Lietuvoje

2019.12.19 05:30

Paluckui išsakyta kritika atvėrė kitą sostinės mokyklų žaizdą

Modesta Gaučaitė, LRT.lt 2019.12.19 05:30

Buvusiam Vilniaus vicemerui dėl vaikų mokyklos pareikšta kritika atvėrė visai kitą sostinės švietimo problemą. Aiškėja, kad tėvai ne visada gali vaikus leisti į mokyklas, paskirtas pagal gyvenamąją vietą, nes jose kartais ne tik neužtenka vietos, bet ir ugdymo kokybė „dramatiškai tragiška“.

Netrukus po to, kai buvo pristatyti šalies mokyklų reitingai, socialiniame tinkle susikirto žurnalo „Reitingai“ žurnalistė ir buvęs sostinės vicemeras, socialdemokratų lyderis Gintautas Paluckas. Sukritikavęs reitingus, jis buvo apkaltintas veidmainiškumu, esą sako, kad mokyklos turėtų būti vienodos, bet pats savo vaikus veda ne į pagal gyvenamąją vietą priskirtą ugdymo įstaigą, o į tą, kuri yra geresnė.

Visgi, G. Paluckui pareikšta kritika atskleidė kitokią problemą. Pasak LRT.lt kalbintų pašnekovų, sostinėje gyvenantys ir vaikus į mokyklas leidžiantys tėvai yra priversti ieškoti geresnės ugdymo įstaigos, nes skirtumai tarp tame pačiame mieste esančių ugdymo įstaigų – dramatiški.

Neturėtų taikyti dvigubų standartų

Komentuodama G. Paluckui išsakytą kritiką žurnalo „Reitingai“ žurnalistė Jonė Kučinskaitė sakė, kad ją papiktino tai, jog deklaruodamas, kad visos mokyklos yra vienodos ir todėl reitingai nėra teigiamas dalykas, socialdemokratų lyderis pats savo vaikus veda į kitą mokyklą. Kitaip tariant – jei visos vienodai geros, kodėl reikia ieškoti geresnės?

„Problemą matau tokią, kad politikas taiko dvigubus standartus. Jis, pasisakydamas prieš reitingus ir tikindamas visuomenę, kad visos mokyklos yra vienodai gerai ir kad mes visi turėtume savo vaikus vesti į artimiausią mokyklą, pats elgiasi priešingai, savo vaikus veža į kitą miesto galą. Jei mokyklos visos vienodai geros, politikas turėtų rodyti pavyzdį“, – sakė J. Kučinskaitė.

Tėvai yra priversti ieškoti geresnės kokybės

Kritikos dėl to, į kokią mokyklą leidžia savo vaikus, sulaukęs G. Paluckas portalui LRT.lt pasakojo, kad vilniečiai yra priversti ieškoti savo vaikams mokyklos ne pagal gyvenamąją vietą dėl dviejų priežasčių. Pirmiausia, anot jo, net ir priskyrus mokyklą pagal gyvenamąją vietą nėra garantijos, kad joje užteks vietos. Tai ypač aktualu kalbant apie pradines mokyklas. O antra, kai kurių mokyklų ugdymo kokybė yra gerokai per prasta.

„Todėl tėvai yra priversti važinėti skersai išilgai po miestą ir ieškotis mokyklos. Šis reiškinys yra labai plačiai paplitęs, tai yra akivaizdus faktas“, – sakė G. Paluckas ir pridūrė, kad nėra jokios prievolės rinktis mokyklą, esančią prie namų.

Todėl tėvai yra priversti važinėti skersai išilgai po miestą ir ieškotis mokyklos.

Pasak jo, siekis yra, kad kiekvienas vaikas galėtų eiti į gerą mokyklą, tačiau realybė sostinėje tokia, kad skirtumai, kaip sakė G. Paluckas, yra tragiški. Jis kalbėjo, kad nereikia net lyginti Vilniaus su rajonu ar regionais, vien pačiame mieste skirtumai tarp mokyklų yra dramatiškai milžiniški.

„Situacija yra dramatiškai tragiška ir kai tėvai yra kaltinami, kad ieško savo vaikui normalios mokyklos, tai yra tas pats, kas kaltinti tėvus, kad jie nori, jog vaikas gyvenime turėtų normalius šansus. Tai yra absurdas. Atsakomybė už sistemines bėdas negali būti perkeliama tėvams“, – piktinosi G. Paluckas.

Buvęs Vilniaus vicemeras kalbėjo, kad jokiais įstatymais negalima priversti tėvų vesti vaikų į prastą mokyklą, jei jie to patys nenori. O paklaustas, kas turėtų imtis spręsti tokią kokybės skirtumo problemą Vilniuje – savivaldybė ar nacionalinė valdžia, G. Paluckas sakė, kad šiuo metu yra tarsi sėdima ant tvoros, kai po dalį atsakomybės prisiima tiek savivaldybė, tiek ministerija.

„Atsakomybę dalinasi, bet kai yra dvi auklės – vaikas be galvos laksto“, – sakė G. Paluckas.

Problemos nėra, jei viskas vyksta sąžiningai

Ne vienerius metus Vilniaus miesto savivaldybėje dirbęs ir meru buvęs Artūras Zuokas portalui LRT.lt kalbėjo, kad tai, jog G. Paluckas ar kuris nors kitas vilnietis savo vaikui parenka geresnę mokyklą, nėra problema. Anot jo, svarbiausia, kad tai būtų daroma sąžiningai, o ne protekcijos keliu ar naudojantis tarnybine padėtimi.

„Vilniaus pusė mokyklų pagal pasiekimų rodiklius net nepasiekia Lietuvos vidurkio. Tai rodo, kad Vilniuje yra labai skirtingo lygio mokyklos. Ir aišku, kad tėvai, kurie gali sau leisti, kurie turi laiko ryte iš ten, kur gyvena, į kitą miesto mokyklą vežti vaiką, jie stengiasi savo vaikui parinkti pačią geriausią mokyklą pagal pasiekimų rezultatus. Matyt, kad G. Paluckas ir yra tas pavyzdys. Jis renkasi geresnę mokyklą“, – kalbėjo A. Zuokas.

Viskas turi būti sąžininga, neturi būti protekcijų ar naudojimosi padėtimi, statusu.

Pasak jo, jei mokykla nesurenka vaikų iš aplinkinių teritorijų ir joje lieka vietos priimti kitų mokyklų moksleivius, nėra nieko blogo, kai tėvai į ją veda savo vaikus, nors pagal gyvenamąją vietą tai ir nepriklausytų. Visgi, A. Zuokas į vatą nevyniojo ir sakė, kad kartais, leisdami savo vaikus į pagal gyvenamąją vietą priklausančią mokyklą, taip savo atžalai tėvai gali nutiesti „blogą tiltą į ateitį“. O kartais, anot jo, privalumas yra leisti vaiką į mokyklą, esančią netoli tėvų darbo vietos.

„Viskas turi būti sąžininga, neturi būti protekcijų ar naudojimosi padėtimi, statusu. Tačiau tėvai gali stengtis, kad jų vaikas eitų į gerą mokyklą. 21 amžiaus sostinėje, tokioje, kaip Vilnius, neturėtų būti tokios prastos mokyklų situacijos, tokio didelio ugdymo parametrų skirtumo, kad beveik pusė Vilniaus mokyklų yra žemiau nei Lietuvos vidurkis. Jei palygintume su kita sostine – Talinu, tai mūsų atstumas yra kosminis“, – kritikos Vilniaus švietimo sistemai negailėjo A. Zuokas ir pridūrė, kad būtina siekti vienodos ugdymo kokybės visose mokyklose.

Vilniuje – paradoksai

Su tuo, kad mokyklų kokybė sostinėje dramatiškai skiriasi, sutiko ir J. Kučinskaitė. Pasak jos, Vilniuje matyti paradoksali situacija, nes jame įsikūrusios ir geriausios, ir pačios prasčiausios mokyklos. Kaip skelbta savivaldybių reitinge, Vilnius užima antrą vietą, jį lenkia tik Kaunas.

