Lietuvoje

2019.12.19 16:05

Naujausias Barto filmas toliau kelia aistras – ar jį galima rodyti šauktiniams?

Režisieriaus Šarūno Barto filmas apie partizanus „Sutemose“ toliau kelia aistras. Lietuvos kariuomenė tvirtina šauktiniams žiūrėti jo nedraudžianti, bet neįtraukia į šauktiniams rekomenduojamų patriotinių pilietinių filmų sąrašą – esą dar nebuvo galimybės jo įvairiais kampais išanalizuoti.

Gruodį Lietuvos kino teatruose pradėtas rodyti Š. Barto filmas „Sutemose“ sukėlė tikrą audrą. Istorikai, saugumo ekspertai pasidalijo į dvi stovyklas. Vieni jų režisieriui žėrė kaltinimus partizanų menkinimu, istorijos iškraipymu ar net kaltino tarnavimu Rusijos interesams, kiti gyrė kino kūrėją už autentišką partizanų išgyvenimų ir itin sunkaus Lietuvos istorijos laikotarpio ekranizavimą.

LRT.lt šaltinių teigimu, debatai dėl esą nepatriotiško ir nerekomenduotino filmo verda ir Lietuvos kariuomenėje. Čia kilo diskusija, ar filmą verta žiūrėti šauktiniams.

Tikina cenzūra neužsiimantys, bet filmo į rekomenduojamųjų sąrašą dar neįtraukė

LRT.lt kalbintas Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento Karinių viešųjų ryšių skyriaus vedėjas Laimis Bratikas tikino, kad oficialiai Lietuvos kariuomenė nėra rekomendavusi šauktiniams nežiūrėti Š. Barto filmo „Sutemose“.

„Oficialiai jokios tokios rekomendacijos būti negalėjo. Čia kažkas manipuliuoja“, – tikino L. Bratikas.

Tiesa, Lietuvos kariuomenės atstovas pripažino, kad minėtas Š. Barto filmas nepatenka į patriotinių filmų, kuriuos rekomenduojama pažiūrėti šauktiniams, sąrašą.

„Šauktiniams yra sudarytas patriotinių pilietinių filmų sąrašas, kuriuos rekomenduojama žiūrėti. [...] Šarūno Barto filmas kol kas į tą kategoriją nepatenka dėl kelių priežasčių. Pirmiausia, tai yra naujas filmas. Antra – mes neturėjome galimybės įvairiais kampais išanalizuoti to filmo. Tai tas filmas negalėjo patekti į patriotinių pilietinių filmų sąrašą ir negalėjo patekti į nerekomenduotinų sąrašą. Dabar yra tik asmeniniai tam tikrų žmonių vertinimai. Taip, aš mačiau tą filmą, turiu asmeninę nuomonę“, – kalbėjo L. Bratikas.

Anot jo, tam, kad būtų nuspręsta, kaip vertinti Š. Barto filmą „Sutemose“, reikėtų išsamios istorikų diskusijos. L. Bratiko teigimu, jei dalis šauktinių renkasi žiūrėti minimą filmą, tame nieko blogo neįžvelgiama.

„21 amžius, demokratinė valstybė. Baikit juokauti. Jei žmogus nueis į filmą, susimokės už bilietą, tai čia nieko blogo. Norime, kad kariuomenė užsiiminėtų kariniais reikalais, o ne cenzūromis“, – pabrėžė kariuomenės atstovas.

Jei nebūtų apie partizanus, nebūtų žiūrėjusi

Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamente dirbanti Auksė Ūsienė, kuri pabrėžė, kad nuomonę išsako ne kaip kariuomenės atstovė, o kaip partizaniniu karu besidominti istorikė, kritikos naujajam Š. Barto filmui negailėjo. Ji pasakojo, kad jei filmas nebūtų buvęs apie partizanus, salę jį būtų palikusi filmui net neįpusėjus. Pasak A. Ūsienės, filme matyti daug istorinių neatitikimų, netikslumų, susidaro įspūdis, kad kūrėjai nesikonsultavo su istorikais, neskaitė partizanų atsiminimų, rėmėsi netinkama medžiaga. Istorikė sakė mananti, kad už valstybės lėšas toks filmas neturėtų būti sukurtas. Lietuvos kino centras (LKC) filmui skyrė daugiau nei 500 tūkst. eurų.

„Jei žiūrovas nėra susipažinęs su partizaniniu karu, daug ko gali nežinoti, nesuprasti. Filmas mane nuvylė. Nežinau, kokia paties Š. Barto pozicija, bet partizanai vaizduojami praktiškai be simbolikos. O juk yra daug nuotraukų, atsiminimų. Vien į „Google“ paiešką įvedus galima pamatyti nuotraukas, kaip atrodė partizanai. O čia vaizduojami tokie, kaip iš urvų išėję“, – portalui LRT.lt sakė A. Ūsienė.

Pasak istorikės, nustebino ir tai, kad partizanai filme vaizduojami tarsi nusivylę, dainuojantys, geriantys, bet ne užsidegę kovai. Neaiškiai, anot A. Ūsienės, vaizduojamas ir partizanų rėmėjas. Kaip sakė istorikė, filme jis pateikiamas kaip niekšelis, buržujus.

„Jei tai būtų Rusijos filmas, aš jį puikiai suprasčiau, o dabar jis kuriamas už mūsų visų pinigus“, – kalbėjo istorikė.

