Lietuvoje

2019.12.18 15:01

Kai kurie besiskiriantys tėvai pamiršta – vaikas negali būti įrankiu jų konflikte

Domantė Platūkytė, LRT.lt2019.12.18 15:01

Konfliktų metu vaikai neretai tampa manipuliacijų objektu ir įrankiu tėvų ginče, o tėvai tampa nepajėgūs pasirūpinti vaiko gerove bei tampa tais, kurie vaikui ir sukelia didžiausią skausmą. Tokiomis situacijomis šeimai turėtų pagelbėti specialistai, tačiau tėvai dar vengia į juos kreiptis. Taip Nacionalinio žmogaus teisių forumo diskusijoje „Kaip užtikrinti vaiko teises tėvų konfliktų metu?“ kalbėjo jos dalyviai.

Diskusijos moderatorė, Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė, teisės ir advokacijos ekspertė Birutė Sabatauskaitė sakė, kad skyrybų statistika nėra vienintelis indikatorius, parodantis visus šeimose egzistuojančius konfliktus. Vis dėlto 2017 metais buvo virš 8 tūkst. ištuokų, o skyrybos paveikė beveik 7 tūkst. vaikų.

Iš Suomijos atvykusi Centrinės sąjungos vaikų gerovei vyresnioji patarėja Julia Kuokkanen svarstė, kad kalbėdami apie vaikų teises tėvų konflikto metu turėtume akcentuoti ne tik teisę į priežiūrą ar apsaugą, bet ir į teisę žinoti, kaip vaiko gyvenimas atrodys po tėvų skyrybų.

Tokiai nuomonei pritarė ir Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis. Anot jo, viešai matome tik oficialią statistiką – daug konfliktų vyksta už uždarų durų, nevykstant oficialiems skyrybų procesams, tačiau vaikai vis vien įtraukiami į tėvų dramas. Ministro teigimu, pagal ištuokų skaičių matome, kad sugyventi kartu nėra lengva, tačiau, mano jis, dalis išsiskiria dėl to, kad nesuranda pagalbos ir atramos.

„Labai svarbu, kad visose savivaldybėse, kuo arčiau namų, būtų galima gauti esmines paslaugas, kad žmonės galėtų ir drįstų jų kreiptis“, – akcentavo jis.

Ministras aiškino, kad Vyriausybė patvirtino bazinį paslaugų šeimai paketą, kurį sudaro ne tik socialinės paslaugos, bet ir švietimo, sveikatos, kultūros paslaugos bei galimybė kreiptis dėl mediacijos paslaugos.

Klausimai dėl tolimesnio bendravimo ir batų pirkimo

Kalbėdama apie vaikų teises tėvų konflikto metu, Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė akcentavo, kad virš 40 proc. žmonių savo santykius baigia skyrybomis, o nemažai tų šeimų turi vaikus, todėl vaikų, kurie yra išgyvenę tėvų konfliktus, skaičius yra išties didelis.

Pasak E. Žiobienės, viskas daug paprasčiau, kai partneriai dalijasi bendrus daiktus ir turtą – tokiose situacijose viskas būna aišku. Kitaip, kai į konfliktą įtraukiami vaikai. Reikia suprasti, kad vaikas bus bendras ne tik iki 18 metų, o visą gyvenimą, tačiau iki jo pilnametystės reikės priimti visus sprendimus, sakė Vaiko teisių apsaugos kontrolierė. Ji svarstė, kad teismo sprendimo tokiu atveju neužtenka – institucijos turi teikti ir tolimesnę pagalbą šeimai, užtikrinti vaiko ir tėvų bendravimą, išaiškinti, kaip matytis su atskirai gyvenančiu tėčiu ar mama, kaip spręsti batų pirkimo klausimą.

„Paramos vaikams centras“ įkūrėja ir vadovė, psichologė psichoterapeutė Aušra Kurienė išskyrė, kad tėvų konfliktai vaikams labai skaudūs – kai sudreba šeimos pamatai, atsiranda grėsmė, kad šeimai, kaip esminei gerovės vietai, kyla grėsmė suirti.

