Lietuvoje

2019.12.10 16:49

Žiniasklaida ir žmogaus teisės: situaciją kartina komentarai prie straipsnių ir socialiniuose tinkluose

Domantė Platūkytė, LRT.lt2019.12.10 16:49

Visuomeninio transliuotojo misijoje jau yra užkoduotas žmogaus teisių gynimas, Nacionalinio žmogaus teisių forumo (NŽTF) organizuotoje diskusijoje „Visuomenės interesas žinoti ir žmogaus teisės: kokia yra žiniasklaidos politika?“ sakė LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė.

Žiniasklaida yra arena, kurioje pamatome ne tik save, bet ir kitus dalykus, diskusiją pradėjo ją moderavusi VDU Viešosios komunikacijos katedros profesorė, Lietuvos medijų tarybos pirmininkė Auksė Balčytienė. Anot jos, gyvename virsmų laike, kai keičiasi ir technologijos, ir medijų vartotojai.

Lietuvos žmogaus teisių centro komunikacijos vadovė, portalo manoteises.lt redaktorė Jūratė Juškaitė sakė, kad į žiniasklaidą paprastai žiūri ne žiniasklaidos, o žmogaus teisių akimis. Jos teigimu, anksčiau žurnalistika buvo ta varomoji jėga, kuri gana stipriai prisidėjo prie stereotipų formavimo, pavyzdžiui, apie lenkų tautybės žmones.

„Jei žiūrėtume į LGBT asmenis, prieš 8-9 metus 45 proc. žmonių net nenorėjo dirbti su homoseksualiu asmeniu, dabar šis skaičius vis dar didelis – taip pasisako maždaug kas trečias žmogus, tačiau skirtumas jaučiamas. <...> Pastebime, kad žiniasklaida LGBT temas dabar pateikia jau kitaip. Visuomenės nuomonė yra labai tampriai susijusi su tuo, kaip dirba žiniasklaida“ – pažymėjo J. Juškaitė.

Vis dėlto žmogaus teisių temos jau yra persikėlusios į pagrindines žiniasklaidos priemones, džiaugėsi J. Juškaitė.

Žiniasklaida misija – žmogaus teisių gynimas

Anot 15min.lt vyr. redaktoriaus Raimundo Celencevičiaus, žiniasklaidos esmė ir yra ginti žmogaus teises. Jo teigimu, portalas pirmą kartą tapo pirmuoju oficialiu „Baltic Pride“ rėmėju, turėjo socialinių projektų, kurie prisidėjo prie žmogaus teisių gynimo.

LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė sakė, kad visuomeninio transliuotojo misijoje jau yra užkoduotas žmogaus teisių gynimas.

„Stengiamės ne tik daryti, ką privalome, bet ir dar daugiau. Esame tikriausiai vienintelė žiniasklaidos priemonė tokiu mastu adaptuojanti turinį neįgaliesiems“, – pažymėjo M. Garbačiauskaitė-Budrienė.

Anot M. Garbačiauskaitės-Budrienės, visai neseniai LRT pateko į dėmesio centrą, nes parodė laidą „Spalvos“ apie gėjus tėčius. Vieni sakė, kad visuomeninis transliuotojas neturi teisės rodyti tokio turinio, vyko mitingai su radikaliais kvietimais, tuo tarpu kita, aktyvioji visuomenės dalis, užėmė žmogaus teisių ir LRT gynimo poziciją, prisiminė LRT vadovė.

„Manome, kad visuomeninis transliuotojas neturi būti patogus, plaukiantis pasroviui. <...> Cituoju savo kolegą Gytį Oganauską, kuris sakė, kad kartais turime pakrapštyti tokias temas“, – kalbėjo LRT generalinė direktorė.

M. Garbačiauskaitė-Budrienė pridūrė, kad LRT pradėjo rodyti kitokį turinį, laidas, kurios kalba apie žmogaus teises, suteikia eterio neįgaliesiems.

Socialiniai tinklai – nauja Pandoros skrynia

Žurnalistų etikos inspektorė Gražina Ramanauskaitė sakė, kad nors džiaugiamės žiniasklaidos laisve, atsiranda kita Pandoros skrynia – socialiniai tinklai. Saviraiškos laisvė nėra absoliuti – ji turi nepažeisti kitų žmonių teisių, pabrėžė G. Ramanauskaitė. Ji apgailestavo, kad socialiniuose tinkluose neretai pažeidžiamos žmonių teisės, todėl iš žiniasklaidos dabar reikalaujama dar didesnės atsakomybės.

Anot naujienų portalo „Delfi“ vyr. redaktorės Rasos Lukaitytės-Vnarauskienės, pačios žiniasklaidos priemonės turėtų iš savęs reikalauti didesnės atsakomybės. Jos teigimu, daromės nepakantūs kitai nuomonei, o tai, svarstė ji, galbūt kyla dėl socialinių tinklų veiklos. Žmonės nepripratę matyti kitaip mąstančių žmonių, kalbėjo R. Lukaitytė-Vnarauskienė.

Žurnalistų etikos inspektorė G. Ramanauskaitė akcentavo, kad dalis žmonių nesinaudoja žiniasklaidos priemonėmis – jie informaciją gauna iš socialinių tinklų, todėl tikrosios žiniasklaidos misija turėtų būti orientuotis į tikras naujienas, faktus. Jos teigimu, pastebima ir visuomenės fragmentacija, kadangi pasirinkimo yra daug.

LRT generalinė direktorė M. Garbačiauskaitė-Budrienė pastebėjo, kad tikros žurnalistikos mažėja, o partnerių turinio daugėja. Ji išskyrė ir diskusijų laidų trūkumą, kokybiško turinio trūkumą. Anot M. Garbačiauskaitės-Budrienės, ji nemato situacijos gerėjimo, tačiau džiaugėsi žurnalistinių tyrimų iniciatyvomis, naujomis idėjomis, platformomis.

„Apie teiginius, kad misija yra teikti gerovę, tai tuo netikiu, kad akcininkai tai leidžia. Manau, kad turite tikslus didinti praleistą laiką portaluose, pasiekti didesnę auditoriją. Tai yra normalu ir nederėtų to slėpti“, – į komercinių žiniasklaidos priemonių atstovus kreipėsi LRT vadovė.

Ragina kelti aukštesnius kokybės standartus

Kaip kalbėjo R. Celencevičius, reikėtų mažinti informacinio triukšmo kiekį, daugiau dėmesio skirti ilgų skaitinių kūrimui, tyrimams.

J. Juškaitė sakė, kad interneto žiniasklaida leidžia atsirasti ir mažesnėms iniciatyvoms. Vis dėlto tai – ne visada gerai, svarstė ji.

„Atsiranda tokių portalų, kurie skleidžia tiesią neapykantą, neprisideda prie žmogaus teisių gynimo, Lietuvos gerovės. Tuos žmones turime aktyviose diskusijose, jie tose grupelėse suradikalėja, jie gauna labai keistų idėjų. Tikrai labai keistų. Tada atsiduriame tokioje situacijoje, kai viešojoje erdvėje kalbame apie žmogaus teises, kad turime atspindėti visas vaivorykštės spalvas, ir taip suteikiame erdvę neapykantos sklaidai. Tokia tendencija labai pavojinga“, – tvirtino J. Juškaitė.

Diskusijos moderatorė A. Balčytienė iškėlė klausimą, kaip stiprinant žurnalistiką reikėtų stiprinti demokratiją. Anot LRT generalinės direktorės M. Garbačiauskaitės-Budrienės, iš žiniasklaidos žmonės turėtų reikalauti kokybės.

„Dėl pačios žiniasklaidos misijos – manau, kad žiniasklaidai nuolat verta prisiminti savo misiją, ją apgalvoti ir į ją atsigręžti. <...> tai yra ir nuomonių balansas, nuomonių įvairovė, faktų tikrinimas, tyrimai“, – pabrėžė ji.

