Druskininkiečių šeima, auginanti vaiką, turintį autizmo spektro sutrikimą, savivaldybę padavė į teismą dėl socialinių paslaugų kokybės. Pasak autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“, tai pirmas toks atvejis Lietuvoje.
Neįgaliųjų teisių ekspertai sako, kad šis precedentas turėtų išjudinti sistemą ir padėti veiksmingiau užtikrinti bei suteikti paslaugas tokį sutrikimą turintiems vaikams. Socialinės apsaugos ir darbo ministras sutinka, kad situacija kol kas labai sudėtinga. Esą iki 2022-ųjų Lietuvoje turėtų būti įkurti penki ankstyvosios reabilitacijos ir integracijos centrai.
Druskininkuose gyvenantys Jolanta ir Kazimieras Jurkoniai augina nepilnametį sūnų, turintį autizmo spektro sutrikimą. Tėvai kas savaitę paauglį veža į Kauną pas privačius specialistus. Pasak Jurkonių, užtikrinti kokybišką sūnaus priežiūrą ir gydymą sudėtinga – regione trūksta profesionalios priežiūros ir gydymo. Dėl socialinių paslaugų kokybės šeima padavė Druskininkų savivaldybę į teismą.
„Mes į teismą savivaldybę iš tiesų padavėme dėl psichologo-psichoterapeuto vaikų dienos centre, [siekiame] kad dirbtų specialistas, darbuotojas, turintis pedagogikos, socialinio darbuotojo išsilavinimą, nes tuo metu, kai padavėme į teismą savivaldybę, ten dirbo tik savanoriai“, – pasakoja J. Jurkonienė.
Druskininkų savivaldybės atstovai sako, kad vaikams, turintiems autizmo sutrikimą, reikalingos įrangos ir pagalbos specialistų daugėja, stengiamasi užtikrinti visų vaikų poreikius.
„Nesvarbu, kad nėra kažkokio centro, įkurto savivaldybėje, bet yra paslaugos, yra organizacijos, iš kurių mes tas paslaugas galime imti ir šioje vietoje per kitus savivaldybės projektus, per tą pačią kultūrą, per tą patį sportą, per socialinės reabilitacijos projektus galime paslaugas pirkti ir teikti dienos centre, nesvarbu, kur jie bebūtų“, – kalbėjo Druskininkų savivaldybės atstovė Diana Brow.
Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis sutinka, kad vaikams su autizmo sutrikimu paslaugų trūksta visoje Lietuvoje. Kol kas veikia tik du vaiko raidos centrai – Vilniuje ir Kaune – o vaikai gydytojo konsultacijos kartais turi laukti ir pusmetį.
Pasak ministro, dabar plečiamas tokiems vaikams ir jų tėvams skiriamų valstybės apmokamų paslaugų sąrašas, siekiama kelti specialistų kompetenciją. Iki 2022-ųjų turėtų būti įkurti penki ankstyvosios reabilitacijos ir integracijos centrai. Jiems papildomai skiriama apie 12 mln. eurų.
„Tie centrai turėtų teikti rekomendacijas savivaldybėms, kaip toliau teikti paslaugas ir tokiu būdu papildomai su šeimų poreikių įvardijimu kartu iš mūsų regioninių centrų eitų tam tikras spaudimas savivaldybėms, kad tos paslaugos, kurios yra būtinos atsirastų. Tiek autistišų, tiek vaikų su negalia situacija kol kas labai sudėtinga, kai kalbame apie paslaugų sektorių, o taip pat apie mokyklų pasirengimą įtraukiam ugdymui“, – sako L. Kukuraitis.
Pasak neįgaliųjų teisių ekspertų, precedentas, kai savivaldybė paduodama į teismą dėl nekokybiškų paslaugų, gali sukelti proveržį ir paraginti savivaldybes aktyviau rūpintis tokiais vaikais, kaip tai nutiko Jungtinėse Valstijose dar prieš 50 metų – bylinėjimasis atvėrė kelią geresnei paslaugų kokybei.
„Mažas prieinamumas ar prieinamumo nebuvimas prie paslaugų, įskaitant profesionalių paslaugų, yra žmogaus teisių pažeidimas, žvelgiant iš Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos pozicijų. Tikiuosi, kad teismas atsižvelgs į tai, kad Lietuva yra ratifikavusi Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvenciją. Kitaip tariant, Lietuva yra įsipareigojusi užtikrinti visų negalią turinčių vaikų teisę“, – teigia Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komiteto narys, profesorius Jonas Ruškus.
„Visos priemonės, teisinės priemonės, yra tinkamos reikalauti to, kas priklauso. Tokias paslaugas pagal neįgaliųjų teisių konvenciją turi gauti kiekvienas žmogus, vaikas su negalia. Tokia yra jų teisė. Ir jeigu atsakingai valstybės struktūrai to neužtikrina, teismas turbūt yra paskutinė priemonė. Jeigu iki tol niekas nesuveikė, tai reikia ir daryti, kad kurtųsi precedentai ir paslaugų vystymasis būtų spartesnis“, – įsitikinęs L. Kukuraitis.
Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, pernai vaikams naujai diagnozuota daugiau nei 700 įvairiapusių raidos sutrikimų. Skaičiuojama, kad Lietuvoje autizmas ar kitoks raidos sutrikimas nustatytas beveik 2 tūkst. vaikų.
