Lietuvoje

2019.12.13 21:12

Linas Linkevičius apie Johnsono pergalę „Brexito“ fone: visiems nusibodo ta tema, norėjosi aiškumo

Indrė Makaraitytė, LRT TELEVIZIJOS laida „Dienos tema“, LRT.lt2019.12.13 21:12

Premjero Boriso Johnsono konservatorių partija užsitikrino tokią daugumą Bendruomenių rūmuose, kokią turėjo tik Margaret Thatcher klestėjimo laikais – praėjusio amžiaus 9 dešimtmetyje. Tuo metu leiboristai buvo taip sutriuškinti, kad sunkiai pamena, kada buvo taip blogai. Tai reiškia, kad „Brexitas“ tikrai įvyks, net jei buvo šiokių tokių vilčių, kad procesą galima sustabdyti. Apie tai LRT TELEVIZIJOS laidoje „Dienos tema“ kalba užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

– Ministre, pasakykite atvirai, jūs tikėjotės tokio rezultato?

– Aš maniau, kad laimės B. Johnsonas, tik maniau, kad mažesne persvara.

– Kas galėjo lemti, kad taip sunku buvo prognozuoti tokį triuškinantį laimėjimą?

– Matyt, sutapo daug psichologinių dalykų. Ypač tai pasakytina apie tradicines leiboristų apygardas, kur daugiau nei 100 metų niekada nerinko konservatorių ir staiga taip pakrypo į kitą pusę. Kita vertus, ir tas nuovargis, nes jau visiems nusibodo ta tema, norėjosi aiškumo. Matyt, jautė žmonės, kad vis tiek linksta viskas link sprendimo, kad įvyktų „Brexitas“.

Aišku, dar norėjosi, matyt, daugeliui, kad įvyktų tvarkingai, o ne bet kaip. Nes tas išėjimas be sutarties, visiems tapo aišku, kad būtų labai žalingas. Dabar galima įvairiai skaičiuoti, bet faktas tas, kad iš tikrųjų istoriškai stipri pergalė B. Johnsonui ir istoriškai skausmingas pralaimėjimas leiboristams.

Pripažinkime atvirai, turbūt niekas neįsižeis, kad labai silpnas buvo jų lyderis ir jeigu dar kam buvo neaišku, tai dabar jau visiems aišku. Dabar jau aiškumo atsiranda daugiau. Kaip teisingai pastebėjote, vasario 1 d. de jure Jungtinė Karalystė jau nebebus Europos Sąjungos narė, tačiau de facto bus iki kitų metų galo pereinamasis laikotarpis. Statysime ir kursime naujus santykius.

– Ministre, B. Johnsonas buvo užsienio reikalų ministras. Theresa May jį buvo paskyrusi išsikuopti po „Brexito“ referendumo. Koks jis jums įspūdį paliko? Tai yra ta politinė figūra, kuri sukelia labai nevienareikšmiškus vertinimus.

– Dabar daug yra prikalbėta. Jis buvo žurnalistas ir, tiesą sakant, ne visai sėkmingas, kartais ne visiškai teisingas istorijas spausdindavo, turėjo problemų su redakcijomis. Buvo labai populiarus meras. Šiaip asmenybė labai įdomi, galiu pasakyti, nes asmeniškai teko bendrauti. Linksmas žmogus, labai apsiskaitęs, išsilavinęs, jo toks įvaizdis, jis pasirinkęs tokį kelią.

Kai susitikome, kai tik jį paskyrė ministru, man pasirodė, kad jis nelabai žino, kaip ta Europos Sąjunga veikia. Bet čia buvo pasakyta apie daugelį, matyt, Jungtinėje Karalystėje. Dar pridursiu, apie jį kalbant reikėtų būtinai pabrėžti, ir kai mes su juo kalbėdavome, sakydavau, kad „turi atvažiuoti į Lietuvą, yra šaknų Lietuvoje“, nes to neneigia. Jis turi turkiško kraujo, žydiško kraujo, iš Lietuvos kilę jo tolimi giminaičiai. Jis visada pabrėžia, kad turi atvažiuoti. Reikės priminti. Kaip bebūtų, britai išsirinko tokį lyderį, kokį išsirinko, o mums Jungtinė Karalystė, tikiu, išliks labai artima sąjungininkė.

Dienos tema. Linkevičius apie ES santykius su Rusija: Didžiosios Britanijos netekimas jiems stipriai pakenks

– Ypač socialinėje erdvėje, socialiniuose tinkluose, Lietuvoje pabrėžiama, netgi lyginamas B. Johnsonas su lietuvišku variantu – Naglis Puteikis. Avantiūristas, populistas ir panašiai. Jūs įsivaizduojate, kad dabar, kai jis turi tokią daugumą, tas „Brexito“ procesas, kuris buvo toks chaotiškas, įgaus aiškesnę formą?

