Lietuva, įgyvendindama prieš dvejus metus įsigaliojusios tarptautinės Minamatos konvencijos reikalavimus, turi mažinti kenksmingo sveikatai gyvsidabrio taršą: surinkti ir sutvarkyti daugiau elektros lempų, turinčių gyvsidabrio, taip pat palaipsniui atsisakyti anksčiau buvusių populiarių dantų plombų su gyvsidabriu. Tačiau kol kas dauguma priemonių dar tik planuojamos.
Gyvsidabriu sunkiai apsinuodiję žmonės, išsigimę palikuoniai, mirtys. Japonijos Minamatos mieste, kur prieš keliasdešimt metų dėl pramonės taršos į aplinką pateko daug gyvsidabrio, padariniai jaučiami iki šiol. Ekologinės nelaimės aukos dalyvavo ir prieš kelerius metus priimant tarptautinę Minamatos konvenciją.
Prie šios konvencijos prisijungusi Lietuva taip pat turi mažinti gyvsidabrio taršą. Prieš kelerius metus uždraudus prekiauti gyvsidabrio termometrais, kraujospūdžio matuokliais, kitais prietaisais, šiandien Lietuvoje pagrindinė prekė su gyvsidabriu – dienos šviesos taupiosios lempos.
Skaičiuojama, kad į rinką kasmet patenka 1,5 tūkst. tonų įvairių lempų, šiemet 60 proc. jų turi būti surinkta ir perdirbta. Kiek tarp jų yra su gyvsidabriu, neišskiriama, daugiausia tokių surenkama iš įvairių įmonių.
„Tas atliekas rūšiuojame ir eksportuojame į kitas šalis, kur šios atliekos perdirbamos – atskiriamas stiklas, metalas, atskiriami gyvsidabrio milteliai“, – pasakoja Atliekų tvarkymo centro direktoriaus pavaduotojas Udrius Puškorius.
„Visą elektroniką, įskaitant ir lempas. reikia tvarkyti, jų negalima mesti į buitinių atliekų konteinerius. Visos lempos gali būti nešamos į jų pardavimo vietas, kur jos parduodamosׅ“, – aiškina Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijos vadovė Veronika Masalienė.
Nors kasmet atliekų tvarkymo reikalavimai auga, dar nemažai pavojingų lempų, jų duženų pakliūva į sąvartynus ir teršia aplinką.
Kitas gyvsidabrio šaltinis – anksčiau buvusios populiarios dantų amalgamos plombos. Pagal ES reglamentą palaipsniui reikės jų atsisakyti, bet termino kol kas nėra. Apklausos rodo, kad naujas amalgamos plombas deda 4 procentai Lietuvos odontologų. Tačiau, kiek įvežama tokių medžiagų, duomenys nerenkami, pagal sveikatos apsaugos ministro planą tai bus privalu kitais metais.
Odontologų rūmų vadovo teigimu, dar didesnė bėda, kai reikia išimti tokias plombas.
„Jei išgręži tas plombas, kabinete turi būti dulkių surinkėjas – separatorius. Išiminėti turėtų tos valstybinės poliklinikos, prie kurių yra prisirašę piliečiai. Tose poliklinikose tų separatorių nėra, žmonės, norėdami išimti plombas, blaškosi. O šiaip jie turėtų ateiti ir jiems turėtų būti išimtos plombos, naudojant tuos surinkėjus, o ne paleidžiant atliekas į vandentiekį“, –sako Alvydas Šeikus, Odontologų rūmų tarybos pirmininkas.
„Separatorių įsigijimą turi kontroliuoti Aplinkos ministerija. Kol kas jie nepateikė duomenų apie tuos separatorius, tačiau greitu metu mes apie tai sužinosime. Kurie neįsigijo, jiems bus skirtos baudos“, – tikina Visuomenės sveikatos centro atstovė Asta Razmienė.
Pasak aplinkosaugininkų, Lietuvoje, kelios gyvsidabriu užterštos buvusių gamyklų teritorijos nustatytos prieš kelis dešimtmečius Vilniuje.
„Dabar neturima duomenų apie gyvsidabriu užterštas vietoves Lietuvoje. Monitoringas aplinkoje, vandens telkiniuose, taip pat požeminiame vandenyje yra atliekamas seniai“, – teigia Aplinkos ministerijos vyriausioji specialistė Aurelija Bajoraitienė.
Oru ir vandeniu gyvsidabris gali nukeliauti tūkstančius kilometrų. Aplinkosaugininkų duomenimis, iki 80 procentų gyvsidabrio teršalų į ES atneša oro masės iš Rytų ir Pietryčių Azijos.
Plačiau žiūrėkite reportaže:
