Tačiau profesorė T. Birmontienė, kalbėdama apie Seimo pirmininko apsaugą, iškėlė mintį, kad vis dėlto ir šią tvarką galima būtų peržiūrėti.

„Problema yra ta, kad, jeigu vieną kartą įtvirtiname kokią garantiją, mes ją pamirštame, prie jos negrįžtame ir ji taip degraduoja“, – komentavo T. Birmontienė.

Laidoje dalyvavęs Seimo senbuvis, socdemas A. Salamakinas pažymėjo nieko blogo nematantis, jeigu parlamento vadovas per miestą vežamas automobiliu su įjungtais švyturėliais. Anot jo, didžiųjų užsienio šalių vadovų palyda neretai būna gerokai didesnė negu Lietuvos vadovų.

Profesorė T. Birmontienė replikavo, kad ne visada būtina imti pavyzdį iš užsienio valstybių.

„Negalime žiūrėti į visas valstybes, nes yra valstybės, kuriose Konstitucinio Teismo pirmininkas turi lėktuvą ir apsaugą. Tai mes ką? Perkelsime tas privilegijas čia?“ – klausė MRU profesorė.

2013–2016 m. Seimo pirmininko pareigas ėjusi buvusi „darbietė“ Loreta Graužinienė akcentavo, kad nuolatinis pareigūnų dėmesys nėra malonus, bet Lietuvos valstybės vadovai turi būti saugomi, atsižvelgiant į jų statusą.

„Kai tu turi pusę metro privačios erdvės visą tą laikotarpį, tai, patikėkite, gyventi labai sudėtinga, bet, kadangi prasidėjo Ukrainos įvykiai, prasidėjo visi neramumai kaimynėse valstybėse, tas klausimas liko vėl tame lygmenyje, kuriame ir buvo. Taip, iš pradžių buvo kalbėta apie skandinaviškus modelius, bet realybė padiktavo šiek tiek kitus dalykus.

Jūs nepamirškite, kad Seimo pirmininkas dirba ir užsienio politikoje, Jūs nepamirškite, kad Seimo pirmininkas, kaip ir prezidentas, ir premjeras, gauna lygiai tokią pačią slaptą informaciją, kurios kiti galbūt negauna, ir turi vadovautis ja, priimti visi trys sprendimus. Ne šiaip sau čia viskas taip padaryta“, – apie Seimo pirmininko apsaugą kalbėjo buvusi parlamento vadovė.

Turinčiuosius būstą sostinėje ragino už viešbutį susimokėti pačius

Seimo pirmininkas V. Pranckietis, laidoje kalbėdamas apie Seimo viešbutį, pabrėžė, kad jo parduoti nereikėtų, mat, pavyzdžiui, sistema, kai parlamentarams būtų skiriami pinigai būsto nuomai, būtų daug brangesnė.

„Gerai, kad jis (Seimo viešbutis – LRT.lt) yra. Jis yra labai taupus dalykas, lyginant su tuo, jeigu reikėtų nuomoti ar ką nors kita daryti. Jeigu reikėtų iš naujo kurti, tai neapsimokėtų. Tada apsimokėtų leisti lėšas nuomai ar dar kokiam kitam būdui.

Kada vienas būstas vidutiniškai kainuoja 88 eurus išlaidų per mėnesį, tai tikrai yra labai menkos išlaidos, palyginti su tuo, kai, tarkime, estai per mėnesį išleidžia 800 eurų kompensacijoms (už būsto nuomą – LRT.lt)“, – dėstė V. Pranckietis.

MRU profesorė T. Birmontienė tvirtino mananti, kad Seimo viešbutis yra parlamentarų privilegija, kurios galima būtų atsisakyti.

„Galbūt vis tik tada įteisinkime kažkokius nuompinigius ar dar kažką? Kiekvienas Seimo narys pagal savo poreikį prisimokėdamas susiras tokį gyvenimo būstą, kuriame jam bus malonu.

Jūs sakote, kad pigu. Pasižiūrėkite į Lietuvos pensininkus, kurie vasarą taupo, kad žiemą susimokėtų už šildymą. Kurie Seimo nariai apmoka? Juk tos išlaidos... Socialinio būsto gyventojai daugiau moka“, – pažymėjo T. Birmontienė.

A. Salamakinas tikino, kad naudojimosi Seimo viešbučiu sistemą galima tobulinti, numatant, kad Vilniuje butus turintys ir gyvenimą Seimo viešbutyje pasirinkę tautos išrinktieji patys mokėtų už paslaugas.

„Pirma – reikia mokėti už komunalinius patarnavimus besąlygiškai, nes, jeigu gyvenu Vilniuje, nesinaudoju vandeniu Kėdainiuose. [...] Antras dalykas, dėl ko skandalas kilo, buvo išimtys. Padaryta išimtis ir Seimo nariai, kurie turi gyvenamąjį plotą Vilniuje, jį išnuomoja ir eina gyventi į bendrabutį. Tai visi 70 vilniečių galėtų elgtis taip. Tada reikia statyti dar vieną bendrabutį.

