Lietuvoje

2020.01.02 05:30

Kritikuoja stojimo tvarką: mokytis ateina žmonės, kurie gali atsakyti tik į tris klausimus iš dešimties

Modesta Gaučaitė, LRT.lt2020.01.02 05:30

2020-aisiais priimant į aukštąsias mokyklas iš esmės galios tokios pačios sąlygos kaip ir praėjusiais metais. Kai kuriems švietimo ekspertams tai atrodo keista situacija, nes balai, reikalingi norint įstoti į universitetus, yra gana žemi. O tai, anot jų, neveda prie geresnės aukštojo mokslo kokybės. Tačiau yra ir manančių, kad studijuoti laisvai turėtų galėti visi norintys.

Kaip pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM), 2020 m. stojimo sąlygos į aukštąsias mokyklas išliks tokios pačios. Tai reiškia, kad pretenduojantys į valstybės finansuojamą vietą turės būti išlaikę bent tris egzaminus – lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos ir užsienio kalbos. Visų šių egzaminų vidurkis siekiantiems studijuoti universitete turi siekti 40 balų, o norintiems mokytis kolegijose – 25 balus.

Atsižvelgiama ir į brandos atestatą. Jame įrašytų penkių privalomų mokomųjų dalykų geriausių metinių pažymių vidurkis turi būti ne mažesnis nei 7 balai, stojant į universitetą, ir ne mažesnis nei 6 balai, stojant į kolegiją.

Balai per žemi, reali atranka nevyksta

Tokios priėmimo sąlygos vis dėlto ne visiems atrodo sąžiningos. Kaip portalui LRT.lt kalbėjo Kauno technologijos universiteto (KTU) Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas Ainius Lašas, žiūrint į tokius priėmimo reikalavimus matyti, kad reali studentų atranka nevyksta, o priimami mokytis ir tie, kurie iš 100 galimų balų surenka mažiau nei pusę.

„Aš nežinau, kaip reikia gauti tokį pažymį. Tai rodo, kad mokytis ateina žmonės, kurie gali atsakyti tik į tris klausimus iš dešimties. Vadinasi, jie nesupranta to dalyko, ar tai būtų lietuvių kalba, ar kažkas kitas. Ir mes čia kalbame apie vidurkį. Ne žemiausią apatinę ribą, o trijų egzaminų vidurkį. Stojantieji į kai kurias disciplinas gali turėti dar žemesnį balą“, – sakė A. Lašas, pridurdamas, kad nė viename užsienio universitete, kuriame teko dirbti, nematė tokių žemų standartų.

Vadinasi, jie nesupranta to dalyko, ar tai būtų lietuvių kalba, ar kažkas kitas.

Anot pašnekovo, esant tokiai situacijai, susidaro dvi problemos. Pirmiausia, tai nevienodų sąlygų taikymas norintiems mokytis už savo lėšas ir norintiems studijuoti valstybės finansuojamose vietose. Jis ir savo socialinio tinklo paskyroje rašė, kad kai kur, norint įstoti į valstybės nefinansuojamą vietą, užtenka išlaikyti tik vieną valstybinį brandos egzaminą, kai norint mokytis už valstybės pinigus būtini bent trys egzaminai.

„Nesuprantu, ką mes komunikuojame. Kad žmogus gali nusipirkti diplomą? Įstojimą į universitetą? Jeigu turi pinigų, iš esmės, susimoki už savo nežinojimą, ir tau už tai kompensuojama. Riba turėtų būti vienoda, nepriklausomai nuo to, ar tu moki už mokslą, ar ne. Juk pačiame studijų procese nėra skirtumo, neskirstome studentų pagal tai, ar jie už mokslą moka, ar ne“, – piktinosi KTU fakulteto dekanas.

Tiesa, jau 2019 m., priimant į aukštąsias mokyklas, buvo siekta suvienodinti minimalią kartelę stojantiems į valstybės finansuojamas ir į valstybės nefinansuojamas studijų vietas. Suvienodinti jas buvo bandoma aukštųjų mokyklų susitarimu, tačiau susitarimo laikėsi ne visi universitetai. Kaip anksčiau pranešė ŠMSM, susitarimo dėl mažiausio konkursinio balo 2019-aisiais priimdami studentus nesilaikė Vytauto Didžiojo, Mykolo Romerio ir Vilniaus Gedimino technikos universitetai.

„Valstybė dabar neturi svertų diktuoti universitetams, kokia turi būti kartelė priimant į valstybės nefinansuojamas vietas. Universitetai tuo naudojasi ir, matydami gana blogą demografinę situaciją, stojimų situaciją, tiesiog leidžia tą kartelę, dar prisigalvodami visokių papildomų balų. Tai leidžia išgyventi, bet ką tai rodo? Rodo, kad sistema yra nestabili ir, esant tokioms sąlygoms, kalbėti apie studijų kokybę yra labai sunku“, – portalui LRT.lt kalbėjo A. Lašas.

Taip pat skaitykite

Kartelės kėlimas – nevienareikšmis klausimas

Paklaustas, kokia turėtų, jo manymu, būti kartelė stojant į aukštąsias mokyklas, A. Lašas sakė, kad atsakymą diktuoja Konstitucija. Joje nurodoma, kad nemokamas aukštasis mokslas garantuojamas visiems gerai besimokantiems. O gerai, anot KTU fakulteto dekano, yra maždaug 7 balai.

„Manyčiau, kad 7 balai (pagal 10 balų sistemą – LRT.lt) turėtų būti minimali kartelė ir ne tik vidurkio, bet ir egzaminų prasme taip pat. Aišku, tai reikštų daug mažesnius studentų skaičius universitetuose, atitinkamai, reikėtų konsoliduoti sistemą, o tai reikštų daug skaudžių reformų. Niekas to nenori ir dėl to laukiama, kad kažkas iš dangaus nusileis ir pakeis situaciją, dėl to orientuojamasi ir į užsienį, manoma, kad gal pavyks studentus iš ten prisivilioti ir kažkaip išgyvensime“, – komentavo A. Lašas.

Visgi, kitokios nuomonės laikosi Vilniaus politikos analizės instituto (VPAI) direktorė Virginija Būdienė. Ji portalui LRT.lt kalbėjo, kad teisę studijuoti turėtų turėti kiekvienas, gavęs brandos atestatą, nes baigti mokyklą ir studijuoti, pavyzdžiui, universitete nėra tas pats.

„Dabar priėmimas vyksta tik pagal mokyklos rezultatus, bet tai nebūtinai rodo, kad studentas gali ar negali studijuoti. Be to, visame pasaulyje aukštasis mokslas tampa masinis, tad jeigu Lietuvoje jis proporcingai mažės, tapsime neišsilavinusios ir pigios darbo jėgos šalimi. Pasaulinės tendencijos yra tokios, kad studentų skaičiai dvigubėja ar trigubėja, tad aukštasis mokslas darosi jau ne elito, o privalomas visų išsilavinimas“, – sakė VPAI vadovė.

Dabar priėmimas vyksta tik pagal mokyklos rezultatus, bet tai nebūtinai rodo, kad studentas gali ar negali studijuoti.

Nors V. Būdienė pritarė, kad reikalavimai mokantiems už mokslą ir studijuojantiems už valstybės lėšas turėtų būti vienodi, vis dėlto sakė nemananti, kad kartelė turėtų būti aukštai užkelta. Anot jos, brandos atestatas yra pakankama prielaida stoti į aukštąją mokyklą, tačiau su viena itin griežta sąlyga – aukštosios mokyklos turi turėti stiprius akademinius standartus. Jei jie nėra pasiekiami, studentas turėtų ieškoti kito kelio, kitaip tariant, nebestudijuoti universitete.

„Sunkiausia yra universitetams laikytis šio standarto. Dabar sprendimas nustumiamas į vidurinę mokyklą, o tai nėra teisinga. Mokymasis bendrojo ugdymo mokykloje nėra tas pats, kas gebėjimas studijuoti aukštojoje mokykloje“, – sakė V. Būdienė.

Papildomos studijos ir bandymas pasivyti

Pasak V. Būdienės, jei jaunuolis į aukštąją mokyklą įstoja turėdamas prastesnį žinių bagažą, jo pareiga yra pasivyti geriau besimokančius studentus. Jei pasivyti nepavyksta, nepakanka žinių, neišlaikomi egzaminai ar pan., tai reiškia, kad šiam žmogui, greičiausiai, ne vieta universitete.

„Yra šalių, kur pirmus metus tam ir skiria – kad padarytų tam tikrą filtrą. Daug šalių padeda pirmo kurso studentams arba prieš studijas daro papildomas studijas“, – sakė VPAI vadovė.

KTU fakulteto dekanas A. Lašas taip pat kalbėjo, kad prieš pradėdami krimsti aukštąjį mokslą jaunuoliai taip pat galėtų pagilinti žinias ten, kur jų stinga. Nors tokios sistemos Lietuvoje dar nėra, anot A. Lašo, galimas variantas būtų metus prieš studijas skirti mokymuisi, o vėliau, po tų metų, jaunuolis vėl laikytų žinių patikrinimo testą ir, jei rezultatai geri, pradėti studijuoti.

„Pavyzdžiui, tam tikri vasaros kursai ar kažkas panašaus, kur pagal pažymius ar testą nustatomas žinių lygis ir, jei jis netenkina minimalaus, taikomi papildomi mokymai.

Kažkada, kai stojau į LCC universitetą Klaipėdoje, jie turėjo būtent tokius metus, per kuriuos paruošdavo visus, kurių anglų kalbos lygis nebūdavo pakankamas studijoms. Juk suprantama, kad, jei neturi pamatinių įgūdžių, negali iš karto pradėti mokytis, pavyzdžiui, kokio nors kurso anglų kalba. Tai neįmanoma ir yra be galo didelis iššūkis tiek pačiam studentui, tiek dėstytojui“, – kalbėjo A. Lašas.