Skurdas, smurtas, diskriminacija mokymosi atžvilgiu ir būtiniausių paslaugų neprieinamumas – tokius vaiko teisių pažeidimus Lietuvoje įvardija specialistai, kalbinti LRT RADIJO laidoje „Aktualijų studija“.
Anot Seimo narės Dovilės Šakalienės, pataisytas Vaiko teisių apsaugos įstatymas dalį visuomenės išgąsdino, todėl vaikams teikiama pagalba gerokai suprastėjo.
Pastarieji metai Lietuvoje pasižymėjo išskirtiniais pokyčiais vaiko teisių apsaugos sistemoje, kai buvo uždraustas visų rūšių smurtas jų atžvilgiu. Nors vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė minėtas naujoves vertina gana palankiai, įžvelgia ir trūkumų.
„Visuomenei pasiųsta žinutė, bet akivaizdu, kad žmones dar reikia labai daug mokyti. Būtina tartis, kaip drausminti vaikus, kas užima gerokai daugiau laiko“, – akcentuoja E. Žiobienė.
Įstatymas diskriminuoja
Nors Lietuvoje egzistuoja Vaiko teisių apsaugos įstatymas, pasak Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesoriaus Jono Ruškaus, matoma nemažai vaikus diskriminuojančių švietimo problemų.
Anot pašnekovo, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija įpareigoja valstybes padėti šeimoms auginti vaikus pagal jų sugebėjimus, tačiau Lietuvoje šio reikalavimo ne visada paisoma.
„Mes turime įstatymą, leidžiantį mokyklai rinktis vaikus ir nepriimti turinčiųjų specialių poreikių. [...] Turime didelių problemų, kai vaikai tiesiog negali gauti kokybiškų paslaugų. Tarkime, kiek Lietuvoje vaikams užtikrinamas ugdymas visą dieną, kai jų tėvai dirba iki vakaro ir negali su jais būti?“ – klausia J. Ruškus.
Trūksta paslaugų
Vertindama vaiko teisių apsaugos problemas Lietuvoje, D. Šakalienė įvardija tris grupes: skurdą, paslaugų prieinamumą ir smurtą.
„Prie šių dalykų pastaraisiais metais pradėjome dirbti aktyviau, tačiau problemų vis dar daug“, – pabrėžia Seimo narė.
„Mes turime paslaugų, kurios yra mokamos. [...] Pavyzdžiui, turime kone šešėlinę švietimo sistemą, kuri yra prieinama tik labiau pasiturintiesiems. [...] Vaiko auginimo ir priežiūros klausimai perkelti šeimoms, o tvarios pagalbos joms dar nėra“, – akcentuoja profesorius.
Vaiko teisių apsaugos kontrolierė paliečia ir kitus spręstinus klausimus, su kuriais susiduria atžalas auginančios šeimos, pavyzdžiui, vaiko globa ar adaptacija mokykloje.
„Labai didelė dalis tėvų yra išsiskyrę, vaikui tenka gyventi su vienu iš jų ir neretai neleidžiama bendrauti su kitu tėvu. Kai tėvai nesugeba vienas kito gerbti, nuo to nukenčia vaikai. Tėvai skundžia institucijas, tačiau šiuo atveju ir vėl trūksta paslaugų.
Kita skaudi dalis – švietimo pagalba, kuri būtina vaikams. Šiandien yra labai mažai klasių, kuriose nebūtų vaiko su elgesio ar emocijų sutrikimais, tačiau tai yra ne vaiko, o negebėjimo dirbti su tokiu vaiku problemos, dėl to kyla susipriešinimas“, – kalba E. Žiobienė.
D. Šakalienės teigimu, paslaugos, užtikrinančios vaikų gerovę, egzistuoja tik teoriškai.
„Vienam psichologui tenka 547 vaikai, vienam logopedui – 26 vaikai, socialiniam pedagogui – 424 vaikai. Šie skaičiai liudija, kad paslaugas turime tik fragmentuotai“, – pabrėžia D. Šakalienė.
Nors valdžia įsitikinusi, kad vaiko pinigai turėtų prisidėti prie atžalas auginančių tėvų finansinės gerovės, pasak E. Žiobienės, geresnės prieigos prie reikalingų paslaugų jie nesuteikia.
