Lietuvoje

2019.12.09 12:29

Lietuvos situaciją palygino su džiunglėmis – ligoninėse mokame net už nemokamas paslaugas

papildyta SAM komentaru; atnaujinta 15:28
Laura Adomavičienė, LRT.lt2019.12.09 12:29

Ar teisėtai ligoninės prašo pacientų įsigyti tvarsčių, siūlų operacijai, kitų priemonių? Specialistai teigia, kad tokia paslauga šalyje yra galima tik vienu atveju, kai kompensuojamosios priemonės pacientui netinka ir jis pageidauja brangesnių. Problema ta, kad dažniausiai pacientai nežino, kokios paslaugos ar priemonės yra kompensuojamos ir už jas ligoninei apmoka antrąkart.

Minint Tarptautinę antikorupcijos dieną, pirmadienį kartu su Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija POLA Seime surengta spaudos konferencija „Kada uždrausime papildomas priemokas gydymo įstaigose?“

Anot konferencijos dalyvių, dabar galiojantis teisinis reglamentavimas palieka spragų, kurios leidžia sveikatos priežiūros įstaigoms imti iš pacientų papildomas priemokas už paslaugas, medicinines priemones, vaistus net tais atvejais, kai jie apmokami iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto.

Pavyzdžiui, Sveikatos sistemos įstatyme numatyta, kad jeigu pacientai patys pasirenka brangiau kainuojančias paslaugas ar procedūras, privalo sumokėti kainos skirtumą. Konferencijos dalyviai sako, kad tokia tvarka sudaro sąlygas gydymo įstaigoms piktnaudžiauti ir už paslaugas reikalauti priemokų, motyvuojat tuo, kad jos suteikė brangiau kainuojančių paslaugų. Pacientai dažnai nė nežino, koks gydymo būdas, priemonės ar medikamentai jiems tinkamiausi, ir yra priversti pasitikėti medikais.

„Į mane kreipėsi pacientas, kuriam buvo atlikta peties operacija. Jis manęs klausia, ar yra normalu, kai prašoma įsigyti operacijai reikalingų siūlų. Jis buvo labai nustebęs, kaip jam buvo duotas telefono numeris, kuriuo reikia dėl siūlų pasiskambinti. Pasiskambinusiam asmeniui siūlai buvo pristatyti į namus, tačiau pardavimo čekio niekas nedavė. Klausiau, kodėl jis niekur dėl to nesikreipė, o jis atsakė, kad nenori konfliktuoti su ligonine.

Tai tik viena istorija. Sveikatos sektorius lieka viena korumpuočiausių sričių. Dar 2011 m. Valstybės kontrolė buvo nustačiusi, kad problema pasiekusi epideminį lygį. Deja, tokia praktika vis dar paplitusi šalyje ir trūksta įrankių ją išgyvendinti“, – sakė Seimo laikinosios grupės „Už Lietuvą be korupcijos“ pirmininkė Agnė Bilotaitė.

Ji pabrėžė, kad metų gale pateikiamos gydymo įstaigų finansinės ataskaitos ypač stebina. Deklaruojami milijoniniai biudžetų likučiai. Pavyzdžiui, Santaros klinikų likutis, anot A. Bilotaitės, siekia 30 mln. eurų. Kauno klinikų ir Jūrininkų ligoninės – po 11 mln. eurų. Patikrinti, kokią dalį sveikatos priežiūros įstaigos biudžete sudaro pacientų priemokos – neįmanoma.

Asociacijos POLA prezidentas Šarūnas Narbutas paviešino jo atstovaujamos organizacijos surinktus duomenis, kurie šokiruoja. Organizacija domėjosi, kiek onkologinėmis ligomis sergančių pacientų primoka už gydymą, be kurio jie neišgyventų. Apklausus virš tūkstančio pacientų paaiškėjo, kad dažnas jų primoka ir už valstybės kompensuojamas paslaugas. Pacientai primoka už kraujo tyrimą, kuris po atliktos chemoterapijos parodo ligos eigą ir be kurio tęsti gydymo neįmanoma, už radiologinius tyrimus, vėžio žymens tyrimus ir kitus.

Paaiškėjo, kad atliekant vėžio žymens tyrimus 25 proc. onkologinių pacientų už jį mokėjo. Atkreiptinas dėmesys, kad vieno tyrimo kaina siekia nuo šimto iki kelių šimtų eurų. Už kraujo tyrimus moka kas penktas pacientas. Už vėžio žymens tyrimus Kauno klinikose mokėjo 1 proc. pacientų, Santaros klinikose – 8 proc., o Klaipėdos universitetinėje ligoninėje – net du iš trijų pacientų susimoka už šį tyrimą. Privačiose įstaigose esą situacija dar keblesnė. Gaudamos iš PSDF apmokėjimą už suteiktas paslaugas, privačios gydymo įstaigos kartais už tą pačią procedūrą nuo paciento nulupa dar kartą ir gerokai daugiau, nei ta paslauga iš tiesų kainuoja.

„Įstaigos gauna vienodą kiekį pinigų, tačiau vienos sugeba padengti savo kaštus, kitos naštą perkelia ant pacientų. Turime suprasti, kad kai kalbame apie priemokas iš pacientų perspektyvos, pacientai nesupranta, kada reikia mokėti, kodėl reikia mokėti. Mes turime džiungles, kurių niekas nesugeba išpainioti. Mes neturime galimybių sužinoti, kiek tų priemokų yra. Pasaulinė sveikatos organizacija atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje priemokos katastrofiškai didelės ir tokių pacientai negali nuolatos mokėti. Tos priemokos gali sudaryti 300-400 eurų per mėnesį. Keik žmonių gali Lietuvoje sau tai leisti?“ – piktinosi Š. Narbutas.

VLK: visuomenė linkusi primokėti už palsaugas

Kaip rodo teritorinių ligonių kasų gaunami pacientų skundai, kai kuriose šalies gydymo įstaigose priemokų reikalaujama sistemingai. Teigiama, kad tokia praktika yra diskriminacinė, neskaidri, skatina korupciją ir mažina pasitikėjimą sveikatos priežiūros sistema.

„Jeigu pacientas kreipėsi į gydymo įstaigą dėl paslaugos, už kurią moka PSDF, pacientas neturėtų už tai dar kartą mokėti. Bet toks reiškinys, kai renkamos nepagrįstos paciento priemokos, egzistuoja. Per 2018-2019 m. mus pasiekė 53 pacientų skundai, iš jų – 33 atvejai pagrįsti. Mes tokiu atveju rekomenduojame pacientui kreiptis į gydymo įstaigą, o įstaigai – grąžinti neteisėtai paimtą priemoką“, – sakė Valstybinės ligonių kasos (VLK) direktorius Gintaras Kacevičius.

Pašnekovas sutinka, kad tokia kontrolės sistema nėra veiksminga, kai už papildomų priemokų reikalavimą dažniausiai apsiribojama įspėjimais. Tai esą neskatina atsisakyti pagundos surinkti daugiau lėšų iš pacientų. Visgi pačių pacientų požiūris į galiojančią sistemą taip pat VLK direktorių stebina.

„Visuomenė yra susiskaldžiusi šiuo klausimu. Atlikti tyrimai rodo, kad didesnė dalis apklaustųjų norėtų tokios sistemos, kad turėdami pinigų jie galėtų gauti brangesnę paslaugą arba apeiti eilę. Jeigu nemokamai – po mėnesio, jei mokamai – rytoj. Norint problemą išspręsti iš esmės, reikia prieš 25 metus priimtą įstatymo nuostatą aiškiau apibrėžti, ar mes leidžiame pacientui, kuris turi daugiau pinigų, mokėti, o kuris neturi tokių galimybių – kas liko. Tai yra nelengvas sprendimas, bet jį reikėtų padaryti“, – sakė G. Kacevičius.

Siūlo viešinti įstaigų finansinius rodiklius

Vienas iš kovos įrankių su galimu gydymo piktnaudžiavimu – VLK vykdoma akcija „Žinoti sveika“, kai bendradarbiaudama su gydymo įstaigomis VLK stengiasi platinti informaciją apie pacientų teises. Jaunųjų gydytojų asociacijos prezidentė Kristina Norvainytė tikina, kad nepaisant pastangų, šiandien pacientams labai sudėtinga rasti reikiamos informacijos apie galimas priemokas suprantama jiems kalba.

„Girdėjau apie iniciatyvas didinti pacientų informuotumą, bet akivaizdu, kad jos nėra pakankamai efektyvios. Viešoje erdvėje randu daug teisinių aktų, jų analizių, bet trūksta informacijos, kuri yra prieinama ir suprantama pacientui“, – sakė K. Norvainytė.

Ji pabrėžė, kad dalį problemos gali sąlygoti ir netinkamas sveikatos sektoriaus finansavimas, savaime skatinantis gydymo įstaigas ieškoti papildomų lėšų. Mat Lietuvoje sveikatos sektoriui skiriamas finansavimas ne tik kad nesiekia ES vidurkio, jis yra du kartus už pastarąjį mažesnis. Šiemet didinti bazinių paslaugų įkainiai gydymo įstaigoms yra nepakankami, dėl to ligoninės nepajėgia kelti medikams atlyginimų, susimokėti kitų einamųjų išlaidų.

„Kartais įstaigos priverstos griebtis kraštutinių priemonių ir manipuliuoti sistema. Tai nėra pateisinimas, gal yra įstaigų, kurios tai daro tyčia, bet įkainiai yra tai, ką turime sutvarkyti ir perskaičiuoti“, – įsitikinusi K. Norvainytė.

„Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas teigia, kad sistema taptų skaidresnė ir aiškesnė, jeigu gydymo įstaigos, jų steigėjas arba savivaldybės viešintų duomenis, kiek ir kokių viešųjų paslaugų buvo suteikta per tam tikrą laikotarpį. Toks įpareigojimas gydymo įstaigoms galioja ir šiandien, tačiau jo nesilaikoma. Taip pat S. Muravjovo įsitikinimu, reikėtų įdegti pacientų vertinimo sistemą, kur Lietuvos gyventojai galėtų viešai vertinti apsilankymo gydymo įstaigoje kokybę.

„Minėtos priemonės padėtų išjudėti iš mirties taško. Nes dabar STT duomenys rodo, kad kyšininkavimo patirtys šalyje nesikeičia taip greitai, kaip norėtume. Prieš penkerius metus Lietuvoje kas antras asmuo gydymo įstaigoje buvo pasiruošęs duoti kyšį, šiandien – kas ketvirtas. Skaičiai šiek tiek gerėja, bet 2019 m., kalbėti apie tokį kyšininkavimo lygį Lietuvoje yra labai liūdna“, – konstatavo „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas.

Asociacijos POLA prezidentas įsitikinęs, kad situaciją galėtų pakeisti ir vieno langelio principo įdiegimas, kai pacientai galėtų skųstis dėl neteisėtų priemokų vienai institucijai. Dabar esą skundai pasimeta tarp gydymo įstaigų, VLK, Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) ar specialiųjų tyrimų tarnybos (STT).

VLK direktorius pirminė, kad pacientai jau 6 metus gali pasitikrinti, kiek už kiekvieną kasmet sumokama iš PSDF už suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas. Informaciją galima rasti prisijungus prie asmeninės paskyros per elektroninius valdžios vartus.

„Tai yra antikorupcinė priemonė. Kartais tos sumos, kurios sumokamos iš PSDF, yra įspūdingos. Jas matydamas asmuo gal turės mažiau noro primokėti“, – sakė G. Kacevičius.

Diskusiją moderavusi A. Bilotaitė pabrėžė, kad po spaudos konferencijos bus imamasi konkrečių veiksmų, kurie leistų bent iš dalies pažaboti susidariusias sąlygas korupcinėms apraiškoms sveikatos sektoriuje. Pirmiausia bus koreguojami priemokas reglamentuojantys teisės aktai.

„Lyderystės turėtų pirmiausia imtis SAM. Deja, lyderystės nepamatėme, todėl reikės viską kelti į Seimą, klausimus nagrinėti darbo grupės formate, kur dalyvautų visos kompetentingos šalys, parengti atitinkamus teisės aktus ir juos teiskime Seimui. Laiko yra daug praėję, tos problemos keliamos ne tik šiandien. Dar 2011 m. Valstybės kontrolė apie tai kalbėjo. Deja, parėjus tokiam laikotarpiui, mes nematome pokyčių ir institucijos, kurios yra atsakingos, pačios mato, kad spragų yra. Tad imsimės veiksmų ir tą darysime operatyviai“, – žadėjo A. Bilotaitė.

Gyventojų nuomonės kardinaliai išsiskyrė

Sveikatos apsaugos viceministrė Lina Jaruševičienė pritarė, kad dabar galiojanti pacientų priemokų sistema gali sudaryti sąlygas korupcijos apraiškoms ir ji turėtų būti keičiama. Mat, nors gydymo įstaigoms priemokas rinkti leidžia teisės aktai, pats principas nėra teisingas. Visgi viceministrės įsitikinimu, sprendimai, susiję su pacientų priemokomis, priklauso ne nuo SAM, bet nuo visuomenės vertinimo ir poreikių.

„Mes kaip tik turėjome renginį šia tema ministerijoje ir turime labai šviežius gyventojų apklausos duomenis. Grubiai tariant pusė Lietuvos gyventojų pasisako už tai, kad sveikatos sistema būtų be priemokų ir visiems būtų vienodai ilgos laukimo eilės. Kita pusė Lietuvos gyventojų pasisako už priešingą poziciją – jie nori sistemos su galimybe už papildomą priemoką gauti paslaugą greičiau arba gauti didesnį paslaugų paketą. Lietuva prieš 30 metų yra pasirinkusi solidarumu grįstą sveikatos sistemos modelį, bet panašu, kad per tiek dešimtmečių situacija stipriai evoliucionavo ir mes turėtume iš naujo pradėti labai rimtas socialines diskusijas. Galbūt šiuo klausimu mums reikėtų referendumo“, – svarstė K. Jaruševičienė.

Viceministrė atkreipė dėmesį į Skandinavijos šalyse galiojantį modelį, kad viešosios sveikatos paslaugos teikiamos visiems vienodai ir skaidriai, o pageidaujantys gauti paslaugas greičiau arba platesnį jų paketą – kreipiasi į privačias gydymo įstaigas. Kokiu keliu turėtų žengti Lietuva – paaiškės diskusijose su visomis suinteresuotomis šalimis. Diskusijas ketina inicijuoti SAM.