Švietimo sistemoje susikaupusios bėdos jau peržengė vienos institucijos ribas, jos jau išaugo iki nacionalinio saugumo ir gynybos problemų, mano valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys.
Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį susitiko su švietimo, mokslo ir sporto ministru Algirdu Monkevičiumi, valstybės kontrolieriumi A. Dulkiu ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) direktoriaus pavaduotoju Egidijumi Radzevičiumi. Kaip prieš susitikimą teigė prezidentūra, jo metu buvo siekiama aptarti susidariusią sudėtingą padėtį švietimo srityje, taip pat klausimus dėl ilgalaikės švietimo strategijos trūkumo, Nacionalinės švietimo agentūros steigimo darbų, galimų korupcijos rizikų.
Prezidento manymu, diskutuojant apie švietimo strategiją, pirmiausia svarbu atsakyti į klausimus dėl švietimo sistemos efektyvumo.
„Kokybinio proveržio nepasieksime, kol efektyvumas nebus įtvirtintas tiesiogiai ministerijai pavaldžiose institucijose“, – poziciją perdavė prezidento vyriausioji patarėja švietimo, mokslo ir kultūros klausimais Sonata Šulcė.
S. Šulcės teigimu, vienas iš sprendimo būdų siekti skaidrumo ir efektyvumo švietimo sistemoje – viešųjų pirkimų centralizavimas: visi viešieji pirkimai, jų pobūdis būtų matomi vienoje vietoje.
„Finansavimas švietimo sektoriui, kaip matome, auga. Mokymosi išlaidos šiuo metu sudaro daugiau nei 0,5 mlrd. eurų, o mokymosi pasiekimai, nepaisant to, negerėja“, – trečiadienį prezidentūroje sakė S. Šulcė.
Kartu ji įvardijo ir matomas problemines švietimo sritis: mokyklų tinklo optimizavimas, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai pavadžių įmonių pertvarka, viešųjų pirkimų procedūros, antikorupcijai skirtų rekomendacijų įgyvendinamumas.
Kaip rodo naujausi Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) tyrimų rezultatai, tvirtino S. Šulcė, Lietuva vis dar yra žemiau 79 šalių EBPO vidurkio.
„Matome taip pat nuolatinę įtampą dėl šio sektoriaus darbuotojų atlyginimo, tinklo optimizavimo, kokybinio proveržio stokos“, – patikino G. Nausėdos patarėja.
Jos teigimu, susitikimo metu buvo aptarti ir Valstybės kontrolės atliktų auditų rezultatai. 2017 m. atliktas švietimo įstaigų auditas, pastebėjo S. Šulcė, pateikė 12 konkrečių rekomendacijų, iš kurių įgyvendinta tik viena.
„Vis dar trūksta strateginio planavimo skirstant turimus išteklius ir įgyvendinant reformas, nukreiptas į moksleivių ir mokytojų kokybinius rezultatus. Prezidento manymu, diskutuojant dėl ilgalaikės švietimo strategijos, yra be galo svarbu atsakyti į klausimus dėl švietimo sistemos efektyvumo“, – kalbėjo S. Šulcė.
Prezidento patarėja kartu atkreipė dėmesį ir į kitus auditų metu išryškėjusius trūkumus – ministerijai pavaldžių institucijų lėšų neefektyvus pasiskirstymas. Ji pateikė pavyzdį, kad rugpjūčio mėnesį įkurta Nacionalinė švietimo agentūra, jungianti šešias ministerijai pavaldžias institucijas, vis dar neturi oficialaus vadovo, nėra aiškūs agentūros galutiniai tikslai.
Ji supažindino ir su STT turima informacija, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos struktūra nėra efektyvi, sudaro prielaidas neskaidrumui, taip pat iki šiol neįgyvendintos rekomendacijos dėl antikorupcijos.
„(Švietimo, sporto ir mokslo) ministerija turi plačiau ir efektyviau įgyvendinti antikorupcinės sistemos sukūrimą, pirmiausia savo pavaldžiose institucijose. (...) Dalis lėšų yra nepakankamai efektyviai panaudojamos, dominuoja daug viešųjų pirkimų, kurie yra mažos vertės, o kai kurių institucijų funkcijos ir paslaugos dubliuojasi“, – teigia ji.
Valstybės kontrolierius: ruošiame naujus pašalpų gavėjus, griauname žmonių gyvenimą
Švietimo sistemoje susikaupusios bėdos jau peržengė vienos institucijos ribas, jos jau išaugo iki nacionalinio saugumo ir gynybos problemų, mano A. Dulkys.
„Ikimokykliniame ugdyme rodome nepagarbą žmonėms, egzistuoja atlyginimų skirtumai, (...) žiūrime į šioje srityje dirbančius žmones kaip į sauskelnių keitėjus, o ne vaikų ugdytojus. EBPO sako, kad jau šiame gyvenimo etape mes pradedame ugdyti asmenybes, o jau šiame etape mes pradedame dauginti ateities socialinės paramos išlaidas, neruošiame žmonių gyvenimui, ruošiame pašalpų gavėjus ir griauname žmonių gyvenimą“, – dėsto jis.
„Kaip šalyje, kurioje yra ministerija su žodžiu „inovacijos“ pavadinime, vis dar yra jungtinės klasės?“ – svarsto A. Dulkys.
Valstybės kontrolieriaus teigimu, ikimokyklinio ugdymo srityje didžiausios problemos – įtraukiamojo ugdymo stygius, darbuotojų darbo sąlygos bei atlyginimai. Bendrojo ugdymo srityje, švietimo srityje neįvardijami konkretūs pažangos rodikliai, pedagogų atlyginimai nėra siejami su konkrečiais rezultatais ir kt.
„Nemokame žiūrėti į švietimą kompleksiškai, mums patinka išsitraukti vieną problemą, apsigobti gailesčiu ir (...) nevykdome veiksmų“, – mano A. Dulkys.
Monkevičius: sprendžiant švietimo problemas labai svarbu ne tik lėšos, bet ir administravimas
A. Monkevičius po Prezidentūroje vykusios diskusijos dėl švietimui kylančių problemų teigė, kad švietimo sektoriuje jau yra padaryta esminių pokyčių, tačiau esminės pertvarkos administravimo srityje vis dar reikalingos. Anot ministro, tinkamai pertvarkius administravimo sistemą ir pritaikius tikslines priemones, išsispręstų nemažai švietimo problemų ir geriau sektųsi sutaupyti bei panaudoti lėšas.
Švietimo ir mokslo ministras pripažino, kad teigiamus pokyčius mokyklose nulemia daugiau ne tik finansavimas, o ir tinkamai pertvarkyta administravimo sistema.
„Visa tai yra turinio dalykai, administravimo dalykai“, – kalbėjo A. Monkevičius, pabrėždamas, kad būtent viešųjų pirkimų centralizavimas ministerijai padėjo sumažinti išlaidas 1,8 mln. eurų. Anot švietimo, mokslo ir sporto ministro, per trumpą laiką administravimo pertvarkos priemonės padėjo ministerijai sumažinti išlaidas 7 mln.
Kaip vieną labiausiai pasisekusių priemonių A. Monkevičius akcentavo viešųjų pirkimų centralizavimą.
„Visi pirkimai, apie kuriuos kalbame, yra centralizuoti. (...) Maža to, ministerijos viešųjų pirkimų sustiprinta priežiūros grandis prižiūri ne tik šitų šešių, sujungtų į vieną nacionalinę agentūrą, bet ir 130 profesinių mokyklų, kolegijų bei kitų institucijų visus viešuosius pirkimus, juos koordinuoja ir prižiūri“, – kalbėjo A. Monkevičius, pripažindamas, kad tam tikri darbai dar turi būti padaryti, norint užtikrinti, kad viešieji pirkimai būtų atliekami skaidriai.
Ministras taip pat džiaugėsi, kad pavyko optimizuoti ir profesinių mokyklų tinklą.
„Pokyčiai šiemet yra didžiuliai. Profesinių mokyklų tinklas yra ženkliai optimizuotas, pertvarkytos į viešąsias įstaigas, įdiegtas modulinis mokymas, startavo pameistrystės modelis. Per labai trumpą laikotarpį didžiulis, sakyčiau, radikalus pokytis šioje srityje“, – kalbėjo ministras.
Visgi A. Monkevičius siūlė atkreipti dėmesį į tai, kad pagal Eurostato duomenis Lietuvos skiriamas lėšų kiekis vienam vaikui yra vienas mažiausių ES.
„Pagal BVP mes atsiliekame nuo Estijos ženkliai ir pagal tai, kiek tenka vienam vaikui, – taip pat ženkliai. Ikimokykliniam (vaikui. – ELTA) – gal geriausiai, bet taip pat esame gale. Estai, latviai, lenkai, visi kiti mus lenkia...“, – nusivylimo neslėpė ministras.
STT įžvelgia neskaidrių pirkimų dominavimą
STT direktoriaus pavaduotojas E. Radzevičius akcentavo, kad anksčiau Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje dominavo didelis skaičius neskelbiamų pirkimų, o kartais – ir paslaugos iš savų darbuotojų.
„Kalbant apie pavaldžias institucijas, dominavo daug smulkių pirkimų, didelis skaičius neskelbiamų pirkimų, tam tikrais atvejais paslaugos buvo perkamos iš savo darbuotojų“, – situaciją ministerijoje prieš viešųjų pirkimų centralizacijos pradžią apibūdino E. Radzevičius.
Visgi, STT direktoriaus pavaduotojo teigimu, žingsnius, siekiant viešųjų pirkimų sistemos centralizacijos, ministerija padarė.
„Rizikos veiksniai išlieka, nepaisant to, kad pirminiai žingsniai, gerinant situaciją, yra padaryti“, – pripažino STT direktoriaus pavaduotojas.