„Akivaizdu, kad tai nėra suma, už kurią vaikai galėtų lankyti būrelius ar logopedo paslaugas. Paslaugų sektorius netampa prieinamesnis dėl papildomų 50 ar 100 eurų“, – pažymi E. Žiobienė.
Daugiausia skursta vaikai
Nors skurdas neretai traktuojamas kaip socialinės ekonomikos problema, D. Šakalienė neabejoja – tai yra vaiko teisių pažeidimas.
„Skurdas neleidžia užtikrinti vaiko teisių į sveiką ugdymą ir į jam būtinus dalykus. Vienas iš naujo Vaiko teisių apsaugos įstatymo tikslų buvo suteikti reikalingą pagalbą ir paslaugas skurstančioms šeimoms, tačiau vaikas iš šeimos nepaimamas. Kaip bebūtų, šio reikalavimo įgyvendinimas vis dar stringa. Vaikai Lietuvoje yra labiausiai skurdą patirianti visuomenės grupė“, – tikina D. Šakalienė.
Viso to priežastis, pasak Seimo narės, finansinių prioritetų valstybėje dėliojimas.
„Mes tąsomės smulkmenose. Vaiko pinigai padeda mažinti skurdą, bet, neturėdami biudžeto įplaukų, mes tąsome antklodę į visas puses“, – sako D. Šakalienė.
Visuomenė išsigando
Anot Seimo narės, prieš metus priimtos Vaiko teisių apsaugos įstatymo pataisos sukėlė tikrą politinės demagogijos pliūpsnį, įaudrinusį dalį visuomenės, esą, dėl kiek griežtesnio elgesio su vaikais specialistai atžalas gali iš tėvų ir atimti.
„Išsigandome ir daugelį dalykų, susijusių su pagalbos ir paslaugų teikimu, pradėjome įgyvendinti prasčiau. Viso to kaina yra ne tik dalies visuomenės išgąsdinimas, bet ir politikų bijojimas pakenkti savo reputacijai, o nuo to kenčia vaikų gyvenimo kokybė.
Pataisos, kurias inicijavo marga kompanija nuo Puidoko iki Karbauskio ir Širinskienės, baigėsi rezultatu, apie kurį ponas Kukuraitis sakė: „Mes priversime vaiko teisių apsaugos darbuotojus rinktis – apsaugoti save arba vaiką.“ Šiandien iš gaunamų skundų matau, kad kartais pagalba vaikui nebeteikiama, nes darbuotojas nenori streso ir skandalų“, – tikina D. Šakalienė.
Kai pagalba šeimai sukelia visuomenės baimę, Seimo narės manymu, daug lengviau neskirti tam reikiamų lėšų.
„Mes kalbame apie problemą, kurios visi ėmė bijoti. Sukurta baimė, kenkianti patiems vaikams“, – pabrėžia D. Šakalienė.
E. Žiobienės aiškinimu, vaikai iš šeimos paimami tik kraštutiniu atveju. „Kartais tėvai iškart bijo, kad iš jų atims vaikus. [...] Baimė yra pasėta“, – pažymi vaiko teisių apsaugos kontrolierė.
Svarbiausia vaiko nuomonė
Kaip bebūtų, J. Ruškaus manymu, teikiant bet kokią pagalbą šeimai ir vaikui svarbiausia yra tai, kiek atsižvelgiama į atžalos nuomonę.
„Vaiko teisių konvencijos 12 straipsnis sako, kad valstybės turi atsižvelgti į vaiko nuomonę priimant sprendimus. Mano nuomone, šioje vietoje dar reikia tobulėti, lyginant su kitomis šalimis, pavyzdžiui, Skandinavija. Turėtume dar daugiau diskutuoti, kas yra geriausia vaikui, kokia yra apsauga nuo smurto, diskriminacijos, ir įtraukti vaiko balsą į sprendimus, susijusius su juo“, – pabrėžia pašnekovas.
Išsamiau – laidos „Aktualijų studija“ įraše.
Parengė Gabrielė Sagaitytė.
