Medikai apie savo problemas kalba ne pirmi metai. Maži atlyginimai – tik viena iš bėdų. Finansų ministras Vilius Šapoka neslepia, kad, norint didesnių medikų algų, reikia optimalaus tinklo, o to nebus, kol nebus įgyvendinta sveikatos reforma. Garsiai „valstiečių“ žadėta reforma neįvyko, pripažįsta „valstiečių“ partijos narys, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.
Tuo metu Europos Komisijos ekspertai, vertinę bendrijos šalių gyventojų sveikatos būklę, pabrėžia, kad Lietuvoje mirtingumas gerokai didesnis už bendrijos vidurkį, nors pastaraisiais metais gyvenimo trukmė Lietuvoje pailgėjo, bet vis dar yra viena trumpiausių Europos Sąjungoje.
EK ataskaitoje teigiama, kad Lietuvoje viena svarbiausių problemų – psichikos sveikata. Be to, Lietuva išleidžia sveikatai daug mažiau nei dauguma kitų bendrijos šalių.
V. Andriukaitis: labiausiai kenčia pensininkai
Net šventės daliai Lietuvos gyventojų, pasak psichiatrų, sukelia tik slogias nuotaikas. Medikai, pasibaigus kalėdiniam laikotarpiui, psichikos sveikatos įstaigose laukia žmonių antplūdžio. Europos Sąjungos ekspertai pabrėžia, kad Lietuvoje psichikos sveikata – vis dar didelė problema, pas mus registruotas didžiausias savižudybių skaičius Bendrijoje.
„Ypač nepakanka tinkamo politikų požiūrio į psichikos sveikatą, nepakanka koordinavimo ir apmokėjimo už psichikos sveikatos priežiūros paslaugas, turiu galvoje psichologų, psichoterapeutų darbą, taip pat vaikų psichiatrų labai stinga Lietuvoje“, – aiškina Vilniaus psichiatrijos ligoninės direktorius prof. Arūnas Germanavičius.
Buvęs eurokomisaras, vienas iš ataskaitos apie sveikatą rengėjų, Vytenis Povilas Andriukaitis sako, kad Lietuvoje labiausiai kenčia pensinio amžiaus gyventojai, ypač vieniši senukai. Jiems neretai įsigyti brangesnių vaistų, gauti kokybiškesnes gydymo paslaugas mažesniuose regionuose – misija neįmanoma.
„Viena bėda yra didžiulė, tai yra socialinė nelygybė, gydytis nėra tik Sveikatos ministerijos reikalas. Štai, tyrimai aiškiai rodo, kad tie žmonės, kurie vargingesni, kurie turi pirkti vaistus arba prisipirkti, apie 70 proc. išlaidų susidaro, jiems tenka primokėti už vaistus, kuriuos eina pirkti į vaistinę“, – aiškina V. P. Andriukaitis.
Ligoninės vadovas padėties nepiešia tik juodai
Šiaulių ligoninės vadovas padėties sveikatos sistemoje nepiešia tik juodomis spalvomis. Remigijus Mažeika sėkme vadina insulto, infarkto, traumų klasterių sukūrimą. Bet pripažįsta, kad regionuose tai padaryti daug sunkiau nei žinomiausiose didmiesčių ligoninėse.
„Be abejo, realizavimas visų šitų idėjų atsiremia į kai kuriuos dalykus, kurie yra objektyviai sunkiai išsprendžiami, kartais tų pačių specialistų trūkumas. ir pritraukimas specialistų klasterių veiklai taip pat yra iššūkis regiono ligoninėms, kuriuos mes turim įveikti“, – sako Šiaulių ligoninės direktorius Remigijus Mažeika.
Valstybės kontrolė, įvertinusi sveikatos priežiūros sistemą ir apžvelgusi per 9 metus atliktus auditus, konstatavo, kad sveikatos priežiūros paslaugų apimtis ir sudėtis vis dar nėra aiški, mažiau kainuojančių ambulatorinių paslaugų plėtra nepakankama. Auditorių vertinimu, neišnaudojamos galimybės gerinti paslaugų kokybę. Neužtikrinamas gydytojų specialistų paslaugų prieinamumas.
„Nustatėme, kad paslaugų kokybė nėra siejama su paslaugų kaina, o paslaugų kainos nėra apmokamos pagrįstai objektyviomis sąnaudomis, dar yra per didelis hospitalizacijos mastas, stacionaro lovų mes turime gerokai daugiau nei ES vidurkis, o sumažinti stacionaro lovas galėtume sustiprinę ambulatorinę pagalbą ir sustiprinę, visų pirma, šeimos gydytojo priežiūrą“, – teigia Valstybės kontrolės vyriausioji patarėja Vilma Maslauskienė.
Pažadai liko netesėti
Nereformuota sveikatos apsaugos sistema, kaip sako patys medikai, juos varo į neviltį. Po protesto akcijų valdžia pernai algas pakėlė maždaug 20 procentų, nuo rugsėjo buvo įsipareigojusi didinti dar 15 proc., bet pažado netesėjo. Finansų ministras teigia, jei būtų įvykdyta reforma, kad ir tie patys medikų atlyginimai ar paslaugų kokybė jau atrodytų kitaip.
„Jeigu norime, kad kuo greičiau gerėtų kokybė, kuo greičiau būtų prieinamas kokybiškas gydymas, reikia įgyvendinti šią reformą. Kokybė tiek švietime, tiek sveikatoje yra labai prasta, vadinasi, jog pagrindinė problema yra ne piniguose, o kaip tie pinigai yra panaudojami“, – tvirtina V. Šapoka.
„Tiesa yra, kad ta neįvykusi reforma, ji dabar jau duoda tam tikras pasekmes, aišku, mes ten, kur galim, su tam tikrais sprendimais judam į priekį, bet vis tik ta pagrindinė reforma neįvyko. Vieną priežastį, matyt, labai sudėtinga yra įvardinti, dėl ko neįvyko ar nepavyko“, – tvirtina A. Veryga.
A. Matulas: buvo bandymų reformuoti
Buvo tų bandymų reformuoti, sako Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys Antanas Matulas. Pasak jo, labiausiai širdį skauda dėl regioninių ligoninių, vienoje jų, Pasvalyje, ir pats yra dirbęs. A. Matulo žodžiais, nuolatiniai grasinimai uždaryti mažesnes gydymo įstaigas iš jų varu išvarė jaunus medikus.
„Dabar matom tendenciją finansinėmis ir administracinėmis priemonėmis žlugdyti regionus. Gydytojų trūksta, gydytojai bėga, žodžiu, per tuos 3 metus kolega A. Veryga užsiiminėjo koldūnais, kotletais, mano manymu, protegavimu kai kurių įstaigų ir jokios reformos sveikatos sistemoj nebuvo“, – įsitikinęs Seimo sveikatos reikalų komiteto narys A. Matulas.
„Viena iš problemų, su kuriomis susiduria gydymo įstaigos, ypatingai mažesnės, be to, kad mes negalim užtikrinti kokybės paslaugų, vienodo lygio tų paslaugų, turim didelius skirtumus regionuose gyventojų sveikatos. Viena iš problemų yra finansinė problema, nes dalis tų įstaigų tikrai yra nebetvarios, joms pradeda trūkti ne tik darbuotojų, bet ir pacientų“, – aiškina A. Veryga.
Ekonomistas: neįvykusi reforma kainuoja biudžetui
Ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad neįvykusi sveikatos apsaugos reforma jau dabar kainuoja biudžetui. Pasak jo, reikia pradėti tvarkyti ir užmokesčio klausimą, nes didelė jo nelygybė yra pačiame sektoriuje.
„Tai gali tikrai turėti dideles neigiamas pasekmes ilgalaikėj perspektyvoj, nes šiuo metu gal ne taip yra akivaizdžios tos problemos, nes finansavimas vis tiek auga, ekonomika auga ir dalis tų nepasitenkinimų yra užglaistoma didesniais augančiais asignavimais, tačiau įsivaizduokime situaciją, jeigu ekonomika sulėtėja ir tie trūkumai dar labiau iškyla į paviršių ir tuo metu jau bus žymiai sunkiau vykdyti reformas“, – tikina Ž. Mauricas.
Europos Komisijos ekspertai pabrėžia, kad Lietuva išleidžia sveikatai daug mažiau nei dauguma Europos Sąjungos šalių.
Daugiau – laidoje „Savaitė“.