Tam, kad žiniasklaida savo auditorijai kalbėtų, ji turėtų įsigilinti į jos poreikius, prisitaikyti prie besikeičiančių aplinkybių, svarstė M. Garbačiauskaitė-Budrienė.

G. Ramanauskaitė akcentavo, kad portaluose dirbantys žurnalistai skaitytojų komentarus turėtų stebėti ne tik pačiame portale, bet ir socialiniuose tinkluose, kadangi tuose komentaruose galima pastebėti daugybę neapykantos kurstymo.

Visuomenė turėtų remti žiniasklaidą – turime nacionalinį transliuotoją, skiriame jam pinigų, tačiau privati žiniasklaida tokios galimybės neturi, sakė R. Celencevičius. Dėl šios priežasties, kalbėjo jis, dalis portalų įves mokamą turinį ir taip surinks paramą. M. Garbačiauskaitė-Budrienė pridūrė, kad žiniasklaidai trūksta paramos, o skiriamų pinigų neužtenka, todėl dalis žiniasklaidos priemonių yra priverstos pataikauti auditorijai.

Visuomenė turėtų būti suinteresuota, kad žiniasklaidos priemonių būtų daugiau – tada kuriamas turinys yra kokybiškesnis, sakė R. Lukaitytė-Vnarauskienė. Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad žiniasklaidos turinio apmokestinimas taip pat nėra išeitis – tada turinys tampa nišinis, pasiekiamas ne visiems.

Žiniasklaidos kryptį diktuoja moralės normos

M. Garbačiauskaitė-Budrienė išskyrė ir medijų raštingumo trūkumą. Jos teigimu, mokyklose labai svarbu mokyti medijų raštingumo, tačiau kol kas tokių projektų nėra, vis dar stinga nuoseklumo. Anot R. Celencevičiaus, jis vis viliasi, kad skaitytojai pradės skaityti ne viską, kad jiems pateikiama bendrame portalo puslapyje, o tai, kas jiems įdomu ir aktualu. Tačiau taip vis nenutinka – vartojamas tas turinys, kuris pateikiamas, šypsojosi R. Celencevičius. Tam pritarė ir kiti diskusijos dalyviai – jų teigimu, žmonės retai renkasi galimybę vartoti jiems tinkamą turinį, paprastai skaitoma viskas, kas pateikiama.

Pasak M. Garbačiauskaitės-Budrienės, galbūt vėliau atsiras nuovargis nuo begalinio, kelių šimtų naujienų srauto: „Visi esame pastebėję, kad, pavyzdžiui, nuėję paskaityti apie orus, atsiduriame visai kitur – pradedame skaityti kokią nors nesąmonę, pavyzdžiui, kaip susitvarkyti virtuvę“, – juokėsi LRT vadovė.

M. Garbačiauskaitė-Budrienė ragino atskirti aktyvizmą ir žurnalistiką. Ji kėlė klausimus, ar žurnalistai turėtų inicijuoti mitingus bei socialiniuose tinkluose „vanoti politikus“. LRT generalinės direktorės manymu, turėtume išlaikyti tradicinę žiniasklaidą, grįžti prie nešališkumo, leisti išsisakyti abiem pusėms. R. Celencevičius pridūrė, kad jam norėtųsi matyti aktyvesnę ir piktesnę visuomenę, kuri nepakęstų tam tikrų žiniasklaidos veiksmų. G. Ramanauskaitė džiaugėsi, kad žiniasklaida jau geriau supranta žmogaus teisių klausimus ir situacija gerėja, vis dėlto dar atsiranda žmogaus teisių pažeidimų.

„Atsiranda per didelis noras tenkinti smalsumą. Kažkada inspektoriai kalbėjo kalbėjo, o šiandien jau ir pati visuomenė, ir pati žiniasklaida parodo pirštu redaktoriams bei žurnalistams, kad tai jau yra užribis. Vidinės moralės normos diktuoja žiniasklaidos kryptį“, – apibendrino G. Ramanauskaitė.