„Situacija yra paradoksali. Vilniuje yra pačios geriausios Lietuvos mokyklos, bet tame pačiame Vilniuje yra pačios blogiausios Lietuvos mokyklos. Tai yra savivaldybė, kurioje yra pačios didžiausios „žirklės“. Jeigu žiūrėsime statistiškai visos savivaldybės rodiklius, ji atrodo puikiai. Bet jeigu žiūrėtume į atskiras mokyklas, tai taip, tos žirklės yra labai didelės“, – kalbėjo žurnalistė.

Tačiau J. Kučinskaitė sakė mananti, kad G. Paluckas ieško pasiteisinimo ir todėl prakalbo apie didžiulius mokyklų kokybės skirtumus. O reitingai, anot jos, yra veidrodis, parodantis realią situaciją. Ji pasakojo sulaukianti tėvų, prašančių rekomenduoti skirtingų disciplinų korepetitorius, skambučių, nes vaikams neužtenka mokymosi mokykloje, ypač norint vėliau stoti į atrankas darančias mokyklas.

„Jei visos mokyklos būtų geros, nebebūtų reitingų poreikio“, – sakė J. Kučinskaitė. Be to, ji teigė, kad kiekvienos savivaldybės politikai mato tuos pačius skaičius, kuriuos skelbia „Reitingai“, bet nenori, kad juos matytų mokinių tėvai.

Reitingai neturėtų būti skelbiami viešai

Tačiau reikėtų grįžti prie visos istorijos ištakų. O prasidėjo ji nuo to, kad G. Paluckas sukritikavo žurnalo „Reitingai“ porą kartų per metus skelbiamus geriausių mokyklų reitingus. Pasak jo, savaime reitingai nėra blogai, tačiau jų viešai skelbti nereikėtų.

„Pavyzdžiui, Suomijoje yra uždrausta skelbti tokius reitingus tam, kad nebūtų tokio reklamos, rinkodaros efekto. Tėvai, pamatę, kad mokykla žemai reitinge, sako „bėkim iš jos“ ir taip užsisuka klaidinga spiralė. Žmonės, pamatę, kad tai mokykla, kuri turi sunkumų, pradeda iš jos vesti savo vaikus, tada pradeda bėgti mokytojai ir ji iš probleminės tampa prasta. Tada atstatyti situaciją tampa dar sunkiau“, – kalbėjo G. Paluckas.

Jis teigė, kad reitingai ydingi, nes yra sudaromi remiantis tik mokymosi pasiekimais, tačiau tai, ar mokykla yra gera, lemia toli gražu ne tik mokinių pasiekimai. G. Paluckas sakė, kad jau minėtoje Suomijoje yra sudaromas reitingas, kuris neskelbiamas viešai, ir jis yra kompleksinis, kitaip tariant, jame atsispindi ne tik mokymosi pasiekimai, bet ir kiti parametrai.

„Tai yra pažanga ir branda, ko mes siekiame iš vaikų, paleisdami juos į gyvenimą. Pažanga – kad jis rezultatais palipo į viršų, tai yra labai gerai, nes iš šešetuko turėti aštuntuką yra poslinkis, kad jis yra emociškai subrendęs, kad gali palaikyti ryšius su visuomene, ir tik tada yra žinios. Mes turime savo požiūrį sutvarkyti ir reitingus naudoti ne rinkodarai, ne problemos gilinimui, o situacijos pagerinimui“, – portalui LRT.lt kalbėjo G. Paluckas.

Tačiau J. Kučinskaitei idėja neskelbti reitingų pasirodė niekam tikusi. Anot jos, net sunku suprasti tokį pasiūlymą: „Toks pasakymas patvirtina, kad šis politikas vadovaujasi dvigubais standartais. Tokiame pasakyme trūksta logikos. Šiuos rodiklius mato visi politikai ir valdininkai. Jie savo vaikams parenka geriausias mokyklas. Jie prieina prie tų rodiklių, jie juos mato, jie žino, kurios mokyklos yra geros, kur gera atmosfera, ir savo vaikus ten veda. Bet tauta neturi žinoti? Čia yra visiškai dvigubi standartai.“

Ji taip pat pridūrė, kad reitingai yra skelbiami ir tokiose šalyse, kaip Estija ar Lenkija, kurių mokiniai lietuvaičius savo rezultatais lenkia itin smarkiai.