Lietuvoje

2020.01.08 05:30

Trūkumą suomiai pavertė savo stiprybe: kaip šalyje veikia jungtinės klasės, kurias taip peikia Lietuva

Modesta Gaučaitė, LRT.lt2020.01.08 05:30

Lietuvė Lina gyvena Suomijoje ir čia į mokyklą leidžia savo ketvirtokę dukrą. Tiesa, mergaitė mokosi ne tik su bendraamžiais – jos klasėje yra ir pirmokų, ir šeštokų. Taip, ir Suomijoje veikia jungtinės klasės. Tik jos šioje valstybėje sudaromos kiek kitokiais principais ir nėra laikomos mokyklos trūkumu, priešingai nei Lietuvoje.

LRT tęsia sprendimų žurnalistikos projektą „LRT ieško sprendimų“ ir šį kartą analizuoja Suomijos sėkmę.

Linos dukros klasėje iš viso mokosi 20 vaikų. Pusė jų yra suomiai pirmokai, kita pusė – vyresni vaikai, atvykę iš kitų pasaulio valstybių. Vyresnieji į Suomiją atvyko iš įvairių pasaulio šalių: Somalio, Kinijos, Latvijos, Rusijos, Bulgarijos, Maroko. Kartu su suomiais pirmokais jie mokosi tam, kad greičiau išmoktų vietinę kalbą.

„Kartu vaikai mokosi suomių kalbos, gamtos pažinimo, anglų kalbos. O matematika, kūno kultūra ir darbų pamokos būna kiekvienam vaikui pagal jo amžių. Per šitas pamokas jie eina į suomių klases. Pavyzdžiui, mano dukra pas ketvirtokus, o jos draugė rusė – pas antrokus. Mokykloje daug įvairios veiklos, kartais žiūri filmus, skaito knygas susėdę ant minkštasuolių, žaidžia su „Lego“ kaladėlėmis, kitais žaidimais“, – pasakojo Lina ir pridūrė, kad vaikai gražiai bendrauja, to yra mokomi nuo pat mažumės.

Panašia istorija dalijosi ir gyventi į Suomiją prieš kiek daugiau nei dvejus metus atvykęs Valdas Kuraitis. Jis kalbėjo, kad jo sūnus Lietuvoje buvo baigęs antrą klasę, turėjo eiti į trečią, bet kadangi nemokėjo suomių kalbos, buvo paskirtas į pirmą klasę: „Pirmomis savaitėmis jam reikėjo pagalbininko, specialiai jam buvo skirtas socialinis pedagogas. Jis ganėtinai aktyvus, imlus vaikas ir tas žmogus jam labai padėjo, supažindino su aplinka, su vaikais. Jis buvo vyresnis tarp jaunesnių. Tačiau teko pakeisti mokyklą, jis atsidūrė antroje klasėje ir po kelių savaičių buvo perkeltas į trečią.“

Lietuvis taip pat pasakojo, kad vaikai nėra izoliuojami klasėse ir, pavyzdžiui, pertraukų metu žaidžia visi kartu, todėl atėjęs į naują klasę berniukas jau pažinojo kitus vaikus. Be to, kaip sakė Valdas, jo sūnus gabus matematikai, todėl padeda klasiokams mokytis. Kaip sakė vyras, silpnesniems vaikams jis paaiškina tam tikrus dalykus „per vaikišką prizmę“.

Vyresnieji moko mažesnius

Tačiau tai nėra vienintelis Suomijos mokyklose veikiantis jungtinių klasių modelis. Taip pat šioje šalyje gyvenanti ir ugdymo įstaigoje dirbanti Dovilė papasakojo ir apie kitokius jungtinių klasių atvejus. Kaip sakė Dovilė, vyresni ir jaunesni vaikai kartu mokosi ne visus mokslo metus, o skirtingais atvejais 2–3 kartus per metus. Tokiose pamokose vyresnieji padeda vaikams mokytis skaityti, matematikos.

„Beje, mergaitės yra aktyvesnės ir, jei jų grafikas leidžia, jos žemesnių klasių mokinius lanko dažniau“, – sakė Dovilė. Ji taip pat pasakojo, kad mokyklose būna ir vadinamieji „krikštatėviai“, tai yra vyresnių klasių mokiniai, kurie prižiūri mažesniuosius, padeda jiems. Dienomis, kai vyksta bendros pamokos, jie kartu užsiima menine veikla, žaidžia kartu kieme ar tiesiog eina kartu pietauti.