„Dažniausiai, jei vaiką kas nors užtinka pasaulyje, jis šeimoje gauna paguodą ir nusiraminimą. Tėvai yra tie, kurie padeda įveikti liūdesį, netektį, baimes. Tačiau kai konfliktai vyksta namuose, kai tėvai yra apimti neigiamų jausmų, tada tėvai, kaip pagrindiniai vaikų poreikių užtikrintojai, patys pasidaro nepajėgūs, jie tampa tie, kurie ir sukelia didžiausią nerimą ar skausmą“, – tikino A. Kurienė.

Vaikas tampa įrankiu ginče

Nors mediacija Lietuvoje nėra naujovė, nuo 2020 metų sausio pirmos dienos atsiranda privalomas Mediacijos institutas. Vis dėlto vertėtų pabrėžti, kad mediacija (specialisto pagalba sprendžiant šeimos konfliktus) nebūtinai turi atsirasti konfliktų ar skyrybų metu.

Lietuvos mediatorių rūmų tarybos pirmininkas Rokas Uscila kalbėjo, kad mediacijos metu svarbiausia užtikrinti vaiko interesus, padėti tėvams atsitraukti nuo savo laikysenos ir pradėti galvoti apie vaiką. Vaikas nėra priemonė kovoje pasiekti savo tikslą, negalima juo manipuliuoti stiprinant savo poziciją ginče, įsitikinęs R. Uscila.

Vaiko teisių apsaugos kontrolierė E. Žiobienė pasakojo, kad kartais, norėdami apriboti bendravimą su tėčiu ar mama, vienas sutuoktinių kartais pažymą, neva kitas partneris negali užtikrinti vaiko gerovės. Neretais atvejais tokias pažymas pristato ir abu tėvai, pridūrė E. Žiobienė. Tai – tam tikras kovos būdas. Vaiko teisių apsaugos kontrolierės teigimu, kartais ir atliktos ekspertizės parodo, kad vaikas yra išmokytas nenorėti bendrauti su vienu iš tėvų, tai parodo, kad į savo kovas tėvai įtraukia ir vaikus. Vis dėlto, vaikas turi teisę bendrauti su abiem tėvais, pabrėžė E. Žiobienė.

Anot A. Kurienės, net ir vaikui suaugus, tėvams iškyla bendrų klausimų, pavyzdžiui, reikia spręsti dėl tėvų bendravimo su anūkais. Dar daugiau ginčų kyla, kai vaikas nėra sulaukęs 18 metų. A. Kurienė svarstė, kad jei tėvai negali aptarti kylančių sunkumų, mediacijos ar tarpininkavimo sistema gali padėti jiems susitarti.

„Kad ir kas partneriams nutinka, jie nenustoja būti savo vaikų tėvais, vaikams jie nepasidaro mažiau mama ar mažiau tėtis. Vaikas turėtų žinoti, kad nepaisant to, kas įvyko, jis vis tiek turi tėvus, kad jie abu veiks jo gyvenime“, – akcentavo A. Kurienė.

Pagalba šeimai vėluoja

Anot L. Kukuraičio, priimant sprendimus dėl iš šeimos paimtų vaikų likimo visada stengiamasi, kad tai spręstų ne Vaiko teisių apsaugos tarnyba, o teismai. Nėra taip, kad Vaikų teisių apsaugos tarnyba nekontroliuojama, sakė ministras, atvirkščiai – po Vaiko teisių apsaugos reformos tarnyba kontroliuojama geriau.

„Iki tol buvo 60 Vaikų teisių (apsaugos tarnybų – LRT.lt) savivaldybėse, kuriose niekas neturėjo kompetencijų jas sukontroliuoti, neturėjome statistikos, o kai po reformos pirmą kartą paskelbėme statistiką, visa Lietuva nusigando“, – tvirtino L. Kukuraitis.

