Nesiliaujant skandalams dėl Seimo viešbučio, politikai imasi vertinti, ar parlamentarams apskritai reikia suteikti apgyvendinimą ir kokiomis sąlygomis tai turėtų būti daroma.
Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis šią savaitę pareiškė, jog Seimo viešbutyje sąlygos nėra tokios geros, kaip paprastai manoma. „ ...(V)ienos žvaigždutės lygio tikriausiai nebūtų. Jeigu žmonės matytų, kokiomis sąlygomis gyvena Seimo nariai, tai pavydo ar kažkokio kito jausmo tikrai nekiltų. Ten sąlygos yra gana prastos, tik pati vieta yra gera“, – pirmadienį Eltai sakė „valstiečių“ lyderis kilus debatams dėl siūlymo šiandien apie 6 mln. Eur vertinamo pastato atsisakyti išvis.
Nors kalbinti viešbučių reguliavimo specialistai teigė, kad Seimo viešbutis negali būti vertinamas kaip įprasti viešbučiai, LRT FAKTAI nusprendė aplankyti šią įstaigą su ekspertais ir išsiaiškinti, ar jos komfortą ir gyvenimo sąlygas galima įvertinti taip prastai.
1 žvaigždutė – minimalūs reikalavimai
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos taryba, atsakinga už apgyvendinimo įstaigų reitingavimą, reikalavimuose nurodo, kad minimalūs reikalavimai bet kuriam viešbučiui – nepriekaištinga švara ir higiena, puikiai veikiantys mechanizmai ir įrenginiai.
Jei viešbutis pretenduoja į vieną žvaigždutę, pakanka tiesiog tinkamų ir prižiūrimų baldų.
Dviejų žvaigždučių įstaigoms jau keliamas reikalavimas baldus suderinti.
Trijų ir aukštesnio lygio viešbučiams atsiranda ir aukštos kokybės, ir prabangos reikalavimai.
Hotelstars Union, kuriai priklauso ir Lietuva, standartais, į bent vieną žvaigždutę pretenduojantis viešbutis turi turėti vonios kambarį, kasdienio tvarkymo paslaugą, pusryčius ir televizorių. Tuo tarpu trijų žvaigždučių viešbutis jau turi turėti dvikalbį personalą, visą parą pasiekiamą registratūrą ir nusiskundimų registravimo sistemą.
Verslininkai butus išnuomotų už 35 Eur, tačiau baldus pakeistų
Duris į savo butą Seimo viešbutyje atverti sutiko Seimo narys Bronislovas Matelis. Parlamentaras teigė, kad atsikraustydamas į Seimo viešbutį gavo visus baldus, jam buvo nupirktas naujas televizorius ir šaldytuvas, pats atsivežė mikrobangę, o didžiausias neseniai atliktas remonto darbas buvo langų keitimas. B. Matelio teigimu, nei jis, nei kiti parlamentarai čia daug laiko nepraleidžia: dažniausiai tai 3 naktys per savaitę. Sąlygos jį tenkina, tačiau lyginti su namais dėl jaukumo trūkumo nesinori.
Seimo viešbutyje, jo teigimu, neveikia bevielis internetas, jam būtų aktualu ir turėti galimybę atsukti norimą televizijos naujienų laidą.
Tomas Grižas, NT ekspertas ir trumpalaikės nuomos administravimo įmonės „Houseys“ vadovas, apsižvalgęs po butą sakė manantis, kad Seimo viešbutis teoriškai galėtų būti įvertintas bent viena, o gal net dviem žvaigždutėmis. Jo teigimu, net ir būdamas ne pačios geriausios būklės, toks būstas galėtų būti konkurencingas Vilniaus rinkoje.
„Jis būtų patrauklus vien dėl lokacijos. Mes kalbame apie pakankamai ekonominį segmentą, kuriam visa tai, ką matau, tinka: švaru, gražu, tvarkinga, nesvarbu, kad seni baldai. Viskas prižiūrėta, veikia“, – sako ekspertas.
T. Grižo manymu, jei butai viešbutyje būtų išnuomoti dabar, juos nuomotųsi, pavyzdžiui, turistai iš Baltarusijos, mat jiems tiktų ir kuklus apstatymas, ir ekonomiška kaina – esą tik tokią šiems butams būtų galima taikyti.
Jis skaičiuoja, kad nuomojant vieną butą kaip standartinį 2 miegamųjų vietų numerį, būtų galima gauti nuo 20 iki 35 Eur pajamų už naktį, priklausomai nuo sezono. Per mėnesį toks butas generuotų vidutiniškai 480 Eur, o per metus visi 71 Seimo butai kartu sudėjus – daugiau nei 400 tūkst. Eur.
Pasak jo, dabartinis viešbučio išlaikymas išties kainuoja kukliai. Jis rėmėsi parlamentarės Aušrinės Armonaitės pateiktais skaičiavimais, pagal kuriuos viešbučiui išlaikyti skiriama 123 tūkst. Eur per metus.
