Lietuvoje

2019.12.10 11:11

Uspaskichas apie kartelę į Seimą: reikia taisykles nusistatyti, o ne keisti jas prieš kiekvienus rinkimus

LRT TELEVIZIJOS laida „Forumas“, LRT.lt2019.12.10 11:11

Antradienį Seime vėl balsuojama dėl mažesnės kartelės partijoms ir jų koalicijoms artėjančiuose Seimo rinkimuose. Opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos narys Mykolas Majauskas LRT TELEVIZIJOS laidoje „Forumas“ sakė, kad mažesnio barjero nenori nė patys „valstiečiai“. Pastarieji esą siūlymą pateikė mainais į „socialdarbiečių“ paramą balsuojant dėl kitų metų valstybės biudžeto.

Rinkimų barjerą mažinti nuo 5 proc. iki 3 politinėms partijoms ir iki 5 proc. jų koalicijoms siūlę „valstiečiai“ yra sakę, kad toks sprendimas suteiktų mažesnėms partijoms galimybę patekti į Seimą. Esą tokiu būdu bus užtikrinama demokratija, rinkėjų balsai tolygiau atsispindėtų Seime.

LRT forumas. Rinkimų kartelė – 3 procentai: koalicijos partnerių gelbėjimas ar daugiau demokratijos?

Tam pritaria ir „valstiečių“ koalicijos partneriai „socialdarbiečiai“. Šios partijos pirmininkas Gediminas Kirkilas laidoje „LRT forumas“ tikino, kad daugelyje Europos Sąjungos šalių rinkimuose dalyvaujančioms politinėms partijoms taikomas mažesnis rinkimų barjeras arba jo apskritai nėra. Jis pabrėžė, kad mažesnis barjeras teisingiau atspindi pačių rinkėjų preferencijas. Mat dabar esą 200 tūkst. rinkėjų balsų, kurie buvo atiduoti už mažesnius žaidėjus, nepatekusius į Seimą, atitenka kitoms politinėms partijoms.

Tačiau mažieji politiniai žaidėjai, išskyrus „socialdarbiečius“ ir nuo „valstiečių“ atskilusio Povilo Urbšio vadovaujamą pilietinį judėjimą „Kartu“, tokiam drastiškam kartelės mažinimui nepritaria.

Lietuvos laisvės sąjungos pirmininkas Artūras Zuokas barjero mažinimą iki 3 proc. vadina drastišku. Jo nuomone, pakaktų 4 proc., kurie šiuo metu taikomi partijoms, dalyvaujančioms savivaldybių tarybų rinkimuose.

„Mažesnis praėjimo barjeras paskatintų naujų politinių partijų atsiradimą Seime, tai nėra blogai. Žaliųjų partija, aš nekalbu apie „valstiečius“, kalbu apie Žaliųjų partiją – ji turi daug specialistų, verslo, kultūros, tačiau jiems praeiti 5 proc. barjerą nerealu, o 3–4 proc. sudaro galimybę“, – sakė A. Zuokas.

Darbo partijos pirmininkas Viktoras Uspaskichas teigia apskritai rinkimų barjero keitimui nepritariantis. Jo nuomone, rinkimų barjero klausimas gali būti svarstomas Seime iškarto po rinkimų, o ne kaip šachmatų partija dėliojama rinkimų išvakarėse.

„Šitas sprendimas konjunktūrinis, derinamas, taikomas prie šiandieninės situacijos. Tai – negerai, nėra pastovumo. Reikia pastovias taisykles nusistatyti, o nei keisti jas prieš kiekvienus rinkimus“, – teigė V. Uspaskichas.

Barjero mažinimui nepritaria ir Socialdemokratų partija. Pastarųjų nuomone, mažesnis barjeras naudingas tik valdantiesiems „valstiečiams“ bei jų koalicijos partneriams „socialdarbiečiams“.

„Ar įvedus 3 proc. barjerą Seimo kokybė pagerės? Aš sakau, kad nepagerės. Tai yra užsakymas prieš rinkimus. Mes turėtume keisti visą sistemą, bet fragmentiškai keičiant kokybės neatsiras“, – įsitikinęs Socialdemokratų partijos narys Algirdas Sysas.

Laidoje dalyvavęs opozicinės TS-LKD partijos narys M. Majauskas ironizavo, kad barjeras mažinamas dėl to, kad dabartiniai valdantieji, norėdami „patekti į rojų, pro jo vartus netelpa“.

„Prasta futbolo komanda, kuri nepataiko į vartus, tai bando juos praplatinti“, – ironijos neslėpė politikas. Jis pridūrė esąs įsitikinęs, kad toks „valstiečių“ siūlymas Seime nebus priimtas. Esą „valstiečiai“ barjero kortą ištraukė kaip masalą „socialdarbiečiams“, tokiu būdu siekdami užsitikrinti pastarųjų palaikymą balsuojant dėl biudžeto. Esą iš anksto buvo apskaičiuota, kad įstatymo projektas nebus priimtas, nes jis nepalankus ir patiems „valstiečiams“.

Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Politikos mokslų katedros vedėja Jūratė Novagrockienė atkreipė dėmesį, kad rinkimų barjeras politinėms partijoms tėra viena iš techninių sąlygų, kaip ir apygardos dydis, kvotų apskaičiavimas. Anot jos, svarbiausias veiksnys rinkimuose yra socialinė aplinka.

„Ne apie kartelės mažinimą ar didinimą reikia kalbėti. Kartelės mažinimas atveda į Seimą žmones, kurie yra nepatyrę, kuriems trūksta profesionalumo ir politinės atsakomybės. Labai sunkus dalykas ta politinė atsakomybė, nes rinkėjas nubaudžia. Yra partijų rinka. Kai rinka per didelė ir per daug siūlo, rinkėjas apskritai neina balsuoti arba balsuojama protesto balsais. Reikia turėti omenyje, kad tos socialinės politinės aplinkybės yra svarbesnės, nei rinkimų kartelė“, – sakė politologė.

Daugiau žiūrėkite laidoje „LRT forumas“.

Parengė Laura Adomavičienė

LRT forumas. Rinkimų kartelė – 3 procentai: koalicijos partnerių gelbėjimas ar daugiau demokratijos?