Mokslininkai pasigenda ilgalaikės mokslo ir studijų finansavimo didinimo programos pasigenda. Visuotiniame suvažiavime jie teigė, kad rūpesčių daug – nyksta universitetai, neaiški švietimo kryptis, mokslininko darbas vargiai apmokamas. Pasak Lietuvos mokslininkų sąjungos pirmininko, į problemų sprendimą turėtų įsitraukti ne tik visuomenė ir patys mokslininkai, bet ir Seimas, Vyriausybė bei prezidentūra.
Prieš 30 metų į pirmą visuotinį mokslininkų suvažiavimą susirinkusieji svajojo, kad Lietuvoje gyvens 4 milijonai, mokslas bus aukšto lygio. Dabar jie neslepia, ne to tikėjosi – uždaromi universitetai, o gyventojų ir 3 milijonų nebelikę. Pasak Lietuvos mokslininkų sąjungos pirmininko Jono Jasaičio, reikia aiškaus plano, kaip išspręsti problemas.
„Juk turi būti programa veiksmų, kai vienas veiksmas seka po kito, kai turi būti aiškiai matomas galutinis rezultatas, ko mes iš tikrųjų siekiame“, – tikina jis.
Mokslininkų sąjungos pirmininkas sako, kad tokie protestai, kokį surengė Vilniaus universitetas (VU), – trumpalaikiai sprendimai. Reikia ilgalaikės strategijos. Suvažiavime rezoliucija įtvirtinta apžvelgti mokslininkų vaidmenį valstybės ekonomikos raidai bei visuomenės išprusimui. Kalbama ir apie pačių mokslininkų didesnę iniciatyvą.
„Pirmas uždavinys mokslo bendruomenėms – patiems susiskaičiuoti ir parodyti valdžios institucijoms ir visiems kitiems, kaip yra iš tikrųjų finansuojamas mokslas ir švietimas. Kai susiskaičiuosime, tada ir galėsime daryti politiką“, – teigia VU vyriausiasis mokslo darbuotojas Vygintas Gontis.
Jaunieji mokslininkai neslepia, situaciją reikia taisyti iš esmės. Atlygiai visiškai nekonkurencingi, lyginant su kitomis Europos Sąjungos šalimis, todėl nuolat vyksta protų nutekėjimas. Esą politikų pasiteisinimai, kad girdi mokslininkų problemas, – veidmainiški.
„Tu gali viena kartą kalbėti, antrą kartą kalbėti. Pati esu ne vieną kartą ėjusi kalbėti į posėdžius. Kaip ir tave išgirsta iš vienos pusės, bet iš kitos pusės rezultato tu negauni. Valstybė kalba, o „protų, nutekėjimas“, bet juk jis vyksta elementariai. Man geriau į Belgiją važiuoti , kur jie man pasiūlys 3 tūkst. eurų, negu likti Lietuvoje, kur pasiūlys 1 tūkst.“, – sako Jaunųjų mokslininkų sąjungos pirmininkė Salomėja Vanagienė.
Mokslininkai viliasi, kad Seimas, Vyriausybė ir prezidentūra išgirs pavojaus varpus.