„Tai [išlaikymo sąnaudos] yra apie 144 Eur/mėn. vienam butui, kas yra labai nedidelė suma“, – teigė jis.
Jis taip pat įžvelgė galimybę visiems gyvenantiems parlamentarams mokėti nedidelį nuomos mokestį, esą už šiuos pinigus būtų galima atlikti nedidelį remontą.
Pasak eksperto, dabartinis viešbučio užimtumas galėtų būti 40 procentų, tuo tarpu versle siekiama, kad šis skaičius siektų 70 procentų. Todėl, jo teigimu, teoriškai Seimui apsimokėtų viešbutį ne tik parduoti, bet ir nuomoti ne tik parlamentarams, gal net investuojant į atnaujinimą. „Iš verslo pusės žiūrint, gaila turėti tokį objektą su 7 dešimtmečio baldais“, – sakė jis.
Sovietmečio ir euroremonto fusion – Lietuvos parlamentarų kasdienybė
Būtent į baldus ir į viešbučio aplinką NT ekspertas dėmesį atkreipė pirmiausia. Baldai viešbutyje – akivaizdžiai skirtingų laikotarpių ir stilių, eklektiški, ant kiekvieno iš jų užrašytas inventorinis numeris. T. Grižo manymu, sąlygos galėtų ir turėtų būti geresnės.
„Aš matau gal labiau filosofinę problemą, kad aplinka formuoja sąmonę. Domėjausi, kelintų metų viešbutyje esantys baldai, manau, gali būti kokių 1980–ųjų.
Žmonės, kurie atsakingi už tikrai svarbius dalykus, turėtų kitokią aplinką turėti, galų gale tai turėtų būti peržiūrėta, atnaujinta. Žinoma, jie sutinka čia gyventi, tačiau tai nereiškia, kad taip ir turėtų būti“, – sako ekspertas.
Giedrius Drukteinis, žurnalistas, rašytojas, etiketo specialistas, taip pat apsilankęs parlamentaro bute, ten esančių baldų stilių juokais pavadino sovietmečio ir vadinamojo euroremonto fusion.
Žvaigždutėmis viešbučio vertinti jis nesiėmė, tačiau jo aplinkai taip pat išsakė kritikos.
„Seimo nariai turi daug erdvių, skirtų darbui. Ši erdvė yra skirta Seimo narių rekreacijai, poilsiui. Bet kaip jūs matote, aplinka yra šalta, formali, posovietinė. Kaip rekreacinė zona, ji savo funkcijos neatlieka“, – teigė jis.
Viešbutis šiandien nebereikalingas?
B. Matelio nuomone, prasta viešbučio kokybė lemia, kad Seimo viešbutis virsta į privilegiją ir dalis parlamentarų, patys gyvendami geresnės kokybės būstuose, perleidžia viešbučio butą artimiesiems. „Kai valstybė duoda, atsiranda noras imti“, – mano jis.
G. Drukteinis mano, kad Seimo viešbutis nebeatlieka ir ypatingos funkcijos, kaip anksčiau, jis iš principo nėra skirtas reprezentacijai, kaip, pavyzdžiui, ambasadų pastatai.
„Jei grįžtume 25 metus atgal, Seimo viešbučio reikėjo tam, kad Seimo nariai būtų vienoje vietoje, kad svarbiausiais klausimais susidarytų kvorumas. Ne visi turėjo automobilius, telefonus, tai buvo gynybinė, strateginė paskirtis turėti Seimo narius vienoje vietoje. Dabar, ištobulintų komunikacijų ir transporto laikais, viešbutis praranda tą būtinybę“, – teigė jis ir pridūrė, kad centralizuoto parlamentarų apgyvendinimo klausimas iš principo problemiškas, nes tokiomis sąlygomis sunku susikurti privačią erdvę, kurioje būtų jauku gyventi.
NT ekspertas T. Grižas taip pat apsiėmė įvertinti Seimo viešbutį pagal nuomos platformos „Booking.com“ standartus. Galutiniu jo skaičiavimu, butas viešbutyje būtų įvertintas 6,4 balais iš 10 galimų. „Prie prastesnių Vilniaus apgyvendinimo įstaigų“, – pripažįsta jis. Pasak jo, daugumą kriterijų – švarą, vietą, įrengimą, numanomą personalą, kainą – būtų galima vertinti gerai, tačiau vertę žemyn patraukia komfortas ir, svarbiausia, nemokamo bevielio interneto nebuvimas.
Manipuliacija
Nors Seimo viešbučio sąlygos nerodo prabangos, minimalius komforto reikalavimus jos atitinka, o kalbos apie esą labai prastas Seimo viešbučio sąlygas sudaro įspūdį, kad Seimo narių piktnaudžiavimas Seimo nario privilegijomis nėra tokia didelė problema. Tačiau Ramūnas Karbauskis teisus sakydamas, jog tokio būsto išlaikymas vis tiek pigesnis, nei naujų butų parlamentarams nuoma.