Pasak jos, taip pat stebina tai, kad filme nenušaunamas nė vienas enkavėdistas, o patys rusai, jos teigimu, vaizduojami kaip mandagūs, kultūringi, niekada nesikeikiantys, nekeliantys balso.

„Yra dalykų, kurių istorijoje nebūdavo. Pavyzdžiui, ateina pas tą rėmėją Pliaugą rusai, jis juos įsileidžia, o tada bėga slėptis į bunkerį. Savo name. Taip nebūdavo, niekas bunkerių neišduodavo. Tai šeimininkas juos įsileido ir dingo? Iš karto įtarimas, kad jis gal į mišką nubėgo. Taip nebūdavo, čia absurdas“, – sakė A. Ūsienė.

Jai atrodė aiškiai matyti, kad kuriant filmą nebuvo konsultuojamasi su istorikais. Be to, A. Ūsienė sakė mananti, kad filmui skirtos lėšos neatitinka jo kokybės.

Anot istorikės, „Sutemose“ atspindi Rusijos propagandinio karo naratyvą, kad pas mus vyko pilietinis karas, lietuviai šaudė vieni kitus. Ji kalbėjo, kad tinkamai neparodytas ir karo lauko teismas.

A. Ūsienė sutiko, kad toks filmas gali būti naudingas Lietuvai priešiškoms valstybėms ir net sakė, kad būtų keista, jei jis nebūtų eskaluojamas.

„Pagrindinis dalykas, kas yra baisiausia, tai, kad yra šitiek partizanų atsiminimų, o filmas pastatytas pagal aktyvaus koloboranto atsiminimus, kurį partizanai medžiojo. Čia ne apie partizanus filmas, jei rašoma pagal romaną žmogaus, dirbusio su stribais. Čia apie stribus filmas“, – sakė A. Ūsienė, pridurdama, kad yra labai turiningų ir giliai partizanų išgyvenimus atsispindinčių prisiminimų, pavyzdžiui, Baliukevičiaus-Dzūko.

Istorikė kalbėjo, kad arba tyčia, arba iš nežinojimo nueita sąmoningumo trūkumo keliu.

Režisierius: visada atsiras manančių kitaip

Filmo „Sutemose“ režisierius Š. Bartas LRT.lt tikino, kad LK pozicija dėl jo kūrinio jo nežeidžia.

„Manęs tai nežeidžia. Rekomendavimas žiūrėti filmą – ne mano kompetencija. Čia yra kariuomenės reikalas. Be to, nežinau konkrečių priežasčių, kodėl jie nenori rekomenduoti žiūrėti filmo“, – aiškino režisierius.

Š. Bartas tvirtino, kad ne vienas istorikas jo filmą įvertino kaip autentišką.

„Jeigu kalbėti apie istorikus, tai, pavyzdžiui, ponas Arvydas Anušauskas jį įvertino kaip pakankamai autentišką filmą“, – pažymėjo pašnekovas.

„Nuoširdžiai ir kruopščiai stengėmės, kad filme nebūtų detalių, kurios neatitiktų to laikmečio mums žinomos faktinės medžiagos. Rėmėmės fotografijomis, dienoraštine, dokumentine medžiaga. Galėčiau padėti ant stalo dokumentų, kurie buvo pačių partizanų rašyti 1948 –1949 metais – dienoraščių, o ne kokių nors išvadų pavidalu“, – apie filmo kūrimą kalbėjo Š. Bartas.

Be to, kaip akcentavo kino kūrėjas, filmas „Sutemose“ nėra filmas „apie vieną konkretų įvykį ar istorinę asmenybę“. Pasak Š. Barto, tai ne dokumentinis, o vaidybinis filmas.

Režisierius nenorėjo detaliai komentuoti istorikės A. Ūsienės nuomonės apie jo kurtą filmą. Tiesa, jis akcentavo, kad istorija „Sutemose“ tikrai nėra propagandinis filmas.

„Nežinau, ką turi galvoje ponia A. Ūsienė. Kas yra tie „kolaborantų atsiminimai”? Reikėtų įvardinti konkrečiai. Nuomonių yra daug. Kaip jau minėjau, rekomendacijos – ne mano reikalas. Bet kuriuo atveju, filmas nėra propagandinis. Bet kokios rūšies propaganda, manau, nėra sveikintinas reiškinys“, – kalbėjo Š. Bartas.

Kino kūrėjas pažymėjo nenorintis diskutuoti su žmonėmis, kurie „nežino elementarių dalykų“.

„Manau, kad dabar dar yra toks laikas, kada to meto (partizanų laikotarpio – LRT.lt) istorija nėra pilnai, galutinai išstudijuota. Jei tai ir įvyks, o kažkada įvyks – greičiausiai visada atsiras manančių kaip nors kitaip“, – tikino Š. Bartas.

Režisierius, pasakodamas apie filmo „Sutemose“ kūrimą, savo ruožtu akcentavo, kad su komanda nesirėmė KGB archyvų medžiaga.

„Mes, kurdami filmą, nesirėmėme, tarkime, KGB archyvais, nes ten yra klaidinanti, iškraipyta informacija. Reikėtų skirti labai daug triūso ir laiko, kad sulygintumėme duomenis, kad rastume ten tiesos grūdą. Tai yra istorikų darbas. Jie tą darbą dirba, sėkmingai ir nuosekliai. Manau, kad dar tikrai yra, ką nuveikti“, – komentavo Š. Bartas.