Lietuvoje

2019.12.10 13:25

Vilniuje viešintis garsus armėnų genocido tyrėjas nesitiki, kad Turkija prisiims kaltę

Žygintas Abromaitis, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2019.12.10 13:25

Vilniuje viešintis vienas garsiausių pasaulyje Armėnų genocido tyrėjų Taneris Akcamas tikina, kad Turkija, ko gero, niekada taip ir nepripažins, kad per Pirmąjį pasaulinį karą tuometė Otomanų valdžia įvykdė, įvairiais skaičiavimais, 1,5 milijono armėnų genocidą. Kad klausimas jautrus, įsitikino ir Lietuva.

Po prezidento Gitano Nausėdos pasisakymo apie armėnų genocidą viename interviu buvo iškviestas Lietuvos ambasadorius Turkijoje. Nors Lietuva yra oficialiai pripažinusi genocidą, klausimo diplomatinėje erdvėje stengiamasi neeskaluoti.

Panorama. Paryžiuje – Zelenskio ir Putino susitikimas: vienas kito atžvilgiu buvo pakankamai abejingi ir laikėsi atstumo

Turkija nepripažįsta genocido

Lietuvoje gyvenantis armėnas Ruslanas Arutinianas pasakoja, kad prieš daugiau nei šimtmetį įvykdytas armėnų genocidas – didžiausia tautos tragedija. Turkija atkakliai neigia, kad tai buvo genocidas, tačiau, pasak Ruslano, trūksta ryžtingesnio pasaulio lyderių palaikymo armėnams.

2015-aisiais armėnai minėjo genocido šimtmetį. Otomanų imperija vykstant Pirmajam pasauliniam karui nužudė, įvairiais skaičiavimais, apie 1,5 milijono armėnų. Istorikai teigia, kad tokios žudynės buvo genocidas ir galėjo įkvėpti Adolfą Hitlerį imtis holokausto. Kad per Pirmąjį pasaulinį karą tuometė valdžia surengė tautos genocidą Turkija nepripažįsta ir šiandien.

Vilniuje viešintis vienas geriausių armėnų genocido ekspertų T. Akcamas yra ir vienas nedaugelio turkų, atvirai pripažįstančių, kad genocidas buvo. Pasak profesoriaus, jeigu Turkija ryžtųsi pripažinti genocidą, mažų mažiausiai tektų išmokėti kompensacijas.

„Jeigu visuomenė pripažįsta praeities istorines klaidas, jie taip pat turi pripažinti, kad daugybė šalies kūrėjų buvo arba žudikai, arba vagys. Tai padaryti būtų sunku bet kuriai visuomenei. Dar viena priežastis – vadinu tai „Pinokio“ efektu: kuo daugiau meluoji, tuo tavo nosis tampa ilgesnė. Mes tai neigiame daugiau nei šimtmetį. Juk, jeigu geriausiam draugui kelis sykius pameluoji, jau niekada nepasakysi tiesos“, – teigia Klarko universiteto profesorius Taneris Akcamas.

Sureagavo į Nausėdos pasisakymus

Prieš kelias savaites prezidentas G. Nausėda viename interviu teigė neįsivaizduojantis NATO narės valstybės nepripažįstančios tautos žudynių. Turkija sureagavo iškviesdama Lietuvos ambasadorių, tačiau notos neįteikė.
„Mes žinome, kokia yra jų pozicija, jie žino, kokia yra mūsų pozicija. Kartais būna išsakoma. Kaip ambasadorius, esu girdėjęs ir kitais atvejais, ne iš šios šalies apie kurią jūs kalbate, bet tai yra natūralu – išsakomos pozicijos ir kitą kartą liekame jas išgirdę, o kitą kartą – pavyksta suartėti“, – sako Dalius Čekuolis, užsienio reikalų viceministras.

Taip pat skaitykite

Seimas 2005-aisiais rezoliucija yra pripažinęs armėnų genocidą. Pasak užsienio reikalų komiteto vicepirmininko, abi šalys turėtų ieškoti būdų bendradarbiauti, o ne gyventi praeitimi.

„Šios šalys galėtų šiandien daugiau žiūrėti ne kaip rasti sąjungininkų vienoj ar kitoj pusėje, bet kaip rasti bendrą kalbą. Kaip susitaikyti. Galbūt kas nors sakytų „na, čia juokinga – to niekad nebus“, bet štai po Antro pasaulinio sakysim, prancūzai su vokiečiais kažkaip rado bendrą kalbą“, – mano Egidijus Vareikis, Seimo Užsienio reikalų komiteto vicepirmininkas.

Prieš kiek daugiau nei savaitę Jungtinių Valstijų Atstovų rūmai patvirtino rezoliuciją, pagal kurią pripažįsta etninių armėnų žudynes kaip genocidą. Šis sprendimas supykdė Turkiją.

Plačiau žiūrėkite reportaže:

Panorama. Paryžiuje – Zelenskio ir Putino susitikimas: vienas kito atžvilgiu buvo pakankamai abejingi ir laikėsi atstumo