Beje, mergaitės yra aktyvesnės ir, jei jų grafikas leidžia, jos žemesnių klasių mokinius lanko dažniau.

Galiausiai, yra ir pagalbai mokantis skirtas jungtinių klasių modelis. Tokiose klasėse, kaip pasakojo Dovilė, kartu mokosi 8 ir 9 klasių mokiniai, kuriems sunkiau pritapti, kurie, galbūt, skriaudžiami klasiokų, per, pavyzdžiui, sportines veiklas neturi pakankamai laiko mokytis ar tiesiog mokydamiesi patiria sunkumų. Jiems sudaroma atskira mokymosi programa, atlaidžiau, kaip sakė lietuvė, žiūrima ir į praleistas pamokas.

„Tačiau pabaigus tokią klasę galima stoti į koledžą, po to – į universitetą. Vaikai tokioje klasėje nėra netikėliai, jie yra išskirtiniai. Jų programa kitokia, bet jei pasistengia, baigia devynias klases geresniais pažymiais nei kiti vaikai, nebuvę tokioje klasėje. O ir baigimo atestate nėra rašoma, kad vaikas mokėsi tokioje klasėje“, – pasakojo moteris. Ar vaikas turėtų mokytis tokioje klasėje, pasak jos, sprendžia mokyklos psichologas, direktorius, reikalingas tėvų sutikimas.

Tiesa, pasak Dovilės, tokia sistema turi ir trūkumų. Anot lietuvės, mokiniams suteikiama itin daug laisvės, todėl net ir tie mokiniai, kuriems trūksta motyvacijos mokytis, nepatiria spaudimo iš aplinkos siekti geresnių rezultatų: „Jeigu jie stengiasi, lengviau gauna geresnius pažymius. Klasėje būna 7–10 mokinių ir du mokytojai, taip pat būna daug išvykų, ekskursijų.“

Aklai perimti – netinkamas kelias

Suomijoje veikiantį jungtinių klasių modelį, kai skirtingų amžiaus grupių vaikai moko vieni kitus ir vieni iš kitų mokosi, kartu vykdo projektus, Vilniaus universiteto profesorė Vilija Targamadzė sakė laikanti gera idėja. Vis dėlto ekspertė pabrėžė, kad jei Lietuva norėtų priimti tokią sistemą savo mokyklose, pirmiausia tam reikėtų pasiruošti.

Anot jos, mūsų šalies švietimo sistemai trūksta lankstumo, dažnai užsistovima prie pasenusių metodų, o nauji sunkokai įsileidžiami. Ji pabrėžė, kad norint įgyvendinti suomišką modelį Lietuvoje tam pirmiausia reikėtų nuodugniai pasiruošti, rasti būdų, kaip jį pritaikyti lietuviškose mokyklose. Vien aklai perimti Suomijos patirtį, anot profesorės, nebūtų tinkamas kelias.

„Lietuvos švietimo sistema yra sustabarėjusi, joje trūksta lankstumo, trūksta pasitikėjimo mokytojais. <...> Toks modelis gal ir būtų įmanomas, idėja yra gera, bet jam reikia pasirengti. Labai svarbi būtų idėjos adaptacija. Negalime tiesiog perimti idėjos, turime įvertinti konceptą. Turi būti tinkamas mokytojų pasirengimas, ugdymo plano lankstumas ir pan.“, – sakė V. Targamadzė.

Svarbu ne vaiko amžius, o gebėjimai

„Mes nesitikime, kad vienodo amžiaus vaikai nešios vienodo dydžio rūbus ar batus, tad kodėl tikimės, kad jie turės vienodus gebėjimus moksle“, – kalbėdama su portalu LRT.lt sakė Suomijos švietimo ekspertė dr. Elise Tarvainen. Ji daugiau papasakojo apie tai, kaip Suomijoje veikia jų turimi jungtinių klasių modeliai.

Pasak jos, vaikai į klases skirstomi ne tik pagal amžių, bet ir pagal savo sugebėjimą mokytis. Kaip portalui LRT.lt sakė E. Tarvainen, sudarant klases yra svarbus lankstumas. Ji priminė, kad tradiciškai vaikai yra grupuojami pagal amžių, tačiau esant lanksčiam grupavimui atsižvelgiama į kiekvieną vaiką individualiai, o tai yra naudinga jo mokymuisi.

„Vaikų raidos skirtumai yra dideli. Todėl geriau, kai vaikai gali bendradarbiauti ir mokytis vienas iš kito grupėje, kurioje yra kiti vaikai, besimokantys panašiai, bet nebūtinai esantys to paties amžiaus. Turime kelti klausimą, koks mokymasis yra naudingiausias kiekvienam vaikui, ir čia galime kalbėti apie lankstųjį grupavimą. Idėja yra ne tik sumaišyti vaikus, bet žiūrėti iš jų personalizuoto mokymosi taško“, – kalbėjo švietimo ekspertė.

Mes nesitikime, kad vienodo amžiaus vaikai nešios vienodo dydžio rūbus ar batus, tad kodėl tikimės, kad jie turės vienodus gebėjimus moksle.

Paklausta apie atvejus, nupasakotus Suomijoje gyvenančių lietuvių, kai į šią šalį atvykę kitataučiai, nepriklausomai nuo klasės, mokosi su pirmokais, kad išmoktų suomių kalbą, E. Tarvainen sakė, kad tai daroma vaikų naudai, mat jokios naudos nebūtų, jei jie mokytųsi suomių kalbos su to paties amžiaus vaikais, nes šie jau yra pažengę.

„Tokie vaikai yra pramokę anglų kalbos, matematikos, kitų dalykų. Bet kai jiems reikia mokytis suomių kalbos, nėra jokios naudos eiti, pavyzdžiui, į šeštokų suomių kalbos pamoką, jei jie yra pradedančiųjų lygio. Taigi, pirmiausia žiūrime į mokinių sugebėjimus ir tada dėliojame tvarkaraštį, integruodami juos į kitas klases per tas disciplinas, kurių labiausiai reikia“, – pasakojo E. Tarvainen.

Pasak jos, lankstumas reiškia tai, kad mokinys ne visada mokosi jungtinėje klasėje, o tik tada, kai to jam iš tikro reikia. Kaip sakė ekspertė, kartais vienam mokiniui užtenka vienos jungtinės pamokos per savaitę, o kartais jų prireikia ir daugiau. O ir mokytojai, anot E. Tarvainen, vaidina svarbų vaidmenį, nes jie turi nuolat vertinti, stebėti vaiką, jo pažangą ir, priklausomai nuo rezultatų, pasiūlyti jam pagalbą.

Kalbėdama apie mokinius, kuriems gali prireikti papildomos pagalbos, E. Tarvainen sakė, kad Suomija yra stipriai orientuota į įtraukųjį ugdymą. Tai reiškia, kaip kalbėjo ekspertė, kad visi mokiniai, kiek tik įmanoma, dalyvauja kasdieniame, įprastame ugdyme. Pasak jos, kartu gali mokytis ir patys gabiausi, ir kiek lėčiau besimokantys vaikai. Kitaip tariant – vyrauja įvairovė.

Nes tokia yra ir visuomenė. Mes visi skirtingi, mokiniai yra paruošiami visuomenės įvairovei.

„Nes tokia yra ir visuomenė. Mes visi skirtingi, mokiniai yra paruošiami visuomenės įvairovei“, – sakė E. Tarvainen.

Kalbėdama apie skirtingo amžiaus vaikų mokymąsi kartu, Suomijos švietimo ekspertė sakė, kad tai ugdo vaikų etiką, humaniškumą, vertybes. Pasak jos, tai jau seniai nėra tik tvarkaraščio ar sauso mokymosi klausimas: „Tai labiau susiję su subalansuotos asmenybės ugdymu, supratimu ir mokymusi bendrauti su skirtingais žmonėmis.“

Sudaromos ne dėl mažo mokinių skaičiaus, o dėl mokymosi rezultatų

Praėjusiais metais Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje (ŠMSM) buvo parengtas mokyklų tinklo optimizavimo rekomendacijų paketas. Jame kalbama ir apie Suomijos mokyklas bei jose veikiančias jungtines klases. Kaip nurodoma dokumente, tokios klasės Suomijos mokyklose sudaromos ne tik dėl mažo mokinių skaičiaus, bet ir siekiant geresnių mokymosi rezultatų. Pateikiamas ir pavyzdys – penktokai kartu su septintokais mokosi istorijos, vykdo grupinius darbus, bendrus projektus.

Bemokydamas jaunesnį, vyresnis irgi išmoksta, pagilina žinias ir dar geriau supranta vieną ar kitą temą.

Kaip portalui LRT.lt pasakojo ŠMSM Mokyklų veiklos skyriaus vedėjas Alvydas Puodžiukas, tokios klasės vaikams turi teigiamų padarinių „Sujungimai ten yra epizodiniai, pavyzdžiui, kai mokosi matematikos, gal metais vyresnis mokinys jaunesniam gali geriau paaiškinti, nei spėja mokytojas. Bemokydamas jaunesnį, vyresnis irgi išmoksta, pagilina žinias ir dar geriau supranta vieną ar kitą temą.“

Lietuvos švietimo ministras Algirdas Monkevičius jau anksčiau yra sakęs, kad mūsų šaliai visiškai atsisakyti jungtinių klasių greitu metu nepavyks, nes jos kai kurioms mokykloms yra tarsi gelbėjimosi ratas. Visgi ekspertai ne kartą pastebėjo, kad Lietuvos mokyklose veikiančiose jungtinėse klasėse labai sunku užtikrinti ugdymo kokybę, kenčia jose besimokančių vaikų rezultatai, sunku dirbti ir mokytojams. Tiesa, ministras teigė, kad tokių klasių šalies mokyklose mažėja: „Tai yra gera tendencija, ta kryptimi turime dirbti. Jungtinėse klasėse yra labai sudėtinga dirbti ir užtikrinti kokybę.“

Paklaustas, ar galima suomišką jungtinių klasių modelį pritaikyti Lietuvoje, A. Puodžiukas teigė, kad pabandyti būtų galima. Jis prisiminė, kad kai pats mokėsi pradinėje mokykloje, kartu vienoje klasėje mokėsi apie 20 skirtingo amžiaus vaikų. Ir tuomet, pasak jo, vaikai padėdavo vieni kitiems mokytis, pavyzdžiui, matematikos.

„Bendradarbiavimas vyko, nežinau, kiek mūsų pasiekimai buvo geresni ar blogesni, bet mes padėdavome pirmokams, įgūdžių atsirasdavo. Sakyti, kad pas mus taip nevyksta, negalėčiau, bet vyresniems šiek tiek sunkiau. Galbūt tai galėtų būti nišinės pamokos, pavyzdžiui, vieną pamoką mokosi penktokai su šeštokais, o kitą – šeštokai su septintokais. Taip daro suomiai, o pas mus jos yra visus metus“, – kalbėjo A. Puodžiukas.

Iš lyderių gretų nekrenta

Suomiai jau daugybę metų yra linksniuojami kaip vieni iš švietimo lyderių Europoje. Tą rodo ir tarptautiniai tyrimai. Sunku įvertinti, kiek rezultatus lemia būtent šioje šalyje veikiančios jungtinės klasės, tačiau matyti, kad vaikai mokydamiesi kartu tokiose klasėse padeda jaunesniems ir pagilina savo žinias.

Kas trejetą metų atliekamas Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) PISA tyrimas rodo, kad suomiai visada buvo tarp Europos lyderių. Naujausio, 2018 metais atlikto, tyrimo duomenimis, Suomiją lenkia tik kaimynė Estija. Tyrime dalyvauja 79 pasaulio valstybės, o jo metu tiriami 15-mečių skaitymo gebėjimai, matematinis ir gamtamokslinis raštingumas.

Naujausio tyrimo duomenys parodė, kad Suomijos 15-mečiai savo rezultatais lenkia daugumą Europos ir viso tyrimo šalių bei viršija EBPO vidurkį. Palyginimui, Lietuva yra žemiau vidurkio. Daugiau duomenų pateikiame grafike:

Be to, ankstesniais metais Suomiją lenkė daugiau šalių. Pavyzdžiui, 2015-aisiais aukščiau (pagal atskiras sritis) už ją reitinge buvo Danija, Šveicarija, Nyderlandai. Dar anksčiau, 2012-aisiais, aukščiau buvo ir Lichtenšteinas. Tačiau pagal naujausią tyrimą Suomija yra antroji Europoje.

Žinote pavyzdžių, kaip kiti sprendžia tam tikras problemas ir kokius sprendimus jie taiko? Parašykite mums sprendimuzurnalistika@lrt.lt