Lietuvoje

2019.12.09 17:38

Diana Nausėdienė – atvirai apie pasikeitusį gyvenimą ir šeimos Kalėdų tradicijas

Simona Vasiliauskaitė, LRT RADIJO laida „60 minučių“, LRT.lt2019.12.09 17:38

„Bandome susipažinti su socialine sistema, su žmonėmis, kuriems stokojama socialinės pagalbos, ir identifikuoti jautrias sritis“, – apie pasikeitusį gyvenimą LRT RADIJUI pasakoja pirmoji šalies ponia Diana Nausėdienė. Konkrečių sričių, kurių imsis, ji kol kas neįvardija.

– Į postą atėjęs prezidentas Gitanas Nausėda ėmė skleisti gerovės valstybės viziją, tačiau atrodo, kad visi ją supranta skirtingai. Kaip gerovę suprantate Jūs?

– Natūralu, kad visi gerovę supranta skirtingai. Gerovė apima įvairiausių rodiklių, socialinių reiškinių, situacijų ir viso ko visumą. Natūralu, kad tų sampratų gali būti įvairių.

– O kokia Jūsų?

– Man gerovė yra gerovė artimajam, kiekvienam Lietuvos piliečiui, kūrimas, ėjimas į priekį, valstybės vystymas ir bendruomenės telkimas valstybės kūrimo tikslui.

– Ar jau apsibrėžėte, kaip to sieksite? Vis tik nuo inauguracijos praėjo beveik penki mėnesiai ir sakėte, kad sričių yra daug, todėl išsigryninimo, ko gero, prireikė.

– Taip. Mes vis dar esame tame procese, kuomet bandome susipažinti su socialine sistema, su žmonėmis, kuriems stokojama socialinės pagalbos, ir identifikuoti jautrias sritis. Žmonės atsiliepia į mūsų raginimus savanoriauti, bendrauti ir bendradarbiauti. Labai intensyviai pažindinamės tiek su vietinėmis, tiek su tarptautinėmis organizacijomis. Plėtojame socialinį tinklą, kurio pagrindu bandysime kurti tvirtą, jausmingą, dirbančią, kuriančią ir einančią į priekį bendruomenę. Labai norėtųsi įtraukti tiek jaunimą, tiek brandų jaunimą. Norėtųsi sutelkti visus žmones dėl to paties tikslo, kad kiekvienam būtų šilčiau ir geriau gyventi.

– Kada išsikelsite konkrečią viziją ir ją paskelbsite? Sakote, kad tai dar iki galo nėra apibrėžta, vyksta diskusijos ir ieškojimai ar ne?

– Žinote, aš turėjau galimybę studijuoti pokyčių valdymą ir kiekvienas valdymo procesas prasideda nuo situacijos ištyrimo. Kai gerai išmanai probleminį lauką, suvoki, ko tas laukas stokoja ir kuria linkme imtis priemonių. Tada atsiranda ir planai, ir konkretūs tikslai, ir dėlionės. Kol kas visa mūsų veikla labiau orientuota į labdaros ir savanorystės skatinimą, į ryšių užmezgimą. Jau įvyko pirmosios konferencijos diskusijoms ir visuomeniniam dialogui kurti. Toliau stiprinsime šią veiklą ir planuojame tai daryti tarptautiniu mastu. Mes planų tikrai turime. Kai įgyvendinsime, tai ir paskelbsime.

– Kokios sritys Jums atrodo problemiškiausios? Kam labiausiai reikia pagalbos?

– Jautrių vietų yra nepaprastai daug, todėl labai nenorėčiau išryškinti kokios nors vienos. Ne paslaptis, kad visos pasaulio šalys kenčia tiek sveikatos srityje, tiek švietimo srityje. Mes susiduriame su skaudžiomis socialinėmis problemomis tiek tarp vyresnių asmenų, tiek tarp jaunimo, pavyzdžiui, patyčių ir savižudybių klausimu, todėl šis probleminis laukas yra tikrai platus. Manau, jog šiuo momentu labai svarbu neišsibarstyti, o išsigryninti sritis, labiausiai reikalingas šaliai.

Reikėtų koncentruotis į socialines veiklas ir telkti visuomenės, verslo, socialinių partnerių ir tarptautinių institucijų dėmesį, jeigu to reikia. Pavyzdžiui, Kalėdų mugė buvo organizuojama Tarptautinės moterų asociacijos, per kurią buvo sprendžiamos socialinės problemos, kiekvienas norintysis galėjo ne tik įsigyti dovaną Kalėdoms, bet ir atlikti socialinės paramos akciją. Kai kurie žmonės savanoriavo. Tai labai graži akcija, kai sutelkiamas ir tarptautinis verslas, nes labai daug užsienio kompanijų savo lėšomis parėmė šį projektą, ir Lietuvos socialiai atsakingas verslas gali dirbti su socialiniais partneriais, kai tas partneris yra patikimas. Nė vienas centas nenukeliauja atlyginimams ar kitoms išlaidoms – viskas nueina konkretiems projektams, o tai, mano manymu, labai svarbu.

– Jei kalbėtume apie akcijas, dalį visuomenės suglumino Jūsų uždegta žvakutė per akciją „Renkuosi gyvybę“. Jei dabar žinotumėte, kokia bus visuomenės reakcija, ir galėtumėte atsukti laiką, ar vis tiek ją uždegtumėte?

– Žinoma, nes, tiesą sakant, reakcijų gali būti visokių, tiktai reikia išsiaiškinti, ar iš tikrųjų tarp mūsų yra toks didžiulis požiūrių skirtumas. Aš nemanau, kad tarp tų žmonių, kurie neigiamai įvertino šį žingsnį, rasčiau tą, kuris pasakytų, kad moteris neturi teisės rinktis. Juk žvakutės uždegimas kalbėjo apie tikrąją moters teisę rinktis. Tai yra kai egzistuoja ne tik alternatyva atlikti abortą, bet kada moteris turi socialinės paramos sistemą ir gali rinktis. Tyrimai rodo, kad ne kiekviena moteris, atliekanti abortą, iš tikrųjų jį darytų, jeigu jaustų socialinę arba ekonominę paramą iš bendruomenės. Nemanau, kad žmogus, kuris negatyviai sureagavo, pasisakytų prieš šių galimybių realizavimą.

Tokiu atveju mes stovime vienoje barikadų pusėje ir nėra aišku, dėl ko vyksta karas. Siekiama moteriai suteikti galimybę rinktis, kai ji yra silpna ir abejoja ar abejoja jos partneris. Jeigu yra sutelkiamos pajėgos, tokiu atveju išsaugoma gyvybė, moters ir vyro sveikata, nes vyrai lygiai taip pat išgyvena praradę kūdikį. Galbūt visų šių pašalinių dalykų ir šito pažeidžiamumo mes turėtume mažiau, jeigu mes suteiktume savalaikę paramą. Žvakutės uždegimas ir buvo skirtas tam, kad moteriai būtų suteikta galimybę rinktis ir to alternatyva nebūtinai turi būti abortas.

– Viešumoje politikos nekomentuojate. Kaip viskas atrodo namuose? Ar su prezidentu diskutuojate apie politines aktualijas? Jam patariate?

– Namuose situacija dabar yra tokia, kad mes tiesiog niekam nebeturime laiko. Pareigų ir veiklos yra tiek daug, kad mums yra didžiulis iššūkis įgyvendinti visus užsibrėžtus planus ir padaryti tai, ką privalome. Dienotvarkė yra labai griežta. Prezidentas turi aktyvią dienotvarkę, jis aktyviai veikia kaip valstybės vadovas. Per tą laiką, per kurį mes susitinkame, bent jau aš stengiuosi atpalaiduoti ir suteikti galimybę poilsiui, nes jo tikrai reikia.

– Kaip pasikeitė Jūsų gyvenimas? Sakote, kad reikia poilsio. Viskas gana įtempta?

– Taip, dienotvarkė yra labai įtempta. Netgi po darbo dienos yra dalykų, kuriuos būtina padaryti dėl to, kad kas nors įvyktų, kad atstovautum valstybei. Tai yra įtemptas laikotarpis.

– Galbūt jis kiek palengvės per šventes, kurios artėja. Ko gero, šios Kalėdos bus kitokios nei prieš tai Jūsų šeimos Kalėdos. Kokios yra Jūsų šeimos tradicijos per šventes?

– Mūsų šeimos tradicija advento laikotarpiu yra, tarkime, ant stalo pasidėti papuoštą advento vainiką ir kiekvieną vakarą uždegti žvakę. Aš apmąstydavau, ką nuveikiau per metus, galvodavau apie savo šeimą, ką mes visi nuveikėme, kokie, tarkime, yra vaikų tikslai, ko mes sieksime, kaip šventiniu laikotarpiu šeimai suteikti šilumos, namų jaukumo. Tai būdavo tarsi meditacija, tarsi metų apmąstymas, kai galvojama apie šeimą ir kuriamas namų jaukumas.

Žinoma, kulminacija yra Kūčių naktį, kai visa šeima susėda prie stalo ir valgo tradicinius patiekalus. Mūsų tradicija būdavo grįžti į Klaipėdą, į tėvelio namus, dažniausiai tai būdavo Jo Ekscelencijos prezidento tėvelio namai. Mes visi susėsdavome už stalo ir tėvelis, būdamas vyriausias, padalindavo visiems plotkelę ir vakarieniaudavome. Tai būdavo tradicinė, jauki šeimyninė vakarienė, buvimas namuose, pasidalijimas rūpesčiais, naujienomis. Mūsų merginos dar augo, todėl kalbėdavome apie mokslus ir kitus dalykus. Mano manymu, tai yra kiekvienos šeimos laiko sustabdymas, kuomet žengiama į naujus metus, naują viltį ir norisi visiems šiuo laikotarpiu palinkėti šviesos.

– Galbūt pasidalintumėte kokiu nors Kalėdiniu receptu?

– Jau kelerius metus gaminu kūčią – tradicinį lietuvių patiekalą. Kūčių dieną labai sudėtinga pasninkauti, todėl aš mėgstu iš vakaro užplikyti perlines kruopas, po to jas sumaišyti su medumi, džiovintais vaisiais, riešutais ir visą dieną, kai jau nori ko nors užkąsti, vis paragauti kūčios. Kiekviena šeimininkė gali nuspręsti, ar tai bus džiovinti obuoliai, ar džiovintos slyvos, ar riešutai, – svarbiausia, kad būtų medus.

Mano močiutė visą laiką kepdavo kūčiukus ir vadindavo juos šližikais. Mes visą laiką laukdavome aguonų pieno su šližikais. Tai būdavo tradicinis Kalėdų patiekalas.

– Užsiminėte, kad linkite šviesos. Galbūt norite dar ko nors palinkėti?

– Labai džiaugiuosi, kad likimas man suteikė dovaną kreiptis į žmones. Norėčiau kiekvienam palinkėti sveikatos, laimės, džiaugsmo ir sutarimo per Kalėdas. Linkiu, kad visi būtų šilti, atviri, kad visus suptų geri kaimynai ir draugai. Mes stengsimės padaryti viską, kad bendruomeniškumo, šilumos, atjautos ir nuoširdaus buvimo kartu būtų daugiau. Būkite laimingi ir sveiki. Džiaugsmo, jaukumo ir laimės jūsų namams.

Parengė Gabrielė Sagaitytė.