Problema, kad tėvai dar vengia kreiptis pagalbos – išlieka, apgailestavo diskusijos dalyviai. A. Kurienė pabrėžė, kad kai kuriais atvejais ne patys tėvai nusprendžia kreiptis pagalbos, o tai padaryti paragina vaikų mokykla, kadangi vaikai reaguoja į situaciją šeimoje, o tai pastebi mokytojai, kiti mokyklos darbuotojai. Tai būna signalas ieškoti pagalbos ne tik sau, bet ir vaikams, kalbėjo psichologė psichoterapeutė.

A. Kurienės manymu, visuomenė dar stigmatizuoja šeimas, kurios kreipiasi pagalbos, jas vadina krizinėmis šeimomis, socialiai neatsakingomis šeimomis, tačiau, akcentavo ji, sunkumai gali ištikti bet kurią šeimą. Specialistė taip pat apgailestavo, kad Lietuvoje teikiama pagalba šeimai vėluoja, todėl ankstyvas švietimas ir prevencinės priemonės labai svarbios.

Vis dėlto žmonės vengia kreiptis pagalbos ne tik dėl vyraujančių stigmų – visuomenė nepasitiki veikiančia sistema, išskyrė E. Žiobienė. Ji apgailestavo, kad pasitaiko atvejų, kai spręsdami konfliktus ar spręsdami dėl vaiko ateities specialistai būna šališki, o net ir viena tokia situacija sumenkina pasitikėjimą institucija.

Dar neužtikrinamos neįgalių vaikų teisės

Diskusijos dalyviai sulaukė klausimo, ar mediacijos paslauga pritaikyta neįgaliems vaikams, pavyzdžiui, turintiems klausos negalią. Jų taip pat teiravosi, ar nepažeidžiamos negirdinčio vaiko teisės, jei jis nuvežamas į šeimą, kurioje nekalbama gestų kalba.

Lietuvos mediatorių rūmų tarybos pirmininkas R. Uscila sutiko, kad problema yra. Jis vylėsi, kad neįgaliųjų organizacijų atstovai bus aktyvesni ir pradės kelti šį klausimą, kadangi šiuo metu mediacijos paslauga neužtikrina prieinamumo turintiems klauso negalią.

Anot socialinės apsaugos ir darbo ministro L. Kukuraičio, jei vaikui savo šeimoje nesaugu, jis turėtų būti apgyvendinamas toje aplinkoje, kuri jam artimiausia – pas artimuosius, šeimas, kurios kalba ta pačia kalba. Tai užtikrinta įstatymo, pabrėžė ministras.

Situacijos problematiką išskyrė ir E. Žiobienė. Jos teigimu, tokiomis situacijomis vaikas turėtų patekti į jam artimiausią aplinką, ypač kai kalbame apie kitą kalbą, kultūrą ar religiją. Labai svarbu, kad vaikas jaustųsi suprastas – negali būti taip, kad paimame vaiką ir iškeliame jį kažkur, akcentavo E. Žiobienė.

Ką turime keisti?

Paprašius išskirti kelis punktus, kurie padėtų pagerinti situaciją, J. Kuokkanen pabrėžė tęstinumo svarbą – būtina, kad politinis ratas ir toliau suktųsi, kad procesai vyktų ir užtektų politinės valios keisti situaciją vaiko teisių srityje, kalbėjo ji. Anot Suomijos specialistės, dauguma sprendimų kokiu nors būdu liečia ir šeimas, todėl svarbu, kad būtų atsižvelgiama ne tik į valstybės finansus, bet ir į pagalbą šeimoms.

„Teisminis procesas visiškai nepritaikytas vaikams, dokumentai neparašyti jų kalba, vaikai nežino, kas vyksta teisminiame procese ir neturi vertėjo, kad galėtų normaliai jame dalyvauti. Turime daug ką nuveikti, mano manymu, mediacijos institutas pirmiausia padės vaikui suprasti, kas vyksta, išryškins vaiko balsą ir jo teisę dalyvauti tame, kas vyksta, turėti pasirinkimo galimybę. <...> Norėčiau, kad tuo atveju, jei mano šeimoje būtų konfliktas ir mūsų akys užsivertų pykčiu, kad tuo metu būtų kažkas, kas mane sustabdo ir pasirūpina mano vaiko geriausiais interesais“, – tvirtino L. Kukuraitis.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt