Lietuvoje

2020.01.01 16:49

Mokytoja iš Vilniaus per „Instagram“ laužo lyčių stereotipus: tradicinis vyriškumas yra labai toksiškas

Adomas Zubė, LRT RADIJO laida „Kultūros savaitė“, LRT.lt2020.01.01 16:49

„Klasėje, matematikos pamokoje, labai dažnai yra akcentuojama, kad berniukams matematika sekasi geriau. Dėl to labai liūdna, nes mes taip auginame nepilnavertes paaugles, kurios, patikėjusios šia melodija, vėliau netampa lyderėmis, ko mums, Lietuvoje, iš esmės labai trūksta. Trūksta moterų lyderių“, – LRT RADIJUI sako istorijos mokytoja Marija Serbintaitė.

Mokytoja M. Serbintaitė pamokų metu vaikams bando paaiškinti, kad herojais buvo ne vien vyrai. Tai padaryti nėra jau taip lengva, mat privalomų 12-okams žinoti asmenybių sąraše yra vos viena moteris. Pedagogė Marija susikūrė „Instagram“ profilį, kuriame savo mokiniams bando išaiškinti, kaip susiformuoja lyčių stereotipai ir kas yra tradiciniai lyčių vaidmenys.

– Dėstote vienoje Vilniaus mokyklų. Kaip sugalvojote, kad vaikams reikia pasakoti apie lyčių lygybę?

– Rašiau savo edukologijos magistro darbą „Kinas ir ugdymas: kaip yra vaizduojama moteris animaciniuose filmuose“. Skaičiau daug feministinės literatūros. Tuomet susimąsčiau: kiek gi feminizmo yra mokyklose? Vadovėliuose šia tema informacijos yra labai nedaug. Nusprendžiau eiti į „Instagram“, kuriame yra daugiausiai mano mokinių. Ten pradėjau kalbėti ne tik apie feminizmą, bet ir lyčių lygybę.

– Istorijos egzamino programoje iš 85 privalomų žinoti asmenybių yra tik viena moteris – disidentė Nijolė Sadūnaitė. Kaip tai paaiškinti mokiniams? Juk istoriją kūrė ne tik vyrai.

– Ne tik istorijos vadovėliuose, bet apskritai yra kuriamas toks įspūdis, kad istoriją kūrė tik vyrai. O tai, iš esmės, yra netiesa.

– Kaip jūs padedate mokiniams pamatyti moteris istorijoje?

– Yra įvairiausių metodų. Pavyzdžiui, mėnuo, skirtas garsioms moterims. Mokiniai pamato, kad ne tik vyrai kūrė istoriją. Mėgstu suorganizuoti darbą grupėse. Kiekviena grupė turi savo vadovą: jei keturios grupės, tai du vadovai būna berniukai ir dvi vadovės mergaitės. Ir mergaitė, ir berniukas supranta, kad jie gali lygiavertiškai vadovauti. Dauguma galvoja, kad norint diegti lyčių lygybės principus, reikia „versti kalnus“, tačiau galima pradėti ir nuo mažų, paprastų dalykų.

– Viename įraše jūs kalbate apie patyčias berniukų persirengimo kambaryje. Iš kur jos kyla? Kaip tai spręsti?

– Mes turime laužyti lyčių stereotipus. Tas labiau galioja vyrams. Tas tradicinis vyriškumo įsivaizdavimas, kuris iš esmės yra labai toksiškas. Ir ką mes turime? Mokykloje auga toksiški vyrai. Jie tyčiojasi vienas iš kito, panaudodami tradicinio vyriškumo supratimą: „tu sportuok ir taip įrodysi vyriškumą“. Jeigu berniukas yra silpnesnis, jis tarsi neatitinka kažkokių išsigalvotų vyriškumo standartų. Darosi liūdna, nes patyčios, paremtos tokio vyriškumo pagrindu, yra išgalvotos.

– Kiek apskritai mokykloje matote seksistinio mąstymo ar apskritai seksizmo?

– Aš jo labai daug matau. Labai gaila, bet, deja, yra ir mokytojų, kurie patys greičiausiai net nesuprasdami, naudoja seksistinius metodus. Pavyzdžiui, mokykloje yra paplitęs įsitikinimas, kad berniukai yra „kietesni“ matematikoje. Tačiau tyrimai rodo ką kitą. Klasėje, matematikos pamokoje, labai dažnai yra akcentuojama, kad berniukams matematika sekasi geriau. Dėl to labai liūdna, nes mes taip auginame nepilnavertes paaugles, kurios, patikėjusios šia melodija, vėliau netampa lyderėmis, ko mums, Lietuvoje, iš esmės labai trūksta. Trūksta moterų lyderių.

– Viena jūsų mokinių yra parašiusi, kad per jūsų pamokas ji gali daryti viską.

– Aš matau, kad mergaitės nebijo priimti vadovaujančios pozicijos, kas yra labai svarbu. Jos nebijo išsakyti savo nuomonės ir už ją pastovėti, leistis į diskusiją. Tai yra labai svarbu tokios mergaitės ateičiai.

– Jūs dėstote krikščioniškoje gimnazijoje?

– Taip.

– Katalikų bažnyčia yra garsi savo konservatyvia politika ir retorika. Kaip tai veikia jūsų darbą?

– Turiu jus pataisyti. Aš dirbu Vilniaus krikščionių gimnazijoje, tačiau ji yra protestantiška – evangelikų bažnyčia, ne katalikų. Ši mokykla nėra labai konservatyvi. Taip, ji remiasi biblija, šventuoju raštu. Džiaugiuosi, kad į mano skleidžiamą žinutę apie vyriškumo ir moteriškumo standartus čia yra žiūrima labai palankiai. Netgi yra skatinama, kad aš apie tai kalbėčiau.

– Kas turi atsitikti, kad tas seksizmas, esantis bendrose ugdymo programose, pasikeistų?

– Yra sakoma, kad viskas pasikeis tik tada, kada pasikeis kartos. Su šita mintimi nesutikčiau. Yra ta problema, kad dauguma mokytojų yra vyresnio amžiaus. Jie gyveno sovietinėje santvarkoje – toje nesąmoningoje santvarkoje, kuri sudėliojo jiems ne kokias mintis apie moterį ir vyrą bei jų užimamas pareigas visuomenėje. Aš visgi, tą visuomenės dalį kviesčiau į diskusiją ir švietimą. Norėčiau, kad jie taptų atviresni, demonstruotų savo pavyzdžiu lyčių lygybę klasėse.

Parengė Vismantas Žuklevičius