Mykolo Romerio universiteto politologė Rima Urbonaitė sako, kad nėra ženklų rodančių, kad tarp Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderio Ramūno Karbauskio ir premjero Sauliaus Skvernelio būtų tvirta partnerystė, jos manymu, matomos priešingos tendencijos ir neatmeta galimybės, jog rimtą žingsnį S. Skvernelis gali žengti pavasarį.
Kaip išskiria politologė, visų pirma dabar S. Skvernelį visuomenė ir žurnalistai mato ribotai, o į jo klausimus atsako partijos lyderis R. Karbauskis.
„Man tas kalbėjimas labai keistas. Lyg R. Karbauskis žinotų, kas vyksta premjero galvoje. Šita situacija nėra tokia įprasta, mes matome pernelyg aktyvų R. Karbauskio komentavimą, kuris nenaudingas premjerui“, – sako ji.
Politologė pastebi, kad viešojoje erdvėje atrodo, kad R. Karbauskis net geriau už premjerą žino, kad jis nesteigs naujos partijos ir nepaliks „valstiečių“. Tačiau situacija vis labiau kaista, ypač dėl susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus neaiškios situacijos ir neatsakytų klausimų. O dėl šios situacijos kaista santykiai ir su prezidentu Gitanu Nausėda, kurio pozicija, pasak R. Karbauskio, yra keista.
„Nors ir bus priimtas biudžetas ir atrodys, kad situacija yra normali, bet kaip pasielgs S. Skvernelis, ar jis netrinktelės kumščiu į stalą, kaip jis projektuos savo politinę karjerą, jeigu galvoja likti politikoje. Dabar yra daug nežinomųjų ir didėja siurprizų tikimybė artėjant rinkimams“, – sako ji.
R. Urbonaitė užsimena, kad S. Skvernelio ir R. Karbauskio keliai gali išsiskirti dar pavasarį, o jau ir dabar tarp politikų tvyro įtampa.
„Nesimato tikrų ženklų, kad tarp premjero ir R. Karbauskio būtų tikrai tvirta partnerystę, daugiau yra priešingą tendenciją rodančių ženklų“, – teigia politologė.
Kokį sprendimą dėl Narkevičiaus priims Skvernelis?
Kitą savaitę premjeras susitinka su prezidentu G. Nausėda, o poklabyje greičiausiai nebus apsieita be susisiekimo ministro J. Narkevičiaus temos.
Kol prezidentas spaudžia premjerą priimti tvirtą sprendimą ir atleisti skandalų sūkuryje besimurkdantį ministrą, S. Skvernelis nuo ryžtingesnių veiksmų kol kas susilaiko.
Savo ruožtu premjeras, reaguodamas į šalies vadovo pareiškimą, kad J. Narkevičius nebeturi prezidentūros pasitikėjimo, praėjusią savaitę teigė nematantis teisinio pagrindo J. Narkevičiaus atleidimui.
S. Skverneliui antrino ir „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis. Jis žurnalistams sakė apgailestaujantis, kad, jo teigimu, šalies vadovas, stokodamas patirties savo poste, pasidavė opozicijos spaudimui ir organizuotam puolimui prieš J. Narkevičių.
Tiesa, politologai pastebi, kad tai gali būti taktinis sprendimas neerzinti LLRA, kurie yra svarbūs koalicijos partneriai, ypač prieš kitų metų biudžeto priėmimą.
Treji metai Vyriausybei: įvykdytos reformos ir profesionalų Vyriausybės atsisakymas
Politologė sako, kad treji Vyriausybės metai turi ir laimėjimų ir pralaimėjimų, tačiau su džiugesiu valgyti gimtadienio torto nereikėtų.
„Negaliu pasakyti, kad šiai Vyriausybei apkritai nepavyko kažko padaryti. Jei pažiūrėtume, kokios reformos buvo daromos, tai yra urėdijų ir kitos reformos, kurios gerokai sumažino valstybės valdomų įmonių skaičių. Jei ši Vyriausybė startavo su beveik 200 įmonių, tai dabar, bent jau 2018 metų ataskaitoje buvo pažymėta, kad tokių įmonių liko 61“, – teigia R. Urbonaitė.
Ji taip pat išskiria ir įstojimą į EBPO. „Doing Business“ reitinge Lietuva pakilo į dar neregėtas aukštumas ir tam padėjo Vyriausybės priimti sprendimai.
„Nesinori sakyti, kad šiai Vyriausybei nieko nepavyko daryti. Pavyko ir išlaikyti susitarimą, kad pensijų indeksavimas kils ir didinamas minimalus darbo atlygis. Tai negali sakyti, kad visiškai viskas yra blogai“, – sako ji.
Politologė teigia, kad didžiausias šios Vyriausybės minusas yra tai, kad jai nepavyko būti ledlaužiu pagrindinėse srityse – sveikatos ir švietimo. Finansų ministras Vilius Šapoka penktadienį taip pat perspėjo, kad, jei šitose srityse nebus pertvarkų, bus tik gesinami gaisrai, bet nesprendžiama problema.
„Nors Vyriausybė bandė pasigirti kai kuriais darbais, kad, pavyzdžiui, įsteigti 3 pedagogų centrai, sudarytos prielaidos universitetų optimizavimui, tinklų pertvarkai, tačiau tik formaliai tai įvyko, realybėje mes matome vaizdą pakankamai liūdną“, – tikina politologė.
Ji kalba ir dar apie vieną šios Vyriausybės trūkumą – geros reformos „ant popieriaus“, realybėje negalėjo būti įgyvendinamos.
„Matuko reforma“ – pati užmačia gera, bet kai tu neturi reikalingų finansinių ir žmogiškųjų išteklių, natūralu, kad ta sistema gali neveikti“, – pastebi ji.
Dar vienu praradimu politologė vadina po Seimo rinkimų garsiai skelbtą profesionalų Vyriausybės idėją, kuri dabar yra užmiršta, o pačios idėjos buvo atsisakyta.
