Lietuvoje

2019.12.16 18:13

Kuršių istorijos puoselėtojai liko šokiruoti ant Purmalių piliakalnio radę aukurą

Jovita Gaižauskaitė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2019.12.16 18:13

Kuršių istorijos puoselėtojai ant greta Klaipėdos esančio Purmalių piliakalnio aptiko baltų tikėjimo išpažinėjų – Klaipėdos romuviečių – sumūrytą aukurą. Aplink aukurą kažkas įkūrė visą stovyklavietę su suolais, stalu ir iešmais šašlykams. Paveldosaugininkai leido aukurą griauti – Piliakalniai saugomi ir tokia veikla ant jų negalima.

Ant Purmalių piliakalnio apsilankę Kuršių gyvosios istorijos klubo „Pilsots“ nariai liko šokiruoti radę buvusioje kuršių gyvenvietėje sumūrytą aukurą.

„Atėjom ir radom sumūrytą pusmetrio aukščio iš akmenų ir cemento lyg aukurą, pagal jų įsivaizdavimą. Maža to, šalia to vadinamojo aukuro buvo du suolai, įkasti į žemę, stalas medinis, rietuvė malkų, po stalu radome daug šašlyko iešmų, druskos paketėlį, suprantat, tai yra piliakalnio niokojimas“, – pasakoja žurnalistas, kraštotyrininkas Denisas Nikitenka.

Klubo nariai, paveldosaugininkams leidus, aukurą išardė, suolus išnešė, ir ėmė ieškoti, kieno tai darbas.

„Tai galbūt yra susiję su žmonėm, kurie vadina save baltų arba protėvių tikėjimo išpažinėjais, bet jų yra įvairių, ir kai kurie tiesiog interpretuoja tą baltišką religiją pagal savo supratimą“, – mano D. Nikitenka.

Pasirodo, keletą kartų per metus ant Purmalių piliakalnio apeigas atlieka religinės bendruomenės „Klaipėdos Romuva“ nariai.

„Aplinkui Klaipėdą mažai yra tokių vietų, kur būtų sakralinė vieta. Mes ten uždegdavom ugnį, atlikdavom atitinkamas apeigas“, – sako „Klaipėdos Romuvos“ sekretorius Valdemaras Domeikis.

Pasak romuviečių sekretoriaus, jie žodinį leidimą aukurui turėję, tačiau sutinka – akmenis skiediniu sulipdę, nes kaskart rasdavo juos išspardytus. Tačiau paveldosaugininkai ragina neklastoti istorijos – tokių aukurų nebuvę.

„Kalbant apie apeigas, tikrai mes nedraudžiame, kad romuviečiai ar kiti pagonybę praktikuojantys žmonės galėtų atlikti apeigas, ar tai ant piliakalnių, ar ant alkakalnių, tačiau svarbu, kad tų apeigų metu nebūtų žalojamos mūsų archeologinių paminklų vertingosios savybės“, – tvirtina Kultūros paveldo departamento vyriausiasis specialistas Laisvūnas Kavaliauskas.

Piliakalniuose draudžiama kasinėti, ardyti archeologinius sluoksnius. Juolab, įrenginėti stovyklavietes. Paveldosaugininkai sako, kad kalbėsis su romuviečiais ir ragins apeigas atlikti kitose vietose, ne ant saugomų piliakalnių.

Plačiau žiūrėkite reportaže:

Žinios. Paskelbti šių metų Nacionalinių kultūros ir meno premijų laureatai – komisijos nariai džiaugėsi moterų persvara