Tos kvailos išimtys ir privedė prie to skandalo dėl ministro, dėl kitų, kai atsirado gudručių, kurie turi tris butus Vilniuje, bet ne, eina gyventi į bendrabutį. [...] Bet nereikia išimčių. Jeigu turi butą ir eini gyventi į Seimo bendrabutį, tai moki rinkos kainą. Kiek dabar ten reikėtų mokėti? 400–500 eurų“, – aiškino A. Salamakinas ir pridūrė, kad nuompinigių sistema Seimo nariams būtų per daug brangi.

V. Pranckietis replikavo, kad Seimo narių veiklą reglamentuojantis įstatymas, kuris ne kartą parlamente buvo svarstytas, bet nepriimtas, šiuo metu užstrigęs Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete.

„Tame įstatyme numatytas mokėjimas už šildymą, už vandenį (Seimo viešbutyje – LRT.lt)“, – tikino Seimo pirmininkas.

Jis tvirtino, kad, sprendžiant parlamento narių apgyvendinimo klausimus, iš esmės yra tik dvi alternatyvos.

„Nėra nė vienos šalies – pasidarėme visos Europos analizę, – kuri arba nekompensuotų (už būsto nuomą – LRT.lt), arba neduotų buto. Pavyzdžiui, Prancūzija tam parlamento nariui, kuris gyvena saloje, išnuomoja butą. Tie, kurie gyvena Prancūzijoje, jiems nuomoja viešbutį kiekvieną kartą“, – aiškino V. Pranckietis ir pridūrė, kad taip pat svarstyta ir apie ilgalaikę viešbučio nuomą Seimo nariams.

Susikirto dėl tarnybinių automobilių

LRT.lt primena, kad 2016 m. naujoji valdančioji dauguma pakeitė Seimo narių parlamentinei veiklai skirtų lėšų naudojimo tvarką, atsisakydama automobilių nuomos biudžeto lėšomis. Kartu buvo atsisakyta ir tarnybinių automobilių.

Laidoje „LRT forumas“ socdemas A. Salamakinas, svarstydamas, kodėl parlamentarai nedrįsta priimti Seimo narių veiklą reglamenčio įstatymo, pažymėjo, kad tautos išrinktieji nenori įteisinti savo atostogų, mat dabar neformaliai jie gali atostogauti kone pusmetį. Kita priežastis, kodėl nepriimamas minėtas įstatymas, pasak A. Salamakino, Seimo narių nenoras aiškiai apibrėžti galimybes naudotis tarnybiniu ar kitu transportu.

Pats A. Salamakinas tikina manantis, kad Seimo nariams reikėtų grąžinti tarnybinius automobilius.

„Grįžkime prie to tarnybinio automobilio, duokime Seimo nariui tą „golfuką“. Baigiasi kadencija ir kitam perleiskime automobilį“, – aiškino parlamentaras.

T. Birmontienė stebėjosi tokia Seimo nario mintimi. Anot jo, parlamentarai galėtų važinėtis ir nuosavais automobiliais.

„Nejaugi mes renkame į Seimą žmones, kurie negali net automobilio įsigyti?“ – klausė MRU profesorė.

A. Salamakinas replikavo, kad Seimo nariai turi turėti galimybę naudotis tarnybiniu transportu, mat juo naudojasi ir kiti valdžios atstovai.

„Seniūnijos seniūnas turi tarnybinį automobilį, jau nekalbant apie 60 merų, vicemerus. Ir Konstitucinio Teismo pirmininkas turi automobilį, ir ministrai, o Seimo narys yra toks „dundukas“, kad jam nieko nereikia duoti. Jam į Skuodą važinėti savo automobiliu yra lengviau negu ministrui į darbą ir atgal? Tai atimkime iš visų – iš Konstitucinio Teismo pirmininko, iš ministrų“, – stebėjosi socdemas.

V. Pranckietis, paklaustas apie tebeveikiantį parlamento garažą, teigia, kad toks garažas turėtų išlikti. Vis dėlto, jo manymu, šiuo metu daug svarbesnė užduotis turėtų būti privažiavimo ir automobilių statymo prie Seimo problemos sprendimas.

„Mes visada turime problemą su atvažiavusiaisiais į Seimą. Jeigu jau žmogui išrašėme kvietimą į Seimą, tai jo automobilis turėtų tilpti ir atsistoti. Mes galėtume sukurti toje vietoje, kur yra žvyruota aikštė, padorią aikštę visiems žmonėms, kad jie galėtų atvažiuoti: ir Seimo nariai, ir darbuotojai, ir visi kiti“, – svarstė Seimo pirmininkas.

Parengė Gytis Pankūnas.

Populiariausi

24

Lietuvoje

2021.04.18 07:00

„Stasy, mes rinkimų nelaimėsim“: kodėl pirmuoju prezidentu Lietuva išrinko komunistą Brazauską?

pirmą kartą publikuojamų nuotraukų galerija
24
Karantinas Vilniuje
COVID-19 TRUMPAI 13

Lietuvoje

2021.04.18 09:35
COVID-19 TRUMPAI

Lietuvoje – 726 nauji COVID-19 atvejai, 6 mirtys, pirmąja doze paskiepyti 1452 žmonės

ligoninėse gydomas 1101 COVID-19 pacientas; atnaujinta 09.44
13