– Čia nereikėtų gal lyginti. Visko būna tuose tinkluose. O dėl proceso – labai greitai viskas turėtų vykti. Tikėtina, kad jau antradienį susirinks britų parlamentas, nes jis turi patvirtinti išstojimo sutartį. Ji nebuvo patvirtinta, kaip žinia, ir naujasis parlamentas turėtų tą padaryti su tokia aiškia persvara.

Aišku, turi dar Lordų rūmai patvirtinti. Po to karalienė turi pasirašyti, bet tikėtina, kad tikrai tai įvyks. Vėlgi tikėtina, kad sausio mėnesį, antroje pusėje, Europos Parlamentas irgi turėtų visa tai patvirtinti. Kaip jau sakiau, vasario 1 d. de jure jie nebus Europos Sąjungoje. Tačiau faktiškai dar bus pereinamasis laikotarpis iki metų galo. Vadovų Taryba penktadienį vis tiek patvirtins ir derybininką Michelį Barnier. Tą patį, kuris derėjosi dėl „Brexito“ su savo komanda. Paves greitai, matyt, kiek tai įmanoma, parengti derybų mandatą tai išsamiai ir visapusiškai sutarčiai tarp Europos Sąjungos ir Jungtinės Karalystės.

Europos Parlamentas antrojoje mėnesio pusėje turėtų patvirtinti visa tai. Pirmiausia, susitarimą ir mandatą kuo greičiau. Tuomet, matyt, B. Johnsonas tikisi neprašyti daugiau pratęsimo. Tas yra numatoma, gali būti tokie prašymai. Aiškumo tikrai yra daugiau. Mums taip pat ne mažiau svarbu. Dar kartą noriu pakartoti, kad būtų aišku mūsų piliečiams, manau, kad jau yra aišku, bet dabar jau tikrai drąsiai, dar drąsiau galima teigti, kad tikrai jų teisės nebus pažeistos.

Kiek žinau, jau dabar pagal nusistovėjusią tvarką vidaus reikalų sistemoje galima ir mobiliosiomis programėlėmis, ir kitaip registruotis. Tie, kurie gyvena mažiau negu 5 m., gali gauti laikino rezidento statusą. Tie, kurie daugiau negu 5 m. gyvena, pastovaus rezidento statusą. Mūsų žiniomis, 128 tūkst. lietuvaičių pasinaudojo šia galimybe. Viskas vyksta ir jie nepraras jokių socialinių garantijų. O kaip bus ateityje jau po to, kai baigsis visos tos procedūros, priklausys nuo derybų. Priklausys ir vizų režimas, ir kiti dalykai.

– O kaip jūs įsivaizduojate, kuria linkme būtent su šita vyriausybė, su B. Johnsonu, galėtų krypti reikalai?

– Šitas procesas, viena vertus, skamba gražiai – ateityje tas potencialas bus išlaisvintas, Britanija tikrai atsistos ant kojų. Tikrai tokia didelė, galinga valstybė, tuo jie save ir drąsina. Bet vis tiek jiems nepaprastai svarbu išlaikyti kuo artimesnius santykius su Europos Sąjunga. Manau, su tokia nuostata ir turėtų būti deramasi.

Jeigu pasieksime, kiek įmanoma, laisvą prekybos režimą, kiek įmanoma glaudžius santykius, tai tas nuostolis, kuris gali būti artimiausiu metu, bus mažesnis. Bet vis tiek jis bus. Sunku pasakyti, kaip veiks tas didžiausias kliuvinys, vadinamasis „back stop“ susitarimas, atsarginis sprendimas, kaip jį bevadintume, ta siena tarp Šiaurės Airijos ir Airijos. Ji negali būti kita siena, sutarta, kad ji nebus. Tačiau patikros sistema kelia daug klausimų. Kaip tai praktikoje veiks ir išvis kaip tas tiekimas atrodys – ar pakaks produkto, ar pakaks vaistų? Čia daug tokių klausimų. Jeigu atsiras daugiau problemų, atsiras ir daugiau įtampos.

– Ar jūs matote B. Johnsono viziją, ką jis nori padaryti? Lietuvai svarbu žinoti, ar Didžioji Britanija yra Lietuvos partnerė. Bet kokiu atveju, Europoje Lietuva daug sąjungininkų neturi.

– Vertybiškai jai labai artima Jungtinė Karalystė, kokį bepaimtume klausimą. Mes turime ryšius savo piliečių požiūriu, be abejo, bet ir politiškai labai artimai bendravome, kai buvome Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje. Britai buvo vieni artimiausių mūsų patarėjų ir bendraminčių. NATO kontekste, jeigu kalbame apie euroatlantinius ryšius, kiek jie svarbūs ir kiek reikia juos tvirtinti, tai jie yra pirmi, kurie būtent ir vedė šitas diskusijas.

Dabar mes bent jau Europos Sąjungos diskusijose jų neteksime ir čia yra didelė netektis. Jau ne kartą esame su jais bendravę, ir su tuo pačiu B. Johnsonu, kol dar ministru buvo, manome, kad jie tikrai labai rimtai nusiteikę išlaikyti kuo artimesnius ryšius. Kai jie sako, kad „mes iš Europos niekur nepasitraukėm“, tai tas pasakytina ir turinio požiūriu. Iš Europos Sąjungos, aišku, pasitraukia, tačiau iš Europos reikalų problemų sprendimo, ypač saugumo ir gynybos srityje, iš NATO juk neišeina.

– Bet ar jie tikrai nesitraukia iš Europos problemų sprendimo?

– Jie negali trauktis būdami Europos kontinente ir susiję ekonomiškai bei kitais saitais su Europa. Negali kitaip būti. Pagaliau jų balsas yra svarbus, tik jie, žinoma, nedalyvaus tvarkant Europos Sąjungos reikalus ir tai yra jau realybė, matyt. Greičiausiai tai ir įvyks. Mūsų tikslas – pasiekti, kad šios skyrybos turėtų kuo mažiau neigiamų pasekmių, nors, manau, vis tiek jų bus.

– Ekspertai pabrėžia, kad dabar Lietuvos pagrindinis tikslas – kad britai kažkuria prasme pasitraukę iš Europos Sąjungos struktūros kompensuotų savo aktyvesniu dalyvavimu mūsų regione tą savo pasitraukimą. Jūs įsivaizduojate, kad tai galėtų būti viena iš Lietuvos problemų?

– Jie ir dabar jau yra labai stipriai įsitraukę ir neketina mažinti. Pavyzdžiui, mūsų regione su priešakinių pajėgų dislokavimu. Tai yra ne Lietuvoje, tai yra Estijoje, bet tai vis tiek yra Baltijos šalyse, ir tas indėlis labai ženklus, labai kokybiškas. Kaip jau sakiau, euroatlantinio saugumo diskusijoje tikrai aktyviai dalyvaus, nes jie yra Europos valstybė, NATO aljanso narė, tai jie bus šališki šioje vietoje, norės aktyvesnio įsitraukimo, tvirtesnių euroatlantinių ryšių, kas visiškai atitinka mūsų interesus.

Prognozuočiau, kad jie iš tikrųjų stengsis būti aktyvūs. Tik kadangi visi jau pavargo nuo to „Brexito“, pavargo visomis prasmėmis, ir psichologiškai, ir tuo, kad vien tik apie tai kalbama šalyje, nors yra ir socialinės problemos, švietimo ir sveikatos apsaugos, tai jie norėtų ir kitur daugiau spręsti. Esu kalbėjęs su kolega, užsienio reikalų ministru, ne kartą, ir jie tikrai domėjosi, labiau norėjo įsitraukti į Rytų partnerystės klausimų sprendimą, kas susiję su Ukraina. Mes žinome jų principinę poziciją Rusijos atžvilgiu, beje. Ir ji tikrai išliks. Vienintelis skirtumas, kad jie už mūsų stalo nesėdės ir jau nebus 28. Bus 27.

– Užsiminėte apie Rusiją. Kaip Didžiosios Britanijos netekimas pakeis Europos Sąjungos santykius su Rusija?

–Stipriai pakenks. Mes dabar matome, kad vis tiek mes pajėgūs turėti tą sutarimą: ir vadovai susitiko, ir vėl pratęstos sankcijos, nors praėjo kelios dienos po Normandijos susitikimo ir kai kas jau bandė pavaizduoti vieną susitikimo faktą kaip pažangą.

Tačiau mūsų balsai, matyt, irgi pasiekė klausytojus, kai sakėme, kad vertinkime pagal realią situaciją, o ne pagal susitikimus arba pareiškimus. Jie buvo iš tų, kurie būtent gynė tas pozicijas labai nuosekliai. Tikrai neketina nei trauktis, neketina nei kažkaip nusileisti ten, kur yra principiniai vertinimai. Tikiu, kad tas išliks, išliks laikysena. Dar kartą kartoju – sieksime juos įtraukti į kitus formatus.

Pavyzdžiui, turime labai glaudų Šiaurės Baltijos bendradarbiavimą, bet ir Jungtinė Karalystė taip pat jungiasi prie šito mūsų dialogo. Mes tai stengsimės kuo daugiau išlaikyti.

– Jeigu B. Johnsonas pagaliau atvyks į Lietuvą savo šaknų, tai gal ir pasiseks.

– Atvyks šaknų ar neatvyks, bet, žinote, užsidaro durys, atsidaro langas. Pasieksime, kad būtų kuo geriau ir mūsų piliečiams, pirmiausia, bet ir euroatlantinei erdvei, ir kad mūsų santykiams tai nepakenktų.